Kaunas tarp šalies didmiesčių pirmauja ne tik aukštomis šildymo kainomis, bet ir didžiausiu nedarbu

Užimtumo tarnyba (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šią savaitę paskelbė, kad po ramesnio vidurvasario darbo rinka šalyje pastebimai suaktyvėjo. Tai, anot šios tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėjos Jurgitos Zemblytės, rodo padidėjęs darbo pasiūlymų skaičius bei intensyvesnis darbo ieškančių žmonių įdarbinimas.

Lyginant situacijas darbo rinkoje šalies didmiesčiuose,.akivaizdu, jog tarp jų didžiausiu nedarbo rodikliu pirmauja Kaunas (9,4 proc. darbingo amžiaus gyventojų – bedarbiai).

Antroji vieta iš penkių didžiųjų Lietuvos miestų priskirtina Panevėžiui (8,4 proc.), po jo seka Vilnius (8,1 proc.). Tuo pat metu (rugsėjo 1 dienos duomenimis) UT sąrašuose buvo 7,7 proc. registruotų darbo ieškančių Klaipėdos ir mažiausiai (6,4 proc.) - Šiaulių gyventojų.

Pasak UT atstovų, paskutinį vasaros mėnesį darbo paklausa Lietuvoje ėmė augti – 4,2 tūkst. darbdavių paskelbė 16,1 tūkst. laisvų darbo vietų – beveik 6 proc. daugiau nei liepą. Tai jau šeštas mėnuo iš eilės, kai darbo pasiūlymų skaičius viršija 15 tūkst. ribą. Net 500 daugiau įmonių ieškojo darbuotojų nei prieš metus. Pirmauja gamybos sektoriaus darbdaviai (3,7 tūkst. darbo skelbimų).

Darbuotojų didelis poreikis išliko prekybos (2,4 tūkst. laisvų darbo vietų), administracinės ir aptarnavimo veiklos (2,3 tūkst.), statybos (1,7 tūkst.), apgyvendinimo ir maitinimo (1,1 tūkst.) bei švietimo (1 tūkst.) sektoriuose. Prieš rudenį aktyviau ieškota ir įvairių disciplinų mokytojų, socialinių, individualios priežiūros darbuotojų, slaugos specialistų, buhalterių, sandėliavimo tarnautojų, statybos inžinierių, mėsininkų ir mėsos pusgaminių ruošėjų, medienos apdirbimo įrenginių operatorių, sukirpėjų, kepėjų bei konditerių.

Užimtumo tarnybai tarpininkaujant, padėta įsidarbinti 16,8 tūkst. jos klientų – 11,4 proc. daugiau nei liepą. Jų skaičius augo beveik visuose ūkio sektoriuose. Bet labiausiai įdarbinimas didėjo švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigose. Dar 7,6 tūkst. darbo ieškančių žmonių pasirinko savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus, 900 pradėjo dalyvauti remiamo užimtumo priemonėse, pasinaudojo parama mokymuisi ar judumui, buvo įdarbinti subsidijuojant.

Tarpininkaujant UT, rugpjūtį pavyko įsidarbinti 1 767 kauniečiams ir 487 Kauno rajono gyventojams. Rugsėjo 1-ąją bedarbių sąrašuose buvo 17 571 Kauno bei 5 865 gretimo su šiuo didmiesčiu rajono gyventojai.

Šiuo metu mažiausiu registruotu nedarbu iš visų kitų šalyje išsiskiria Klaipėdos apskritis (6,8 proc.). didžiausiu – Utenos apskrities (8,9 proc.). Kauno apskrityje, kaip rodo Užimtumo tarnybos viešai skelbiama situacijos darbo rinkoje analizė, rugsėjo 1 d. buvo 8,7 proc. UT registruotų bedarbių – darbingo amžiaus žmonių.

Nors daugelyje šios apskrities savivaldybių praeitą mėnesį nedarbas padidėjo, tačiau mažiausiu rodikliu iš jų visų ir toliau išsiskiria Birštonas (4,9 proc.). Tiek šiame kurorte, tiek didžiausiu nedarbu pasižyminčiame Raseinių rajone (9,8 proc.) nedarbo rodiklis, baigiantis vasarai, sumažėjo 0,1 proc., o Kauno mieste jis paaugo nuo 9 proc. (rugpjūčio 1 d.) iki 9,4 proc. (rugsėjo 1 d.).

Lygiai toks pat (0,4 proc.) nedarbo augimas praėjusį mėnesį fiksuotas ir Kauno rajone, bet rugsėjo 1-osios duomenimis, darbo paieškose per UT dalyvavo santykinai mažiau (7,9 proc.) šio rajono gyventojų nei kauniečių (9,4 proc.).

Tuo pat metu nedarbo rodiklis 60-yje Lietuvos savivaldybių vidutiniškai sudarė 8 proc. darbingo amžiaus šalies gyventojų (per mėnesį paaugo 0,3 proc.).

Rugpjūtį darbdaviai Kaune registravo 1 949 laisvas darbo vietas, Kauno rajone – 344. Kauno apskrityje po 210 laisvų darbo vietų jo ieškantiems žmonėms per Užimtumo tarnybą pasiūlyta Kaišiadorių ir Kėdainių rajonų savivaldybėse. Pirmojoje iš jų UT registravo (rugsėjo 1 d. duomenimis) 7,2 proc., antrojoje – 7,4 proc. darbingo amžiaus bedarbių.