Kauno savivaldybė pradėjo trijų savivaldybės įmonių valdybos narių atranką: jei spės, darbuotojų neįtrauks

Kauno miesto savivaldybė pradėjo trijų savivaldybės įmonių (SĮ) – „Kauno švaros“, „Kauno autobusų“ ir „Kauno vandenų“ – valdybos narių atranką, pirmadienį pranešė LRT.

Nuo lapkričio 1-osios įsigalios Darbo kodekso pakeitimai, kurie įpareigos darbuotojus įtraukti į įmonių valdybas.

Kaip visuomeninį transliuotoją informavo Kauno savivaldybės Strateginio planavimo, analizės ir programų valdymo skyriaus vedėja Rita Motiejūnienė, jeigu valdybos bus sudarytos iki lapkričio – darbuotojų atstovų jose nebus.

„Valdybos narių atrankos vykdomos vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, kuriose nustatyta, kad darbuotojų atstovų dalyvavimo valstybės ir (ar) savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamame kolegialiame valdymo organe reikalavimas taikomas tik nuo 2026 metų lapkričio 1 dienos formuojamai valdymo organo sudėčiai“, – raštu pateiktame komentare teigė R. Motiejūnienė.

Pasak jos, pradėti atrankas į trijų savivaldybės valdomų bendrovių valdybas įtakos turėjo „vienos iš šių įmonių valdybos nario atsistatydinimas ir siekis užtikrinti savalaikį ir efektyvų atrankos procedūrų atlikimą“.

Savivaldybės atstovės teigimu, kada naujai atrinktos valdybos pradės darbą, paaiškės pasibaigus kandidatų atrankos procedūroms.

Kauno miesto savivaldybės SĮ valdybose dirba ne vienas su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu ir jo šeimos verslu susijęs asmuo.

„Kauno švaros“ valdybą sudaro trys nariai, kuriuos skiria miesto taryba. Nuo 2023 metų iki šių metų rugpjūčio jos nariu buvo Gediminas Ganatauskas, anksčiau priklausęs „Kauno vandenų“ valdybai. Jis taip pat dirba mero sūnų įmonėse – Dainiaus Matijošaičio vadovaujamoje „Groward group“ ir Š. Matijošaičio vadovaujamoje įmonėje „Kauno saulėtekis“.

Valdybos pirmininkas Petras Ganiprauskas yra „Vičiūnų“ veiklos analizės ir organizavimo vadovas, valdybos narė Roma Vosylienė – Kauno savivaldybės Ekonomikos ir finansų skyriaus vedėja.

2023 metais į „Kauno autobusų“ valdybą paskirtas kitas Petras Ganiprauskas, kuris nurodo „Vičiūnų grupėje“ sukaupęs daugiau kaip 20 metų patirtį. Narių sąraše ir „Vičiūnų grupės“ ekonomikos vadovas Mindaugas Šimkus bei savivaldybės administracijoje dirbanti Indrė Brazė.

„Kauno vandenų“ valdyboje – buvusi mero patarėja, „Vieningo Kauno“ narė Aida Radauskaitė bei „Vičiūnų“ įmonių grupės valdomos „Baltic fish export“ ekonomikos vadovas Eitvydas Šlekys.

A. Radauskaitė bei P. Ganiprauskas taip pat yra bendrovės „Stoties turgus“ valdybos nariai. Kauno savivaldybė valdo 51 proc. šios įmonės akcijų.

Kaip skelbė BNS, kai kuriems politikams, ministrams bei profesinėms sąjungoms sukritikavus Vilniaus savivaldybės sprendimą nuo spalio pabaigos atšaukti bei iš naujo suformuoti jos valdomų įmonių valdybas, taip siekiant išvengti įpareigojimo į valdybas įtraukti darbuotojus, sostinės savivaldybė rugpjūčio pabaigoje paskelbė atšaukianti tokį sprendimą.

Pokyčiai turėjo paliesti įmonių „ID Vilnius“, Vilniaus vystymo kompanija (VVK), „Miesto gijos“, „Grinda“, „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) valdybas.

Kiek anksčiau Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) „Kas vyksta Kaune“ nurodė, kad derinant nuo lapkričio 1 d. įsigaliojančius Darbo kodekso pakeitimus, jiems nepritarė Vilniaus ir Kauno miesto savivaldybės, savo ruožtu kitoms savivaldybėms, minėti Darbo kodekso pakeitimai didelio poveikio neturės, nes mažesnių savivaldybių SĮ dažnai nėra suformavusios valdybų. Taip pat LSA atstovai tvirtino, kad į jų pastabas Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neatsižvelgė.

Kaip „Kas vyksta Kaune“ paaiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė, pagal įsigaliojančias pataisas, darbuotojų atstovai turės sudaryti ne mažiau kaip penktadalį valdybos narių, bet ne mažiau kaip vieną narį. Šis reikalavimas netaikomas valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių dukterinėms bendrovėms.

„Tai reiškia, kad darbuotojų balsas valdyboje turi būti girdimas ne simboliškai, o realiai.

Svarbu ir tai, kad darbuotojų atstovai bus visaverčiai valdybos nariai – su tokiomis pačiomis teisėmis, pareigomis ir balsavimo galia kaip ir kiti valdybos nariai“, – teigia ministrė.

Darbuotojų atstovų išrinkimo pradės pati įmonė – jos vadovas informuoja darbuotojų atstovus apie teisę teikti kandidatūras. Kandidatą siūlo darbuotojų atstovavimo subjektas, o galutinį sprendimą dėl jo paskyrimo priima valstybei ar savivaldybei atstovaujanti institucija. Darbuotojų atstovas negali būti darbdavio pasirinktas žmogus – kaip paaiškina I. Ruginienė, pagrindinis darbuotojų atstovavimo subjektas darbdavio lygmeniu yra darbo taryba.

„Jeigu konkrečioje įmonėje darbo taryba yra sudaryta, darbuotojų atstovą į valdybą siūlo ji. Jeigu darbo taryba nesudaroma ir jos funkcijas pagal įstatymą vykdo profesinė sąjunga, tuomet šią teisę įgyvendina profesinė sąjunga.

Čia svarbiausia ne pati institucijos forma, o principas – darbuotojai turi turėti savo atstovą ir galimybę dalyvauti priimant svarbiausius įmonės sprendimus“, – tvirtina I. Ruginienė.

Ministrė taip pat pabrėžia, kad darbuotojų atstovams bus keliami tokie patys kompetencijos, nepriekaištingos reputacijos reikalavimai kaip ir kitiems valdybos nariams. Darbuotojų atstovai turės ir tokias

„Tai, kad žmogų pasiūlė darbuotojai, nereiškia, kad jam taikomi žemesni standartai. Atvirkščiai – valdyboje jis turės veikti visos bendrovės interesais ir prisiimti tokią pačią atsakomybę kaip ir kiti valdybos nariai.

Svarbu ir tai, kad kandidatu galės būti ne tik konkrečios bendrovės darbuotojas. Įstatymas numato galimybę darbuotojų atstovams siūlyti ir nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų organizacijų atstovus“, – sako ministrė.

Jei pirmasis pasiūlytas kandidatas neatitiktų nustatytų reikalavimų, darbuotojų atstovams turės būti sudaryta galimybė pasiūlyti kitą kandidatą.

Darbuotojų atstovai turės ir tokias pat teises kaip ir kiti valdybos nariai – dalyvaus posėdžiuose, gaus visą valdybos darbui reikalingą informaciją, teiks siūlymus ir balsuos dėl valdybos sprendimų.

„Jo balsas nebus nei patariamasis, nei simbolinis. Jis bus lygiai toks pat svarus kaip ir kitų valdybos narių.

Ir tai labai svarbu. Darbuotojų atstovas valdyboje nėra tam, kad ateitų „papasakoti darbuotojų nuomonę“ ir išeitų. Jis tampa visaverčiu valdybos nariu, kuris kartu su kitais atsako už bendrovės sprendimus“, – pabrėžia I. Ruginienė.

Artimiausiu metu ministerija žada aiškiau detalizuoti, kaip įgyvendinti darbuotojų atstovo įtraukimą.

„Pagrindiniai principai jau yra nustatyti įstatymuose. Valstybės ir savivaldybių įmonėse darbuotojų atstovavimo valdybose modelis apskritai nėra naujas – jis galioja nuo 2023 metų.

Valstybės ir savivaldybių valdomose bendrovėse šis modelis nuo lapkričio 1-osios bus išplėstas. Šiuo metu derinamas Vyriausybės nutarimo Nr. 631 pakeitimas, kuriuo bus detalizuota šio modelio įgyvendinimo tvarka“, – teigia ministrė.