Dešimtyje savivaldybių vėl atsiras bankų paslaugos gyvai

Šalies bankams žadant teikti „gyvas“ paslaugas klientams dar dešimtyje šalies savivaldybių, kuriose šiuo metu nėra nė vieno banko skyriaus, Lietuvos banko (LB) atstovas sako, kad tokių paslaugų modelis ir laikas priklausys nuo vietos poreikių.

„Bankai žiūrės pagal situaciją kiekvienoje savivaldybėje: kiek yra klientų, koks yra poreikis, dažnumas aptarnauti fiziniu būdu. Matyt, matysim visokių variantų. Matysim ir tokių, kur bus fizinis kontaktas nuolatos – tai yra fizinis skyrius. Jis gal nedirbs penkias dienas per savaitę, gal dirbs dvi-tris dienas“, – žurnalistams pirmadienį sakė LB Finansų rinkos priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.

„Bus galima užsiregistruoti ir atvykti pagal užsiregistruotą laiką, bus, matyt, galima ir ateiti neužsiregistravus ir gauti paslaugas neužsiregistravus“, – pridūrė jis.

Kaip rašė BNS, pokyčiai planuojami Pakruojo, Zarasų, Ignalinos, Trakų, Šakių, Pagėgių, Rietavo, Prienų rajonų, Kazlų Rūdos, Kalvarijos savivaldybėse, o bankai jau kreipėsi į jas dėl bendradarbiavimo.

V. Cibo teigimu, didžiausias krūvis čia teks bankui „Swedbank“, nes jis „turi daugiausia klientų regionuose“.

Neoficialiomis BNS žiniomis, visose minėtose 10-tyje savivaldybių paslaugas teiks būtent „Swedbank“, kai kuriose kitose vietose dabar taikantis mobilių komandų modelį.

„Swedbank“ BNS neatsakė į klausimą, ar jis vienintelis teiks tokias paslaugas visose minėtoje savivaldybėse, ir pabrėžė, kad apie konkrečius sprendimus informuos, kai jie bus priimti.

„Nuolat vertiname, kaip užtikrinti finansinių paslaugų prieinamumą skirtinguose Lietuvos regionuose. Apie konkrečius sprendimus dėl fizinių konsultacijų skyrių plėtros informuosime, kai jie bus priimti“, – komentare BNS teigė „Swedbank“ Klientų aptarnavimo departamento vadovas Saulius Drasutis.

Anot jo, šiuo metu regionuose veikia trys „Swedbank“ konsultacijų skyriai, dirbantys kintančiu grafiku: „Prireikus konsultacijas klientams teikiame ir pasitelkę mobiliąsias specialistų komandas – vien per praėjusius metus jos surengė 114 konsultacijų įvairiuose Lietuvos regionuose.“

„Šiai dienai be mokėjimo paslaugų gyventi normalų gyvenimą yra neįmanoma ir puikiai suprantame, kad tas bankinių paslaugų prieinamumas turi būti užtikrinamas visoms žmonių grupėms: ir tiems, kurie pasirenka skaitmenines paslaugas, ir tiems, kuriems yra būtinas fizinis kontaktas“, – teigė V. Cibas.

Anot LB atstovo, nauji skyriai ar kitoks veiklos modelis turėtų būti pradėtas taikyti iki šių metų pabaigos, o visi tam būtini procesai baigti iki kitų metų pirmojo ketvirčio pabaigos.

„Šiuo metu bankai kontaktuoja su savivaldybėmis ir pirmas darbas, kurį reikia padaryti bankams ir savivaldybėms – tai yra susitarti ir rasti sprendimą dėl patalpų, nes viskas prasideda nuo patalpų, kur bus žmonės aptarnaujami. Toks pirmas yra žingsnis. Jį bankai su savivaldybėmis turėtų pasiekti artimiausiu metu, artimiausiais mėnesiais“, – aiškino V. Cibas.

„Mūsų bendravime su bankais nebuvo kalbos apie tai, kad savivaldybės turėtų teikti nemokamai patalpas“, – pridūrė jis.

Pasak jo, šalyje liks tik viena – Neringos – savivaldybė, kurioje nebus banko skyriaus ar jo paslaugų: „Sutarėme, kad ji yra išskirtinė – joje yra labai mažai gyventojų, ji labai yra sezoniška (...), ten didelio poreikio nėra ir kol kas apsiribojame dešimčia savivaldybių.“

Bankai baiminasi dėl patalpų ir darbuotojų paieškos

V. Cibas sako, kad komerciniai bankai iš regionų dažniausiai traukiasi dėl mažėjančio klientų skaičiaus ir skaitmeninių paslaugų, kurias gyventojai renkasi vis dažniau: „Atėjimas į fizinę aptarnavimo vietą praranda patrauklumą.“

„Vis dėlto vis tiek yra nemažai žmonių, kuriems tas fizinis kontaktas yra būtinas, todėl yra sutarimas su bankais grįžti prie skyrių“, – sakė jis.

Anot LB atstovo, bankai supranta gyventojų poreikį ir „rodo iniciatyvą“ atidaryti skyrius regionuose, tačiau pabrėžė ir sunkumus – reikalavimus atitinkančių patalpų ir darbuotojų paiešką.

Pasak V. Cibo, bankai ieškos sprendimų, kaip paslaugas padaryti minimaliai nuostolingas arba nenuostolingas.

„Patys bankai vertina situaciją ir vėliau galės pasakyti, kurie skyriai yra pelningi, kurie nepelningi, jeigu galės tokią informaciją atskleisti. Bet kaip ir minėjau, šitie skyriai bus su lanksčiu grafiku. Tai reiškia, jie nedirbs penkias dienas per savaitę, greičiausiai tas terminas bus trumpesnis. Tai irgi padės taupyti kaštus“, – aiškino jis.

Anot V. Cibo, šiuo metu atliekama bankomatų tinklo Lietuvoje analizė, o sprendimas dėl galimų pokyčių bus priimamas artimiausiu metu.

„Matosi, kad iš tų bankomatų, kurie dabar veikia, ne visi yra pilnai apkrauti, kai kurie yra labai mažai apkrauti. Šiuo metu vyksta diskusijos, kaip tą bankomatų tinklą perdėlioti, ar reikės papildomų bankomatų. Kaip ir minėjau, tas susitarimas irgi artimiausiu metu bus pasiektas“, – teigė LB atstovas.

Asociacija: į bankų skyrius atvykstama dėl kasdienių paslaugų

Lietuvos bankų asociacija (LBA) teigia, kad kiekviena vietovė ir gyvenvietė reikalauja individualizuoto požiūrio, todėl bankai ir kredito unijos nuolat stebi klientų pageidavimus ir siūlo sprendimus – plėtoja kintamo darbo laiko skyrių ir mobiliųjų komandų veiklą.

Anot asociacijos, beveik 60 proc. finansų įstaigų klientų per pastaruosius metus nė karto nesilankė banko skyriuje, o apie 80 proc. įprastų paslaugų klientai gali gauti nuotoliniais kanalais.

LBA duomenimis, dažniausiai į skyrius atvykstama dėl kasdienių bankininkystės paslaugų – interneto banko naudojimo, prisijungimo priemonių išdavimo ar atkūrimo, paveldėjimo klausimų tvarkymo bei sąskaitos atidarymo, kai asmenys neturi galimybės arba neatitinka sąlygų tai atlikti nuotoliniu būdu.

Pasak asociacijos, iš viso šalyje šiuo metu yra 1514 fiziniai finansinių paslaugų taškai – bankomatai, bankų skyriai, kredito unijos, nutolusios kasos bei kintančio darbo laiko bankų skyriai.

BNS rašė, kad šiuo metu Lietuvoje veikia 154 bankų skyriai ir jų alternatyvos 45 savivaldybėse. Įvertinus ir žiedines savivaldybes „gyvos“ bankų paslaugos užtikrintos 49-iose iš 60-ties. Tai reiškia, kad bent vieną fizinę vietą gali pasiekti apie 95 proc. bankų klientų.

2026 metų pradžioje tarpininkaujant LB ir įsitraukus Širvintų savivaldybei rajone pradėjo veikti dviejų bankų kintamo darbo laiko skyriai. Be to, Šalčininkuose ir Varėnoje taip pat pradėjo veikti vieno banko konsultaciniai skyriai.

Negalint išlaikyti nuolat veikiančio skyriaus bankai aktyviai ieško ir taiko alternatyvias veiklos formas, pavyzdžiui, kintamo darbo laiko ar konsultacinius skyrius, siunčia mobilias komandas.