„Aviabaltikai“ leista neskubėti: pastatų Kauno oro uoste griovimas atidėtas

Teismui dar 2024 metais galutinai nutarus, kad Rusijos piliečio Jurijaus Borisovo anksčiau valdyta aviacijos technikos remonto įmonė „Aviabaltika“ dėl grėsmių nacionaliniam saugumui negali tęsti veiklos Kauno oro uoste, o pernai nurodžius jai iki šių metų birželio 9 dienos nugriauti pastatus, teismas dar daugiau nei pusmečiui atidėjo šio sprendimo vykdymą.

Kauno apylinkės teismas rugsėjo 15 dieną uždarame posėdyje tenkino „Aviabaltikos“ prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, BNS pranešė teismo atstovė Inga Ramanauskaitė.

„Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 metų liepos 23 dienos sprendimo dalies, kuria atsakovė („Aviabaltika“ – BNS) įpareigota nugriauti sprendime nurodytus statinius ir pašalinti po griovimo likusias statybines medžiagas iš žemės sklypo, įvykdymą atidėti ir nustatyti, kad ši teismo sprendimo dalis turi būti įvykdyta ne vėliau kaip iki 2026 metų gruodžio 31 dienos“, – komentare BNS sakė I. Ramanauskaitė.

Pasak jos, byla yra nevieša, todėl daugiau informacijos teismas pateikti negali. Ji pridūrė, kad nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui.

BNS rašė, kad tas pats teismas „Aviabaltikos“ prašymu sprendimo vykdymo terminą laikinai sustabdė birželio 11 dieną.

Ginčą inicijavusi Kauno oro uostą valdanti bendrovė Lietuvos oro uostai BNS tuomet teigė, kad „Aviabaltika“ dar pernai buvo įpareigota nugriauti statinius ir atlaisvinti sklypą oro uosto teritorijoje iki šių metų birželio 9 dienos.

Tačiau įmonė birželio 8 dieną teismui pateikė prašymą pratęsti šį terminą iki šių metų pabaigos ir laikinai sustabdyti teismų įpareigojimą nugriauti statinius ir pašalinti po griovimo likusias statybines medžiagas iš žemės sklypo.

„Aviabaltikos“ advokatas Kęstutis Jonaitis BNS anksčiau teigė, kad pastatus planuojama nugriauti rudenį.

Prieš metus BNS rašė, kad bendrovė, pasak jos atstovų, Kauno oro uoste jokios veiklos, susijusios su sraigtasparnių remontu, nebevykdo „jau seniai“.

BNS dar 2024 metais rašė, kad LTOU prašė teismo įpareigoti „Aviabaltiką“ per tris mėnesius nugriauti statinius – biurą, sandėlį, kitus inžinerinius statinius, gamybinį pastatą, sraigtasparnių remonto dirbtuves, transformatorinę – ir iš sklypo pašalinti po griovimo likusias statybines medžiagas.

„Aviabaltikos“ atstovai pernai tikino, jog toks reikalavimas yra nepagrįstas, nes pagal sutartį įmonė turi grąžinti tokį daiktą, kokį gavo – tai yra iš septynių pastatų keturių ji neturėtų nugriauti.

„Aviabaltika“ 2024 metais Klaipėdos apygardos teismui teigė, jog Vyriausybei 2023 metų spalį įmonę pripažinus neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų ir neleidus pratęsti žemės nuomos sutarties, jokia kita įmonės veikla neuždrausta ar neapribota, išskyrus konkrečią oro uosto apsaugos zoną.

Tuo metu LTOU teismui teigė, jog grėsmę nacionaliniam saugumui kelia ne vien „Aviabaltikos“ buvimo oro uoste faktas, bet ir jos veikla. LTOU teigimu, sraigtasparnių dalių tiekimas kariuomenei nepaneigia vyriausybinės komisijos nustatytų aplinkybių, dėl kurių ji pripažinta neatitinkančia šalies saugumo interesų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2024-ųjų liepą galutinai pripažino „Aviabaltiką“ neatitinkančią nacionalinio saugumo interesų, todėl įmonė negali pratęsti sklypo oro uoste nuomos sutarties.

Pastatus Kauno oro uoste „Aviabaltika“ išsinuomojo dar 1994 metų spalį, o 2009 metų sausį pasirašė ir 23,3 tūkst. kv. metrų ploto žemės nuomos sutartį – ji galiojo iki 2023 metų spalio 12 dienos.

LTOU teigimu, pasibaigus nuomos sutarčiai „Aviabaltika“ buvo įpareigota atlaisvinti sklypą.