Tyrimas atskleidė lietuvių sveikatos paradoksą: jaučiasi gerai, bet serga dažniau

Lietuvoje savo sveikatą gerai vertina beveik pusė gyventojų, tačiau jų ligotumas didėja visose srityse, rodo ketvirtadienį pateikti Valstybės duomenų agentūros tyrimo rezultatai.

Tokius duomenis ji pateikė atlikusi gyventojų sveikatos statistinį tyrimą, kuriuo buvo siekiama surinkti informaciją apie gyventojų sveikatos būklę, priežiūrą, ją lemiančius veiksnius ir naudojimąsi sveikatos priežiūros paslaugomis.

Tyrimo duomenimis, 48 proc. gyventojų savo sveikatą vertino gerai, 38 proc. – vidutiniškai, o 15 proc. ją vertino blogai.

Vis dėlto 52 proc. gyventojų nurodė sergantys kokia nors lėtine liga arba turintys ilgalaikių, mažiausiai šešis mėnesius trunkančių sveikatos sutrikimų. Tokių sveikatos problemų turėjo 57 proc. moterų ir 44 proc. vyrų, o tarp 65 metų ir vyresnių gyventojų – aštuoni iš dešimties.

„Tendencija matyti didėjanti, tai reiškia, kad vis daugiau asmenų kreipiasi į gydymo įstaigas, kuriems užregistruota vienokia ar kitokia diagnozė. Ir matyti, kad moterų rodikliai yra didesni negu vyrų“, – pristatymo metu kalbėjo Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Duomenų analizės skyriaus patarėja Žilvinė Našlėnė.

Rezultatai rodo, jog dažniausiai gyventojai nurodė padidėjusį arterinį kraujospūdį – su šia problema susidūrė 37 proc. apklaustųjų. Padidėjęs cholesterolio, kraujo lipidų ar trigliceridų kiekis nustatytas 28 proc. gyventojų, o 34 proc. nurodė turintys apatinės nugaros dalies ligą ar kenčiantys nuo lėtinių nugaros problemų.

Alergijomis, įskaitant alerginę slogą, šienligę, akių uždegimą, dermatitą ar alergiją maistui, skundėsi 11 proc. gyventojų.

Tuo metu depresijos simptomus per dvi savaites iki apklausos jautė 27 proc. gyventojų. Šis rodiklis didėjo – 2014 metais tokių gyventojų buvo 12 proc., o 2019 metais – 18 procentų.

Depresijos simptomus nurodė jautę 31 proc. moterų ir 20 proc. vyrų. Didžiausia tokių gyventojų dalis buvo tarp 75 metų ir vyresnių moterų.

Be kita ko, padidėjo žmonių, turinčių antsvorį, – 2025 metais du trečdaliai 18 metų ir vyresnių gyventojų turėjo antsvorio arba buvo nutukę, kuomet 2019 metais tokių gyventojų buvo 57 procentai.

Fiziškai aktyvių gyventojų dalis mažėjo su amžiumi. Vidutiniškai 30 minučių ir ilgiau per dieną sportavo arba aktyviai laisvalaikį leido 11 proc. gyventojų, 2019 metais – 10 proc., o 2014 metais – 9 procentai.

Daugelyje amžiaus grupių vyrų fizinio aktyvumo rodikliai buvo aukštesni nei moterų. Aktyviausi buvo 15–24 metų gyventojai – 26 proc., mažiausias aktyvumas nustatytas tarp 65 metų ir vyresnių žmonių – 4 procentai.

Tyrimo duomenimis, 81 proc. gyventojų nurodė nerūkantys. Tai yra 5 proc. daugiau nei 2019 metais.

Kasdien rūkančių gyventojų dalis 2014–2025 metais sumažėjo nuo 20 iki 16 procentų. Tačiau vyrų, kurie rūkė kasdien, dalis išliko gerokai didesnė nei moterų – atitinkamai 31 ir 11 procentų.

Ryškiausias pokytis nustatytas tarp 15–24 metų gyventojų – 2025 metais, palyginti su 2014-aisiais, kasdien tabako gaminius rūkančių jaunuolių dalis sumažėjo beveik perpus.

91 proc. gyventojų nurodė niekada nerūkę elektroninių cigarečių ar nenaudoję panašių elektroninių prietaisų. 3 proc. apklaustųjų juos naudojo kasdien, dar 3 proc. – kartais.

Visgi elektronines cigaretes kasdien arba kartais vartojančių gyventojų dalis 2025 metais visose amžiaus grupėse buvo didesnė nei 2019 metais.

Taip pat per metus iki apklausos 35 proc. gyventojų nurodė visiškai nevartoję alkoholio. Alkoholio nevartojusių moterų dalis siekė 41 proc., vyrų – 27 procentus.

Bent kartą per savaitę alkoholinius gėrimus vartojo 10 proc. gyventojų – 16 proc. vyrų ir 6 proc. moterų. Šis rodiklis sumažėjo 13 proc. nuo 2019 metų.

Be kita ko, per metus iki apklausos į bendrosios praktikos arba šeimos gydytoją dėl savo sveikatos kreipėsi 80 proc. gyventojų – 85 proc. moterų ir 72 proc. vyrų. Į gydytoją specialistą ar chirurgą kreipėsi 48 proc. gyventojų.

Receptinius vaistus dažniau vartojo vyresnio amžiaus gyventojai, tuo metu nereceptinių vaistų, vaistažolių preparatų ir vitaminų vartojimas buvo paplitęs tarp visų amžiaus grupių.

Tyrimas atliktas 2025 metų rugsėjo–lapkričio mėnesiais, apklausoje dalyvavo daugiau kaip 5,2 tūkst. iš Gyventojų registro atrinktų 15 metų ir vyresnių gyventojų.

Tyrimas atliekamas visose Europos Sąjungos valstybėse narėse pagal bendrą metodiką. Jo metu renkami duomenys apie gyventojų sveikatos būklę, ilgalaikius sveikatos sutrikimus, fizinį aktyvumą, medikamentų vartojimą, naudojimąsi sveikatos priežiūros paslaugomis, mitybos įpročius, rūkymą ir alkoholio vartojimą.