„Trūko tik šiek tiek“: terapeutė atskleidė, kodėl lošėjai bando dar ir dar

Iki laimėjimo pritrūko vos vieno simbolio, todėl verta pabandyti dar kartą? Meno terapeutė Eva Baliul atkreipia dėmesį, kad būtent toks „beveik pavyko“ jausmas gali paskatinti lošti toliau. Nors rezultatas yra pralaimėjimas, žmogus jį priima kaip ženklą, kad sėkmė jau visai šalia.

Pašnekovė pateikia paprastą pavyzdį: jeigu laimintis lošimo automato derinys yra trys septynetai, tiek skaičiai 7, 3, 5, tiek 7, 7, 6 reiškia pralaimėjimą. Tačiau žmogaus akyse šie rezultatai gali atrodyti labai skirtingi.

„Trūko tik šiek tiek ir ant to labai dažnai pasikabina“, – sako E. Baliul.

Anot jos, noras pasiekti tikslą, kai atrodo, kad beveik pavyko, susijęs ir su mąstymo klaidomis, ir su įpročių formavimusi. Žmogus mokosi iš savo patirties, tačiau iš jos padarytos išvados ne visada teisingos.

Viena tokių klaidų – įsitikinimas, kad jeigu anksčiau rizikingas elgesys nesukėlė neigiamų pasekmių, jų nebus ir ateityje. Galvoje susikuriama savotiška asmeninė statistika: tiek kartų taip elgiausi, nieko blogo nenutiko, vadinasi, nenutiks ir dabar.

Pastebėti savo mąstymo klaidas gali trukdyti ir polinkis sau taikyti kitokias taisykles nei aplinkiniams. E. Baliul pateikia kasdienį pavyzdį: kolegos vėlavimą smerkiame, o savam turime daugybę pasiteisinimų.

Nors atlaidumas sau svarbus ir terapijoje, pašnekovė siūlo nepamesti skirtumo tarp to, kas iš tiesų įvyko, ir to, kaip norime įvykį paaiškinti.

„Yra faktai ir yra interpretacijos. Tai kartais reikia galbūt likti prie faktų“, – pabrėžia ji.

E. Baliul kviečia stebėti save: ar nepersitempiame, ar nuolat neskubame ir ar apskritai susimąstome, kur link judame. Jos teigimu, lošimas ir pralaimėjimas gali būti ilgesnio vidinių sunkumų bei susiformavusių mąstymo įpročių kelio pasekmė. Todėl svarbu pažvelgti ir į tai, kas žmogų atvedė prie tokio elgesio.