Psichiatras J. Montvidas: „Kuo interaktyvesnė veikla, tuo didesnė neigiama įtaka miego kokybei“

Miego sutrikimais šiandien skundžiasi vis jaunesni žmonės, net vaikai. Kaip vieną iš svarbiausių tokio sveikatos sutrikimo išsivystymo priežasčių gydytojai įvardija įprotį iki išnaktų naršyti telefone, nors specialistai jau daug metų kartoja, kad naudojimasis ekranais prieš miegą – tiesus kelias į miego išbalansavimą.

Kaip miego sutrikimus įvardija gydytojai, kokių pasekmių psichikos sveikatai galima sulaukti, jei problema ignoruojama; ką specialistai rekomenduoja, kad šios varginančios būsenos pavyktų išvengti? Kalbuosi su LSMUL Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos gydytoju psichiatru, klinikos administratoriumi Jonu Montvidu.

– Miego sutrikimai visuomet buvo, yra ir tikriausiai bus viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių patys pacientai kreipiasi arba kitų specialistų nukreipiami gydytojo psichiatro konsultacijai. Vis dėlto tikslus šios problemos mastas nėra žinomas. Higienos instituto pateikiamoje oficialioje statistinėje informacijoje bent jau man nepavyko aptikti, kokiam skaičiui ar procentui asmenų nustatyta nemiga. Vertinant prieinamas mokslines publikacijas, keliose yra įvardijamas nemigos paplitimas lietuviškai kalbančioje imtyje. E. Preišegolavičiūtės, prof. D. Leskausko ir prof. V. Adomaitienės (LSMU) atliktas ir recenzuojamame biomedicininiame žurnale „Medicina“ 2010 metais publikuotas straipsnis apžvelgia rezultatus iš 405 studentų imties, kur buvo nustatyta, kad bent 59,4 proc. tiriamųjų turėjo reikšmingų miego sutrikimų. M. Šostakaitės-Babenskienės, Ž. Vaičekauskytės ir E. Pajedienės 2019 m. (LSMU) atliktame Nemigos sunkumo vertinimo skalės (angl. Insomnia Severity Index) validavimo tyrime buvo vertinami 324 tiriamieji ir nustatyta, kad nemigą patyrė pusė šių asmenų. Tačiau šie tyrimai nėra pakankami, kad galėtų atspindėti populiacines tendencijas Lietuvoje, todėl nesiryšiu pateikti tvirto atsakymo, ar besiskundžiančių nemiga daugėja. Subjektyviai vertinant vien iš savo praktikos, galiu patvirtinti, kad didėjant darbo krūviui, spartėjant gyvenimo tempui, besiskundžiančių nemiga daugėja.

– Nemiga yra itin paplitęs psichikos sutrikimas, tačiau tikrasis šio sutrikimo paplitimas nėra žinomas. Vertinant pasaulinę literatūrą, nemiga vargina maždaug 1 iš 10 suaugusių asmenų. Vadovaujantis Benjafield ir kitų mokslininkų 2025 metais atliktu pasaulinę populiaciją atspindinčiu tyrimu, kurio metu buvo vertinti 852 325 091 suaugusieji iš 31 šalies registrų, nustatyta, kad nemiga skundėsi apie 16,2 proc., o sunkia nemiga - 7,9 proc. tirtų asmenų. Vadovaujantis Canever ir kt. 2024 metais atliktu tyrimu, maždaug 30 proc. vyresnio amžiaus žmonių patiria nemigą. Dar kiti tyrimai tvirtina, jog nemigos sutrikimą turi apie 10 proc. populiacijos, o epizodiniais miego sutrikimais skundžiasi apie 20 proc. populiacijos. Pasireiškus nemigai, ji įgauna lėtinį pobūdį apie 40 proc. atvejų.

Taip, tikrasis nemigos paplitimas yra didesnis nei publikuojama. Kadangi nemiga itin retai būna pirminė, dažnai ir lieka nediagnozuota. Tai reiškia, kad dažniausiai nemiga vertinama kaip simptomas ar sindromas, kuris yra sukeltas kažkokios kitokios pirminės priežasties. Šios priežastys gali būti sunkios ar lėtinės ligos (pavyzdžiui, miego apnėja), bet dažniausiai tai yra neįsisąmonintas nerimas bei kitos emocijos, kurios trukdo atsipalaiduoti ir užmigti. Kadangi nemiga dažnai lieka nediagnozuota, bet suvokiama kaip kito sveikatos sutrikimo dalis, statistinių duomenų rinkimas apie tikrąjį šios problemos paplitimą yra apsunkintas. Todėl galima pagrįstai vertinti, kad tikrasis nemigos paplitimas yra kur kas didesnis nei publikuojama. Apibendrinant, nemiga yra itin aktualus psichikos sutrikimas šiuolaikinėje visuomenėje.

– Vertinant pasaulinius duomenis, sergamumas depresija ir nerimo sutrikimais nuolat auga tiek tarp pilnamečių, tiek tarp nepilnamečių asmenų.Vadovaujantis Zhang ir kt. 2026 metais publikuotais globalios, regioninės ir nacionalinės nerimo ir depresijos sutrikimų naštos 1990-2021 metais duomenimis, 2021 metais nerimo ir depresijos sutrikimų atvejai sudarė maždaug 9,1 proc. visų sveikatos sutrikimų, arba 63,1proc. visų psichikos sutrikimų. Apskaičiuota, kad dauguma naujų šių psichikos sutrikimų atvejų pasireiškia būtent 10-24 m. amžiaus grupėje, taigi tarp paauglių ir jaunų suaugusių žmonių.

Vadovaujantis Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2008 metais depresija buvo trečia tarp visų sveikatos sutrikimų pagal nedarbingumo, sveikatos naštos (angl. disability burdem) sukėlimą. PSO prognozuoja, kad 2030 metais depresija bus atsakinga už didžiausią sveikatos naštą tarp visų sveikatos sutrikimų. Taigi sergamumas nerimo ir depresijos sutrikimais yra didėjantis, ypač tarp paauglių ir jaunų suaugusių asmenų. O nemiga dažnai yra vienas nerimo ar depresijos simptomų.

Vertinant anksčiau paminėtus duomenis, galima daryti išvadą, kad nemigos paplitimas 10-24 metų amžiaus grupėje didėja.

– Žiūrėjimas į ryškius ekranus, ypač prieš einant miegoti, tiesiogiai susijęs su blogėjančia miego kokybe, nemigos rizika. Hjetland ir kt. 2025 metais Norvegijoje atliktame tyrime, į kurį buvo įtraukti 45 tūkst. 18-28 metų respondentų, nustatyta, kad vienos valandos trukmės žiūrėjimas į ekraną (prieš miegą) yra susijęs su 59 proc. didesne nemigos rizika ir bendros miego trukmės sutrumpėjimu 24 minutėmis. Tiesa, šiame tyrime pastebėta, kad tam turi įtakos nebūtinai pasyvus buvimas socialinėse medijose – miego kokybę pirmiausia blogina interaktyvūs, įtraukiantys užsiėmimai prie ekrano jau atsigulus. Šie rezultatai atkartoti Brosnan ir kt. 2024 metais publikuotame tyrime, kuris padarė išvadą, kad kuo interaktyvesnė veikla, tuo didesnė neigiama įtaka miego kokybei.

Vadovaujantis Silvos ir kt. 2026 metais atlikta sistemine apžvalga, vaikų ir paauglių miego trukmė ir kokybė yra reikšmingai neigiamai susijusi su laiku prieš miegą prie ekranų, ypač užsiimant interaktyvia veikla – trumpėja miego trukmė, blogėja miego kokybė.

Pakankama miego trukmė ir kokybė žmogui yra gyvybiškai svarbu, nes miego metu atliekamos įvairios gyvybiškai svarbios funkcijos, kurios būtinos tiek psichikos sveikatai, tiek bendrai sveikatai. Trūkstant miego, silpnėja asmens kognityvinės funkcijos, silpsta imuninė sistema, trinka psichika, pasireiškia įvairūs metaboliniai šalutiniai reiškiniai.

– Kalbant apie naudojimąsi ekranais, norėtųsi akcentuoti, kad labai svarbu ugdyti savikontrolės mechanizmus, ribojant ekranų laiką, taip pat – sudominti vaikus kitomis veiklomis. Svarbu, kad tėvai vaikus mokytų savo pavyzdžiu ir, uždraudę naudotis telefonu vaikui, patys to nedarytų. Kadangi telefono ir kitų ekranų neišvengsime, ribojimus reikėtų taikyti lanksčiai, išklausant ir įsiklausant į vaikų poreikius ir ieškant kompromisų. Kas itin svarbu – nesinaudoti telefonu ir kitais ekranais, kai jau atsigulama miegoti.

Kalbant apie nemigą – pirmiausia svarbu įvertinti aplinką, kurioje miegama. Reikėtų, kad aplinka atitiktų miego higienos reikalavimus (būtų vėsesnė, tyli, tamsi). Svarbu suprasti, kad nemigos priežastimis itin dažnai būna įtampa, nerimas, kurie nėra pilnai suvokti ir išspręsti. Patiriant nemigą, visuomet reikia pabandyti suvokti, kas neleidžia užmigti, rekomenduojama išmėginti meditacines, relaksacines technikas. Įrodymais pagrįstas ir mažai pastangų reikalaujantis metodas – dienoraščio pildymas kiekvieną vakarą, kur laisva eiga aprašomos visos galvoje esančios mintys. Jeigu nemiga skundžiamasi bent tris naktis per savaitę bent kelias savaites, reikia kreiptis į specialistą (psichiatrą, psichologą, psichoterapeutą).

Pirmiausia vertinama, kas galėjo nemigą sukelti, kokio sunkumo tasai sutrikimas, ar reikalingas medikamentinis gydymas. Dažniausiai rekomenduojama psichoterapija (pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija ar psichoanalitinė psichoterapija, priklausomai nuo asmens, nusiskundimų ir kitų veiksnių).

Jeigu nemigą sąlygojantys veiksniai reikšmingai trikdo asmens funkcionavimą, su pacientu aptariamas medikamentinis gydymas. Toks gydymas neturėtų būti nukreiptas į slopinimą ir migdymą, nes iš tikrųjų nemigą gydo nedaug medikamentų, dažniausia jie asmenį tiesiog nuslopina.

Kadangi bene dažniausia nemigos priežastis yra depresija ir (ar) nerimo sutrikimai, taigi ir medikamentai, kurie paprastai skiriami, yra antidepresantai. Nerekomenduočiau pulti gerti slopinančių medikamentų, pavyzdžiui, benzodiazepinų grupės, ar slopinančių antipsichozinių medikamentų. Vartojantys šiuos vaistus pacientai subjektyviai patvirtina apie geresnę miego kokybę, kadangi lengviau užmiega, bet tai nesprendžia priežasties, kuri sukelia nemigą, todėl nutraukus vaistų vartojimą nemiga atsinaujina.

Miego sutrikimai dažniausiai yra sąlygojami arba stiprinami kitų psichikos sutrikimų. Jų negydant stiprės nemiga, ir atvirkščiai. Taip pat nemiga susijusi su silpnesne imunine sistema, metaboliniais nepageidaujamais reiškiniais (nutukimu, cukraus apykaitos sutrikimais), silpnesnėmis kognityvinėmis funkcijomis (dėmesio koncentracija), didėjančia įvairių onkologinių susirgimų rizika.

– Nusiskundimai psichikos sveikata susiję su didele stigma, kas dažnai trukdo laiku kreiptis į reikiamus specialistus. Pagrindinis būdas įveikti stigmą – apie ją kalbėti, jai nepasiduoti.

Rekomenduočiau įsiklausyti į savo artimųjų nusiskundimus, atkreipti dėmesį, jeigu kinta jų elgesys, ir atvirai su jais pasikalbėti (pavyzdžiui, tarp depresiją patiriančių paauglių dažnai pirmiausia pasikeičia jų elgesys, suprastėja pažymiai, vaikai gali susidėti su „bloga kompanija“). Pokalbio metu reikėtų kalbėti ne apie tai, ką „reikia“ ar „nereikia“ daryti, kur „kreiptis“ ar „nesikreipti“, bet apeliuoti į jausmus, išsakyti savo susirūpinimą artimųjų sveikata, pabrėžti, kad neramu dėl jų, paklausti, ar jiems nereikėtų pagalbos ir, kaip jie galvoja, kur tokios pagalbos reikėtų ieškoti. Dažniausiai visi šeimos nariai turi tas pačias idėjas, tačiau nedrįsta jomis pasidalinti, nes stabdo tokie jausmai, kaip gėda, baimė, kad bus palikti vieni.

Galų gale psichiatras – toks pats gydytojas, kaip ir visi kiti gydytojai. Kažkas eina pas kardiologą ir vartoja vaistus nuo spaudimo; kažkas kreipiasi į endokrinologą ir vartoja vaistus nuo diabeto. O kažkas patiria nuotaikos ar miego sutrikimus ir eina pas psichiatrą, vartoja antidepresantus.

Stiprus žmogus yra ne tas, kuris tyli apie patiriamą skausmą, o tas, kuris aktyviai ieško pagalbos, kad tą skausmą įveiktų.

2024 m. atlikto tyrimo duomenimis, maždaug 30 proc. vyresnio amžiaus žmonių patiria nemigą.

2025 m. atliktas tyrimas pasaulio mastu: tirti 852 325 091 suaugusieji iš 31 šalies registrų; iš šio skaičiaus nemiga skundėsi apie 16,2 proc., o sunkia nemiga - 7,9 proc. piliečių.

Dar kiti tyrimai tvirtina, jog nemigos sutrikimą turi apie 10 proc. populiacijos, o epizodiniais miego sutrikimais skundžiasi apie 20 proc. populiacijos.

Pasireiškus nemigai, lėtinį pobūdį ji įgauna apie 40 proc. atvejų.

2025 m. Norvegijoje atliktas tyrimas (45 tūkst. 18-28 metų respondentų) nustatė, kad vienos valandos trukmės žiūrėjimas į ekraną (prieš miegą) yra susijęs su 59 proc. didesne nemigos rizika ir bendros miego trukmės sutrumpėjimu 24 minutėmis.