Baimė dėl UNESCO likimo Kaune: savivaldybė peikia mokslininkų planą, nes strigtų statybos?

2023 metais į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas Kaunas įsipareigojo sukurti planą, kaip saugos modernizmo architektūrą. Mokslininkai tokį planą sudėliojo Kauno Naujamiesčiui, tačiau miesto valdžia atsisako jį derinti, nes dokumentas stabdys miesto plėtrą, pavyzdžiui, Nemunaičių kvartalo statybas kitapus Nemuno. Paveldosaugininkai primena Lietuvos įsipareigojimus ir tai, kad plano neparengus kiltų tarptautinis skandalas, nors savivaldybė sako, kad dokumento nepatvirtinus „pasaulio pabaigos“ nebus. Kultūros ministerija ragina nesikarščiuoti ir ieškoti dialogo.

Kultūros paveldo departamento (KPD) užsakymu Kauno Naujamiesčio tvarkymo planą sukūrė Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai. Šiuo metu dokumentas yra viešinimo stadijoje, o spalio 8 dieną vyks viešas svarstymas. Tačiau diskusijų kilo dar iki jo – savivaldybė jau dabar sako, kad tokiam planui nepritars.

Kauno miesto vyriausiasis architektas Gedeminas Barčauskas sako, kad savivaldybei kliūva ne smulkios plano detalės, o jo esmė. Anot pašnekovo, reikia galvoti ne apie griežtą Naujamiesčio saugojimą ir konservavimą, o plėtrą.

„Tai tikrai nėra muziejus po atviru dangumi, tai yra žmonės, socialinė, ekonominė terpė – viską turime suderinti, ne tik paveldo saugojimą, bet ir miesto vystymąsi. Šiuo metu apie tai nėra pagalvota, tikimės toliau platesnės diskusijos ir kompromisų ieškojimo“, – kalbėjo jis.

Pašnekovas griežtas – tokiam planui, koks yra dabar, savivaldybė nepritars: „Planas yra visiškai netinkamas, ir jeigu jis toks bus, tai mūsų pozicija yra jo nederinti.“

G. Barčausko teigimu, Naujamiesčio tvarkymo planas turėtų būti nukreiptas į miesto auginimą tausojant paveldą, tai neturėtų būti „draudimų rinkinys, kuris tiesiog sako, kad mes čia nebesivystysim, neaugsim ir tik aklai saugosim vien dėl to, kad reikia saugoti.“

Vienas iš savivaldybei kliūvančių kriterijų – plane apibrėžtas pastatų aukštis. Anot vyriausiojo miesto architekto, galimas ir kitoks požiūris: „Galima tikrai ir su aukščiu išreikšti ir išryškinti tuos esamus pastatus ir esamą urbanistinę struktūrą. Tai tikrai norėtume platesnio bendradarbiavimo. Pasigendame išklausymo, mūsų patarimų, atrodo, daug šnekam, daug diskutuojam, bet paskui viskas yra daroma tiesiog taip, kaip jie galvoja, kad yra gerai. <...> jie turi savo tą viziją ir jie bando ją įgyvendinti nepaisant visko.“

Kiek anksčiau leidiniui „Kauno diena“ G. Barčauskas yra sakęs, kad planą patvirtinus savivaldybės idėja senosios Raudonojo Kryžiaus ligoninės teritorijoje įrengti namus liktų neįgyvendinta. Kompleksą savivaldybė ruošiasi parduoti aukcione. Klausimų kiltų ir dėl statybų kairiajame Nemuno krante – naujajame Nemunaičių kvartale, Žemojoje Fredoje.

Kauno vyriausiojo architekto teigimu, Žemoji Freda patenka į Naujamiesčio apsaugos zoną, todėl ir reikalavimai čia turėtų būti švelnesni.

„Tai nėra pats Naujamiestis, tai yra tokia lengvesnė teritorija, kurioje, mūsų manymu, išvis neturėtų būti nustatomi jokie reglamentai, o turėtų būti tiesiog aprašoma, kas neturi būti užgožta, kas turi būti saugoma ir kaip tą įgyvendinti. Ten jau matome, kad vyksta planavimas, reglamentų dėliojimas, aukščių nustatymai visokie, kurie prieštarauja parengtiems teritorijų planavimo dokumentams. Tai ten žmonės pirko teritorijas vystymui, turi teisėtų lūkesčių“, – sakė G. Barčauskas.

Jo teigimu, Kauno valdžia nėra nusiteikusi prieš UNESCO saugomą tarpukario modernizmą: „Priešingai, mūsų manymu, tikrai reikia saugoti išskirtinį mūsų Naujamiestį ir aplink esančius šlaitus, bet saugojimas dėl saugojimo yra visiškai netinkamas. Yra šiuo metu visai kita samprata – yra sluoksniavimas, paveldo įveiklinimas, įvairūs kontrasto principai. Tikrai yra daug būdų, kaip paveldą išreikšti, kontrastuoti ir jį saugoti.“

G. Barčausko nuomone, rengiant planą reikia įvertinti poveikį miesto ritmui, gyventojams ir ekonomikai. Jeigu derinimas ir užtruks, sako jis, „pasaulio pabaigos“ nebus.

Kultūros paveldo departamento vadovas Vidmantas Bezaras mano kitaip. Anot jo, Lietuva įsipareigojo UNESCO tokį planą parengti, savivaldybei jo nepatvirtinus kiltų tarptautinis skandalas. Reaguodamas į pirmiausia „Kauno dienoje“ pasirodžiusį tekstą „UNESCO kaina: apynasris Kauno proveržiui?“, kuriame kritikuojamas mokslininkų rengtas planas, V. Bezaras sakė: „Pavadinimai gražūs, turinys – truputį niekinis. Miestui tikrai apynasris neuždedamas, kaip tik padedama išsaugoti tai, kas yra įrašyta į Pasaulio paveldo sąrašą. Ir tai turi būti labai aktualu ir miestui, ir valstybei, nes tai yra mūsų prestižas.“

Anot pašnekovo, planas dar tik rengiamas ir šiuo metu yra pasiekęs viešinimo stadiją. Pastabų, pabrėžė jis, yra skirtingų. Vieniems dokumentas atrodo per daug griežtas, kitiems – priešingai.

„Naujamiestis sudaro turbūt kokius 2 procentus viso miesto teritorijos, su apsaugos zona gal ir 5 procentus. Ar gali tie keli procentai uždėti apynasrį miesto vystymuisi?“ – kalbėjo V. Bezaras, pridurdamas, kad plane vienoje vietoje sudėlioti pagrindiniai teritorijos saugojimo reikalavimai, jau dabar esantys kituose teisės aktuose.

„O nuomonių skirtumai turbūt didžiausi yra dėl apsaugos zonos, ne dėl pačio objekto“, – teigė jis, paaiškindamas, kad plane atsižvelgta į prieš ketverius metus Kaune besilankiusio Pasaulio paveldo centro eksperto pastebėjimus, kad Naujamiestis žavus ne vien modernizmu, bet ir jį supančiais slėniais, kurių nereikėtų ištisai užstatyti.

„Jeigu savivaldybė nuspręstų plano nederinti, tai būtų nemažas tarptautinis [skandalas], nes modernusis Kaunas į Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas įsipareigojus, kad bus parengti atitinkami dokumentai, tarp jų ir šis planas“, – sakė V. Bezaras.

Kauno technologijos universiteto (KTU) atstovas M. Lapinskas raštu LRT.lt pateiktame komentare sakė, kad planas nekeičia Kauno bendrojo plano sprendinių, tik juos detalizuoja.

„Vienas esminių šio darbo uždavinių yra Lietuvos prisiimtas įsipareigojimas saugoti UNESCO pasaulio paveldo sąraše esančio „Moderniojo Kauno“ išskirtinę visuotinę vertę ir ją pagrindžiančius atributus. Todėl tvarkymo planas detalizuoja bendrojo plano sprendinius, siekiant užtikrinti Naujamiesčio kultūros paveldo vietovės vertingųjų savybių bei išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimą“, – teigė jis.

Kaip rašoma toliau, KTU nenorėtų vertinti savivaldybės atstovų viešai išsakytų teiginių, tačiau planas šiuo metu yra viešinamas, o pastabos bus vertinamos.

Pasak M. Lapinsko, plano sprendiniai, pavyzdžiui, aukščio ribojimai, nėra vienodi visame Naujamiestyje, o nustatyti atsižvelgiant į konkrečią vietovę.

„Tam tikri užstatymo reikalavimai teritorijoje galioja ir dabar, o rengiamas tvarkymo planas juos detalizuoja, kaip numatyta Kauno miesto bendrajame plane. Aukštingumo reguliavimo tikslas yra ne sustabdyti miesto raidą, bet užtikrinti, kad nauja plėtra nepanaikintų istoriškai susiformavusio Naujamiesčio mastelio, urbanistinės struktūros ir kitų savybių, dėl kurių ši teritorija yra saugoma ir yra UNESCO pasaulio paveldo objekto dalis“, – teigė M. Lapinskas.

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato Paveldo programų vadovė Renata Vaičekonytė Kepežinskienė pabrėžia, kad Kaunui kartu su tarptautiniu pripažinimu teko ir didesnė atsakomybė bei ilgalaikiai įsipareigojimai.

„Tai reiškia, kad planuojant miesto raidą atsirado papildomas, tačiau labai svarbus dėmuo – būtinybė suderinti miesto vystymąsi su pasaulio paveldo vertybių išsaugojimu. Tačiau UNESCO statusas savaime nereiškia, kad miesto plėtra stabdoma. Priešingai – Pasaulio paveldo konvencijos tikslas yra užtikrinti, kad paveldas būtų išsaugotas ir perduotas ateities kartoms, kartu sudarant sąlygas visuomenei juo naudotis ir teritorijoms darniai vystytis. Todėl labai svarbu išmokti derinti interesus, diskutuoti ir rasti sprendimus, kurie leistų ją vystyti nepažeidžiant to, dėl ko Kaunas buvo pripažintas pasaulinės reikšmės paveldu“, – teigė ji.

LRT.lt pašnekovė atkreipia dėmesį, kad Kauno savivaldybė, siekdama modernistinio Kauno įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, įsipareigojo išsaugoti Naujamiesčio ir Žaliakalnio urbanistinę bei architektūrinę struktūrą.

„Todėl iš miesto savivaldybės labai tikimasi nuoseklumo ir nusiteikimo įgyvendinti tuos įsipareigojimus, kuriuos pats miestas prisiėmė pelnęs UNESCO statusą“, – sakė ji.

UNESCO Paveldo programų vadovė pasakojo, kad 2023 metais Pasaulio paveldo komitetas Kaunui nustatė sąlygas, kurias Lietuva turi įgyvendinti siekiant užtikrinti šį suteiktą miestui statusą, tarp jų – vietovės išsaugojimo planas.

„Dar pernai Lietuva, teikdama informaciją Pasaulio paveldo centrui apie padarytą pažangą rengiant tokį planą, informavo, kad Naujamiesčio teritorijos tvarkymo plano koncepcija jau patvirtinta Kultūros paveldo departamento direktoriaus 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimu, o patį planą numatoma užbaigti 2026 m. lapkritį. Taigi, mes įsipareigoję užbaigtą planą pateikti!“ – pasakojo R. Vaičekonytė Kepežinskienė.

Ji pastebi, kad Kaunas šį kelią pasirinko pats: „Miesto politikai inicijavo ir palaikė siekį įrašyti Modernistinį Kauną į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, tam buvo skiriami miesto ištekliai ir politinė valia. Todėl šiandien svarbu nuosekliai prisiimti ir su šiuo statusu susijusią atsakomybę. Manau, kad tokie pareiškimai kaip „UNESCO apynasris“ šiam dialogui nepadeda. Linkėčiau visoms pusėms ne užsidaryti savo pozicijose, o tartis, diskutuoti ir ieškoti sprendimo, kuris leistų išsaugoti Kauno paveldą ir kartu užtikrintų gyvybingą miesto raidą.“

LRT.lt ji sakė neabejojanti, kad UNESCO statusas Kaunui jau dabar atneša naudos, o žvelgti į tai reikėtų ne kaip į apribojimą, o kaip į kokybės kriterijų ir galimybę augti išsaugant tapatybę.

Paveldo programų vadovė dalijosi, kad UNESCO į sąrašą įtrauktoms šalims detalių nurodymų neteikia, tik bendrus reikalavimus. Anot jos, svarbiausia – išsaugoti tai, kas į Pasaulio paveldo sąrašą buvo įtraukta.

„Dėl šios priežasties valstybė įsipareigoja bendradarbiauti su UNESCO, ypač, jei vertybei kyla grėsmė. Čia atsiranda papildomos tarptautinės procedūros, kurias valstybė turi vykdyti, pvz., remiantis Įgyvendinimo gairių 172 punktu, turime pranešti UNESCO Pasaulio paveldo centrui apie plataus masto plėtros projektus vertybės teritorijoje, atlikti Poveikio paveldui vertinimą. Tačiau vertybės apsauga ir išsaugojimas remiasi nacionaline teisės sistema. Aptariant naujų modernių pastatų statybą šalia senųjų labai svarbu du aspektai – istorinis kontekstas ir architektūros kokybė. UNESCO nedraudžia šiuolaikinės architektūros istorinėse teritorijose. Tačiau nauji pastatai turi būti projektuojami taip, kad jų mastelis, aukštingumas, tūris, tankis ir kiti sprendiniai nepažeistų istorinės urbanistinės struktūros ir nenustelbtų saugomų vertybių. Tam ir yra rengiamas Naujamiesčio tvarkymo planas“, – paaiškino R. Vaičekonytė Kepežinskienė.

„Reiktų priminti, kad pasaulio paveldo statusas nėra savaime suprantamas ar amžinas. Tarptautinėje praktikoje būta pavyzdžių, kai reikšmingi pokyčiai teritorijoje lėmė išbraukimo procesą. Taip pasaulio paveldo sąraše nebeliko Dresdeno Elbės slėnio ir Liverpulio jūrinio prekybinio miesto.

Todėl norėčiau palinkėti visoms pusėms ieškoti sprendimų dialogo būdu. Pasaulio paveldas nėra kliūtis miesto raidai, tačiau miesto raida neturėtų vykti paveldo vertės sąskaita. Svarbiausia rasti pusiausvyrą ir nepriimti sprendimų, dėl kurių ateityje galėtume apgailestauti“, – kalbėjo pašnekovė.

Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas yra Nerijus Stanionis taip pat pasigenda kokybiškų diskusijų. Anot jo, planas architektų bendruomenei buvo pristatytas ir sulaukė kelių svarbių pastabų. Labiausiai nerimą kelia tai, sako jis, kad būtų išplečiama Naujamiesčio apsaugos zona.

„<...> Sprendiniai įvestų labai daug apribojimų tiek statyboms, tiek būsimoms pertvarkoms Naujamiestyje. Architektai [kritikuoja] ne dėl to gal, kad bijo apribojimų, bet tie griežtesni pasikeitimai iš esmės keičia bendrojo plano nuostatas, kurios daug metų gyvavo“, – kalbėjo jis.

N. Stanionio teigimu, architektai stebisi, kodėl į planą įtraukta net ir Žaliakalnyje, ne Naujamiestyje, esanti Prisikėlimo bažnyčia.

„Apribojimai vizualinės apsaugos pazonėje ir Naujamiestyje kuriami visiškai neatsižvelgiant į patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar šiuo metu rengiamus projektus. Kai kurių architektų darbas, kuris buvo daromas metus ar kažkiek metų – išmetamas į dėžę ir niekas į tai nekreipia dėmesio“, – Naujamiesčio tvarkymo planą kritikavo pašnekovas.

Kultūros viceministrė Lina Baublienė pabrėžia, kad Kauno Naujamiesčio tvarkymo planas dar tik rengiamas, šiuo metu kylančios diskusijos – tik vienas pirmųjų ilgo proceso žingsnių. Vyriausiojo Kauno architekto pasisakymus ji vadina griežtais ir sako, kad reikėtų eiti dialogo keliu.

„Kategoriškai teigti, kad [planas] yra blogas iš principo – per daug drąsu. Jį rengia vietos ekspertai, kurie tikrai yra įsigilinę ir supranta proceso esmę. Tai aš manau, kad ir gerbiamas architektas, ir vystytojų verslo sektorius turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kalbėti reikėtų argumentais. Ir tasai dabartinis procesas, kai vyksta viešinimas, tikrai yra ta vieta, kurioje gali pasakyti, kas konkrečiai netinka“, – kalbėjo viceministrė.

Vis dėlto grėsmės, kad neparengus plano Kaunas bus išbrauktas iš UNESCO paveldo sąrašo, pašnekovė nemato: „Kauno savivaldybė puikiai supranta UNESCO svarbą, supranta, nes patys buvo teikėjai ir tikrai tai yra pasaulinis pripažinimas, kuriuo didžiuojasi miestas.“

L. Baublienės teigimu, Kultūros ministerija siekia padėti susikalbėti skirtingoms susijusioms pusėms, o diskusija – sveikintina.

Paklausta, o kas bus, jeigu vis tik Kauno savivaldybė Naujamiesčio tvarkymo planui nepritars, pašnekovė sakė: „Tai viskas būtų taip, kaip ir dabar, tik patiems vystytojams būtų nepatogu, nes šis planas sumažina biurokratinę naštą, leidžia matyti viziją. Niekas net nekalba apie tai, kad mums to plano nereikia. Mums dabar reikia susitarti, koks jis turi būti, kad leistų miestui gyventi, kvėpuoti ir kad mes pasauliui parodytume, kaip mes sugebam tvarkytis UNESCO teritorijoje.“