Garliavos mokytoja pateko į tėvų akiratį: vaikui – „karūna“, klasėje – „glušiukų stalas“

Kauno r. Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja sulaukė sunerimusių tėvų kaltinimų dėl esą taikomų vaikų drausminimo ir bendravimo metodų. Tėvų teigimu, vienas vaikas buvo priverstas prieš visą klasę dėvėti „karūną“ ir taip aptarti savo elgesį. Taip pat mokytojai metami kaltinimai dėl vaikų sodinimo prie vadinamojo „glušiukų stalo“ ir esą vartojamo rusiško keiksmažodžio.

Savo ruožtu mokyklos direktorė Valė Urbelienė teigė nustebusi, kad apie situaciją sužinojo tik iš žurnalistų. Ji papasakojo, ką pavyko išsiaiškinti ir kokių veiksmų mokykla ketina imtis.

Kaip „Delfi“ pasakojo prisistatyti nenorėję tėvai, Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinėje mokykloje jiems nerimą sukėlė pradinių klasių mokytojos taikomi vaikų drausminimo ir bendravimo metodai.

„Už netinkamą elgesį vaikui uždedama „karūna“ ir jis išskiriamas visos klasės akivaizdoje. Klasėje vaikai sodinami prie skirtingų stalų, o vienas jų vadinamas „glušiukų stalu“.

Prastėjant rezultatams primenama, kad sėsi prie „glušiukų stalo“. Taip pat vaikai teigia, kad mokytojai praradus kantrybę ji vartoja rusišką keiksmažodį ir visada tą patį. Mokytoja problemos nemato ir kai kuriuos tokius metodus vertina kaip žaidimo formą.

Tačiau ar žaidimu galima vadinti tai, dėl ko vaikas jaučiasi pažemintas ar išskirtas? Vaikas nebenori eiti į mokyklą, verkia“, – tikino jie.

Tėvai pabrėžė, kad, jų nuomone, tai jau nebe diskusija apie skirtingus auklėjimo metodus, o klausimas dėl vaikų emocinio saugumo.

„Apie problemas mokyklos administracijai buvo signalizuota ir anksčiau, tačiau situacija nesikeičia.

Todėl kyla konkretūs klausimai: kokių veiksmų tuomet buvo imtasi? Ar direktorė asmeniškai kalbėjosi su vaikais ir jų tėvais? Ar buvo stebimos pamokos, pasitelktas psichologas ar kiti specialistai? Ir kokio dar pagrindo reikia imtis veiksmų, kai vaikas verkia ir nebenori eiti į mokyklą?

Mokykla turi būti vieta, į kurią vaikas eina mokytis, o ne bijodamas, kad šiandien būtent jis taps „žaidimo“ dalimi“, – aiškino tėvai.

Tėvai teigė, kad dėl susiklosčiusios situacijos bandė kalbėtis ir su mokytoja, tačiau esą nepavyko rasti sutarimo.

„Mokytoja nemato problemos ir sako, kad buvo netinkamas vaiko elgesys, o visa tai yra žaidimas.

Pirmiausia buvo bandyta kalbėti su tėvais, tačiau dauguma tyli ir nenori veltis į diskusijas. Yra kas nemato problemos.

Be to, po diskusijos tėvelių grupėje iškart sulaukta mokytojos žinutės, nors ji toje grupėje nedalyvauja“, – pasakojo jie.

Tėvai „Delfi“ persiuntė tariamą mokytojos žinutę, kurioje ši esą paaiškino „karūnos“ naudojimo aplinkybes.

Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos direktorė Valė Urbelienė teigė, kad iš persiųsto tėvų laiško jai iš pradžių nebuvo aišku, apie kurią mokytoją kalbama. Mokykloje dirba 12 pradinių klasių mokytojų.

„Aš iš karto sukviečiau mokytojus į susirinkimą ir uždaviau klausimą, kas paskutiniu metu taikė „karūnos“, pavadinkime, metodą. Dabar jau man paaiškėjo, kuri mokytoja tai darė. Žinau jau ir mokytoją, ir klasę.

Mokytoja man paaiškino, nors ir per trumpą laiką, kokiomis aplinkybėmis ji tą „karūnos“ metodą taikė“, – sakė direktorė.

Pasak V. Urbelienės, „karūna“ buvo naudojama kaip teatro elementas. Mokytoja, anot direktorės, veda teatro būrelį, o etikos pamokoje šis metodas esą pasitelktas siekiant išsiaiškinti vaikų elgesio motyvus.

„Karūna“ buvo teatro elementas. Etikos pamokoje ji buvo naudojama pasiaiškinti elgesio motyvus, kad „karūna“ suteiktų vaikui galimybę atviriau kalbėti“, – aiškino direktorė.

Pasak jos, aptariamoje situacijoje „karūną“ užsidėjo du vaikai ir pati mokytoja.

V. Urbelienė teigė, kad situacija nutiko praėjusį trečiadienį. Ji pripažino, kad mokyklai apie tėvų išsakytus nuogąstavimus anksčiau nebuvo pranešta.

„Man labai liūdna, kad pirmiausia tėveliai, nors tai yra anoniminis laiškas, nesikreipė į mokyklos administraciją. Matot, dabar tokia situacija susiklostė, kad direktorė turi greitai mėginti išsiaiškinti tai, ko ji nežinojo iki šios akimirkos.

Tai dabar aš galiu tiktai pasakyti, kad susiklosčius tokiai situacijai mes tuoj pat, rytoj, kalbėsime su vaikais, nes šiandien jų jau nėra. Taip pat detaliau kalbėsimės ir su mokytoja“, – aiškino direktorė.

Ji taip pat nurodė, kad bus sudarytas planas, kaip bus stebimos šios mokytojos pamokos.

„Nors jos pamokos buvo stebėtos pavasarį. Stebėjome daug jos pamokų, bet jokių laiške minimų požymių – nei mokytojos keiksmažodžių, nei dar kažko – nebuvo. Ir apie kažkokį „glušiukų stalą“ irgi nebuvo kalbos“, – patikino V. Urbelienė.

Pasak direktorės, pradinių klasių mokytojai dažnai taiko grupinio darbo metodus, kai vaikai suskirstomi ir dirba prie skirtingų stalų.

„Dabar nuėję į pamoką stebėti šios mokytojos, galėsime dar atkreipti į tai dėmesį, nors stebint pamokas pavasarį nebuvo jokio stalo, pavadinto „glušiukų“. Jie tiesiog skirstosi į grupes ir dirba prie stalų. Tai yra labai natūralus grupinio darbo metodas.

Savaime suprantama, kad ir keiksmažodžiai yra visiškai neleistini mokykloje, todėl aš sunkiai galiu patikėti, kaip pamokoje jie gali būti vartojami“, – komentavo direktorė.

Direktorė taip pat papasakojo, kodėl, mokytojos teigimu, apskritai buvo pasitelkta „karūna“. Esą beveik visi vaikai susitvarkė savo darbo stalus, tačiau vienas vaikas tai daryti atsisakė. Todėl norėta tokiu būdu išsiaiškinti elgesio priežastis.

„Tikrai gaila, kad iš karto mums apie tai nebuvo pranešta, mat turime ir specialų pagalbos skyrių. Be to, mūsų mokykla didelė, todėl kiekvieną dieną tenka spręsti panašias iškilusias problemas“, – sakė V. Urbelienė.

Mokyklos vadovė teigė, kad artimiausiu metu bus kalbamasi su vaikais ir mokytoja, taip pat stebimos pamokos. Taip esą bus siekiama išsiaiškinti, ar tėvų laiške išsakyti priekaištai turi pagrindo.