Tarpukariu kortas puošdavo kunigaikščiai, vaidilutės, Gediminaičių stulpai

Lošimas kortomis tarpukariu buvo populiarus stalo žaidimas. Kortuodavo Adelė ir Paulius Galaunės, kiti inteligentai ir net prezidentienė Sofija Smetonienė. Ant kortelių būdavo vaizduojama lietuviška simbolika: kunigaikščiai ir kunigaikštienės, vaidilutės, Gediminaičių stulpai, tautinės juostos ir pan., net vykdavo kortų kūrimo konkursai, kuriuose dalyvaudavo žinomi dailininkai.

Apie lietuviškas kortas ir ne tik pasakoja Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose-muziejuje eksponuojama paroda „Kolekcininkai: atviros kortos“. Joje galima išvysti kolekcininko Giedriaus Steponavičiaus surinktą kortų kolekciją iš įvairių pasaulio šalių bei kortas iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Taikomosios dailės ir numizmatikos rinkinio kuratorė Beta Šneliūtė pasakojo, kad kortos gali daug papasakoti apie laikotarpį, socialinį gyvenimą, to meto pomėgius, įpročius. Ji pati kortų istorija susidomėjo daugiau kaip prieš dešimtmetį, rinkiniuose išvydusi tarpukario lietuviškų kortų pavyzdžius.

„Kortos mažai tyrinėtos, nedaug apie jas žinome, tad nutariau giliau pasidomėti. Siekiu surinkti visus lietuviškų kortų pavyzdžius, išleistus tarpukario Lietuvoje ir nustatyti kūrėjų autorystę“, – tikslą atskleidė tyrėja.

Ji pasakojo, kad kortų istorija prasidėjo Rytų šalyse: Kinijoje, Indijoje, apie IX-X a., o Europą pasiekė XIII-XIV a., kai atkeliavo į Italiją, Prancūziją, Vokietiją, Ispaniją. XVI a. išpopuliarėjo vokiškos kortos, o XVIII a. – prancūziškos. Prancūzai į kortų kaladę įvedė damos kortas, nusistovėjo raudona-juoda spalvos, ženklai: širdys, būgnai, kryžiai, vynai bei žymėjimas: dama, karalius, valetas ir tūzas.

„Į Lietuvą kortos greičiausia atkeliavo iš Vokietijos, per Lenkiją“, – pažymėjo B. Šneliūtė.

Seniausia parodoje esanti lietuviška korta – iš XVIII a., su vario raižiniais, sukurta Juozapo Perlio Varėnoje, lošiamųjų kortų dirbtuvėje. Šis eksponatas atkeliavo iš P. Galaunės rinkinių.

Ekspozicijoje matyti žinomo dailininko Jono Rustemo XIX a. pr. gamintų kortų instaliacija. Čia vaizduojami Vilniaus gyventojai, jų socialinis, visuomeninis gyvenimas, tautybės, linksmybės, ydos.

Muziejininkė pažymėjo, kad seniausias lietuvių kortų žaidėjas buvo LDK kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis (1467-1548). Jis mėgdavo lošti kelionių metu.

Tarpukariu populiarus stalo žaidimas – kortos – būdavo dažnuose namuose, pagal „Spindulio“ spaustuvės Kaune bylas žinoma, kad kortų kaladžių užsakymai siekdavo dešimtis tūkstančių. Ši spaustuvė paminėta neatsitiktinai, nes 1930-1940 m. kortos gamintos būtent joje.

Mieste veikė kortų klubai, pvz., karininkų ramovėje, kur kortomis žaisdavo karininkai. Kortuoti labai mėgdavo ir prezidentienė Sofija Smetonienė, ji rengdavo kortų vakarus ir galėdavo žaisti net iki ryto. Prezidentienės „Bridžo“ žaidimo kortų likučiai su itališkais vaizdeliais atsidūrė muziejaus rinkiniuose.

Lietuvoje buvo žinomi kortų žaidimai „66“, „1000“, „Durnius“, „Vežimas“, „Melagis“.

„S. Smetonienė mėgo žaisti žaidimus „66“, „Bridžas“. Žaisdavo išvykose, vakarais. Kortuodavo net vaikai, kunigai – kortų žaidimai buvo pramoga visiems“, – teigė muziejininkė.

XX a. 3-4 deš. susiformavo lietuviškų kortų tradicija. 1924 m. Lietuvos valstybė išleido įstatymą, kad šalyje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti ir platinti galėjo tik valstybė, nes tai azartinis žaidimas. Teisę gaminti kortas turėjo tik Finansų, prekybos ir pramonės ministerija, o jas pardavinėti – Lietuvos bankas.

Tapukariu valstybė organizuodavo kortų kūrimo konkursus, jų laimėtojai gaudavo pinigines premijas, tai pritraukdavo žinomus dailininkus: Vilių Jomantą, Adomą Varną, Mstislavą Dobužinskį ir kt. Tapytoja Barbora Didžiokienė konkursuose dalyvavo net kelis kartus.

Konkurso nuostatuose įrašyta, kad kortos turi būti labai lietuviškos: atsispindėti lietuviška simbolika, identitetas.

„Damos ant kortų buvo vaizduojamos kaip vaidilutės, kunigaikščių žmonos, valetai – kaip karžygiai, karaliai – kaip LDK kunigaikščiai. Naudotos lietuviškos spalvos, heraldikos ženklai. Daug lietuviškumo“, – pabrėžė B. Šneliūtė.

Dailininkas A. Varnas 1930 m. kurtose kortose pavaizdavo kunigaikščius Algirdą, Gediminą, Kęstutį ir Vytautą bei kunigaikštienę Birutę.

Parodoje matyti ir kortų konkursų nelaimėjusių dalyvių darbai. Dailininkė Konstancija Petrikaitė-Tulienė komisijai pateikė lietuviškos ornamentikos kortas, kuriose matyti tautiškų juostų raštai, drabužiai, lietuviškos kanklės.

Muziejininkei pavyko surinkti šešis lietuviškų kortų pavyzdžius: grafiko Viliaus Jomanto (perleistas), dailininko Adomo Varno, skulptoriaus Bernardo Bučo, dailininko Mstislavo Dobužinskio ir kt.

„Man gražiausios yra Viliaus Jomanto kortos, jos modernios, artdekinės, labai dailios“, – pažymėjo B. Šneliūtė.

Dalis kortų yra originaliose dėžutėse, pvz., kortos „Vytautas ir Birutė“, išleistos „Spindulio“ spaustuvėje Kaune, taip pat „Lietuvos raudonojo kryžiaus“ kortos, kurias įsigyjant būdavo galima paremti organizaciją.

Dauguma lietuviškų kortų išsiskiria tautos simboliais: Gediminaičių stulpais, tautinėmis juostomis, kunigaikščių ir vaidilučių veidais. B. Didžiokienė ant kortų pavaizdavo Kauno, Biržų, Trakų ir Vilniaus pilis.

Įdomu, kad ant 1975 m. Kanadoje išleistos G. Beal knygos „Žaidimo kortos ir jų istorija“ viršelio vaizduojama lietuvių dailininko M. Dobužinskio kurta kryžių dama, rankoje laikanti gėlę.

Muziejininkė B. Šneliūtė pastebi, kad dabar vyksta lietuviškų kortų renesansas, jomis labai domimasi, net perleidžiamos senosios kortų kaladės, pvz., „Gedimino stulpai“, sukurti pagal skulptoriaus B. Bučo piešinius, kortų kaladė „Vaivorykštė“, atkurta pagal M. Dobužinskio kortas ir kortų kaladė „Pilys“, pagaminta pagal senąsias lietuviškas kortas.

„Senąsias kortas žmonės leidžia savo iniciatyva. Atgavus Nepriklausomybę oficialių lietuviškų kortų valstybė dar neišleido”, – pridūrė muziejininkė.

Parodoje galima matyti ir šiais laikais sukurtas kortas, pvz., iliuzionistas Rokas Bernatonis kaladę sukūrė su vaikų dienos centrų lankytojais, ekspozicijoje yra ir Užupio kortos, baltų dievų kortos ir net A. ir P. Galaunių muziejaus sukurtos kortos.

Paroda „Kolekcininkai: atviros kortos” A. ir P. Galaunių namuose veiks iki spalio 31 d. Jos metu vyksta įvairūs renginiai: spalio 8 d. 17 val. bus Rasos Jonės Ruibienės paskaita „Didžiųjų arkanų simboliai", spalio 10 d. 12 val. – ekskursija parodoje, spalio 17 ir 31 d. 12 val. – grafikos dirbtuvės, spalio 29 d. 17 val. – ekskursija parodoje su kolekcininku Giedriumi Steponavičiumi.