Mokslininkai: COVID-19 Lietuvoje sklido tarp žmonių ir audinių

COVID-19 virusas pandemijos metu Lietuvoje bent keturis kartus persidavė iš audinių žmonėms, o 14 kartų – iš žmonių audinėms, skelbia Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) ir tarptautinių mokslininkų atliktas tyrimas.

Anot mokslininkų, didžioji dalis koronaviruso genomų iš audinių buvo gauti 2021 metų pabaigoje, patikrinus visus Lietuvos audinių ūkius ir reaguojant į įtartinus žmonių užsikrėtimų atvejus. Tuomet koronaviruso infekcija buvo nustatyta 25 iš 57 ūkių.

Tyrimo analizė parodė, jog kai kurios koronaviruso atmainos audinių populiacijoje plito beveik vienerius metus – net ir tada, kai tarp žmonių jos jau buvo išnykusios.

Mokslininkai nustatė kelias viruso atmainas, kurios pateko į audines skirtingais pandemijos laikotarpiais – nuo ankstyvųjų koronaviruso variantų iki vėlesnių Alfa ir Delta atmainų.

Be kita ko, šios atmainos dažnai turėjo mutacijų, siejamų su efektyvesniu koronaviruso plitimu audinių populiacijoje.

Pasak tyrimo vadovo, VU GMC vyriausiojo mokslo darbuotojo Gyčio Dudos, koronavirusas nėra išrankus šeimininkams ir gali užkrėsti įvairius gyvūnus – nuo audinių iki stirnų, kačių ar šunų, o gyvūnų populiacijos, palaikančios tolesnį viruso plitimą, gali tapti rezervuarais, iš kurių infekcija vėl patenka žmonėms.

Atlikdami analizę mokslininkai pabrėžė, kad visi užsikrėtusieji žmonės dirbo kailinių audinių ūkiuose, todėl šie faktai leido atmesti galimas alternatyvias hipotezes, pavyzdžiui, kad tai galėjo būti susiję su iš užsienio grįžusiais asmenimis.

Tyrimo autoriai atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje audinių ūkiuose ilgą laiką buvo taikoma daugiausia pasyvi ligų stebėsena. Ūkininkai turėjo patys pranešti apie galimus protrūkius, todėl beveik metus nepastebėtas viruso plitimas Lietuvos kailinių audinių ūkiuose rodo, kad tokia sistema gali būti nepakankama.

Mokslininkas G. Dudas pažymėjo, kad ateityje svarbu stiprinti gyvūnų ligų stebėseną Lietuvoje, užtikrinti glaudesnį veterinarijos ir visuomenės sveikatos institucijų bendradarbiavimą ir anksčiau nustatyti galimus zoonotinės kilmės žmonių užsikrėtimus.