KRS vadovas P. Grigas didžiąja tragedija vadina ne statybų biurokratiją, o prastą projektavimą

UAB „KRS“ generalinis direktorius P. Grigas bendrovei vadovauja nuo 2023 m. kovo 29 d. Tačiau neabejotina, jog daugeliui kauniečių ir vilniečių statybų bendrovės vadovas tapo žinomas dėl didmiesčiuose vykdomos informacinės kampanijos. Kaune išdygo plakatai su užrašu „Statau kauniečiams“, vėliau juos pakeitė plakatai šūkiu „Patriotizmas“ ir „Pragmatizmas“.

„Registrų centro“ duomenimis, 100 proc. UAB „KRS“ akcijų priklauso UAB „Inspiration construction group“, o šios bendrovės akcijos priklauso UAB „Inspiration holdings“, kurios vienintelis akcininkas yra P. Grigas.

Tinklalaidėje „Kaunas gyvai“ P. Grigas paaiškino, jog šiais plakatais buvo siekiama iškelti asmeninės atsakomybės klausimą ir komunikuoti apie įmonės asmenybes.

„Ta pirmąja kampanija norėjome viešai iškelti asmeninės atsakomybės klausimą. Savo pavyzdžiu, tuo pačiu reklamuodamas įmonę, bandžiau parodyti visuomenei, kad už įmonės, už ne visiškai aiškaus pavadinimo stovi tikras žmogus. Žiūrėkite: už raidžių, kurių istorijos ne visi žino, stovi realus žmogus – aš. Tas žmogus realiai vadovauja įmonei ir prisiima asmeninę atsakomybę. Kiekviena savo kampanija norime padaryti dar kažką visuomeniško. Tai viena vertus buvo parodymas, kad už įmonės stovi žmogus, kita vertus – visuomenės dėmesio atkreipimas, kad vis dėlto turime išdrįsti prisiimti asmeninę atsakomybę“, – paaiškina P. Grigas.

Tik prasidėjus reklaminei kampanijai, viešojoje erdvėje buvo svarstoma, ar P. Grigas neketina sukti politikos link. Šiandien svečias teigia neatmetantis tokios galimybės, tačiau konkrečių planų sukti į politiką teigia neturintis.

„Esu ne kartą viešai sakęs, kad ateinančią savo gyvenimo dalį daugiausia laiko skirsiu visuomeninei veiklai. Versle buvau visą gyvenimą, dabar esu ir toliau būsiu, bet mano fokusas, pastangos, laikas ir energija didžiąja dalimi bus nukreipti į visuomeninę veiklą. Politika yra vienas iš įrankių. Jeigu kuriuo nors momentu paaiškės, kad be jos kažko negaliu padaryti arba galiu padaryti daugiau, tikrai svarstysiu sukti į politiką“, – tikina pašnekovas.

Paklaustas, ar reklama atsipirko, P. Grigas atsakė nedvejodamas. Ir patikino, esą reklaminė kampanija netgi padėjo pritraukti darbuotojų.

„Manau, tikrai atsipirko su kaupu. Kai 2023 m. pradžioje pradėjome pertvarką, įmonėje turėjome šiek tiek daugiau nei 100 žmonių, o šiandien turime beveik 500. Įsivaizduokite, ką reiškia vien žmonių pritraukimas, vien kandidatų pakvietimas į pokalbius. Jeigu samdytumėte išorinę personalo paieškos įmonę, už kiekvieną surastą ir priimtą žmogų mokėtumėte „bruto“ atlyginimą. O mes tai darome patys. Šiandien galėtume iš karto priimti dar porą šimtų žmonių, jeigu rastume specialistų“, – reklamos naudą paaiškina statybų bendrovės generalinis direktorius.

KRS generalinio direktoriaus skaičiavimais, apie du trečdalius įmonės apyvartos sudaro viešųjų pirkimų projektai. Šie projektai – įvairaus pobūdžio, mat KRS yra diversifikuota rangos bendrovė, statanti inžinerinius tinklus, kelius, įvairios paskirties pastatus.

„Šiandien statome tokius didžiulius objektus kaip Santaros klinikos – vien jos per apyvartos prizmę labai ženklios. Taip pat vykdome Vilniaus oro uosto rekonstrukciją, Kauno oro uosto automobilių aikštelės projektą, statome daug mokyklų, darželių. Per visą Lietuvą vyksta ESO tinklų statybos ir atstatymai po visų šių audrų, vandentiekis, nuotekos – turime visą spektrą“, – vardija P. Grigas.

Remiantis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) duomenimis, didžiausias KRS užsakovas – „Kauno vandenys“. Paklaustas apie rangos darbų įgyvendinimo sunkumus, P. Grigas atsakė, jog Kaune problema ta pati kaip ir visur kitur – prasta projektų kokybė.

„Pagrindinė viešojo sektoriaus problema Lietuvoje – projektuoja vieni, o stato kiti. Problemos dažniausiai kyla iš to. Paskelbiamas konkursas, yra projektas, bet projektas dažnai parengiamas nežinant visos realios situacijos. Ypač kai kalbame apie tai, kas po žeme: vamzdžiai – nepadaręs tikros diagnostikos, matavimų net nežinai, kas ten yra. Jeigu projektas senas, 50 ar daugiau metų, patys žinote, kokio tikslumo ta informacija ir kiek visko per tą laiką pasikeitė. Didžioji dalis problemų kyla iš to, kad atėjęs ir pradėjęs darbus pamatai visai kitą situaciją“, – teigia P. Grigas.

Šią vasarą KRS ir „Klaipėdos vanduo“ nutraukė sutartį dėl nuotekų vamzdyno Danės gatvėje. KRS generalinis direktorius tikina, jog šis atvejis – vadovėlinis prasto projektavimo pavyzdys. Esą gauti atskaitos duomenys visai neatitiko faktinės situacijos.

„Įsivaizduokite: „Klaipėdos vanduo“ pirmiausia paskelbia projektavimo konkursą. Paima 50 ar 60 metų senumo brėžinius ir pagal juos duoda užsakymą suprojektuoti. Projektuotojas nepadarė jokios TV diagnostikos – neįkišo robotuko į vamzdį, nepadarė matavimų šuliniuose. O kalbame apie dalį vamzdyno senamiestyje – kiek ten visko yra vykę. Padaro projektą, ir pagal jį skelbiamas konkursas. Mes jame dalyvaujame. Viskas atrodo aišku, tikiesi, kad savivaldybės įmonė labai atsakingai dirbo su projektuotojais ir viskas žinoma.

Tada ateiname, klausiame: ar padaryta TV diagnostika? Ne, nepadaryta. Kaip nepadaryta? Na, tada pasidarykite patys. Pradedame daryti TV diagnostiką ir matome, kad vamzdis užsikišęs. Pradedame matuoti šulinius ir matome, kad neatitinka atstumai. Paaiškėja – o kalbame apie nuotekas – kad dalis vamzdžių eina žemyn, kaip ir turi, kad nuotekos tekėtų į apačią, o dalis staiga pradeda kilti į viršų. Patys žinote, ką tai reiškia, kai nuotekos teka į viršų. Ir tai buvo ne vienoje vietoje“, – pasakoja P. Grigas.

„Po visų bandymų susiderėti iš užsakovo pusės visiškai nebuvo pragmatiško požiūrio, palaikymo, kad reikia vis dėlto pripažinti: suprojektuota blogai, situacija neatitinka realybės, ir nors kainuos daugiau, dėl žmonių reikia padaryti gerai. Atsidūrėme situacijoje, kai nebegalėjome susitarti, ir patys nutraukėme sutartį. Paskui, kai mes nutraukėme pirmi, užsakovas taip pat nutraukė sutartį, ir dabar turime ginčą“, – pridūrė pašnekovas.

Po sutarties nutraukimo bendrovė buvo įrašyta į Viešųjų pirkimų tarnybos nepatikimų tiekėjų sąrašą. Tačiau šis įrašas galiojo tik dvi dienas ir netrukus buvo panaikintas teismo sprendimu.

„Mes nutraukėme sutartį, o jeigu mes nutraukėme pirmi, mūsų negalima įrašyti. Tačiau užsakovas tai ignoravo ir po mūsų nutraukimo padarė savo. Išėjo taip, kad ketvirtadienį jie mus įrašė, mes gavome teismo sprendimą, penktadienį organizacija, kurioje esame įtraukti, nedirbo, ir buvome pašalinti tik pirmadienį. Realiai tai buvo kelių dienų tarpas. Bet mes ten buvome įtraukti neteisėtai, ir dabar tas įrašas yra tik proceso dalis. Pagal įstatymą negalėjome būti įtraukti ir nesame įtraukti. Manau, tai vienas iš pavyzdžių, kai perkančioji organizacija dalį klausimų sprendžia tikrai labai nekompetentingai ir neatsakingai“, – teigia P. Grigas.

Statybų versle dirbančios bendrovės neretai skundžiasi sektorių apipynusia biurokratija – vieno projekto derinimas gali užtrukti ir keletą metų. Neapsikentusios itin ilgai užtrunkančių procedūrų Vilniuje, ankstesniais metais „Darnu Group“ valdomos statybų bendrovės kreipėsi į teismą.

Tačiau P. Grigas su tokia kritika sutinka tik iš dalies. Pasak verslininko, jau dabar turime pavyzdžių, kai skubi statyba veda prie prasto projektavimo, paminančio viešąjį interesą.

„Nors pats esu šiame versle, ir tikrai greitis arba laikas yra pinigai – yra tokia frazė – ir norėtųsi viską padaryti greičiau, ypač kas susiję su leidimais. Bet pasižiūrėkime, kas vyksta. Dalį šių klausimų aš keliu ypač dėl Vilniaus miesto: pradedame projektuoti neatsižvelgdami į visas susijusias šalis. Pavyzdžiui, Vilniuje projektuojamos zonos, atsiranda dideli kvartalai, ten susikels tūkstančiai žmonių ar šeimų, o neišspręsti mokyklų, darželių, poliklinikų klausimai, jau nekalbant apie kelius.

Tikrai nesakyčiau, kad greitas projektavimas veda prie kokybės. Greitai ir gerai šioje vietoje nebūna. Kalbame apie statinius, kurie lieka ne vienai kartai į ateitį, tad reikia labai apgalvoti. Kartais puolame statyti ir statome namą ten, kur nėra gatvės ar viešojo transporto, arba sukeliame šeimas į vieną rajoną, o kur mokyklos? Darydami greitai ir neapgalvotai paprasčiausiai užprogramuojame daug problemų ir užkeliame sąskaitą: žmogus perka būstą, jam atrodo gerai, bet šalia yra papildomų dalykų, apie kuriuos nebuvo pagalvota ir už kuriuos jis turės susimokėti vėliau“, – vardija P. Grigas.

Anot jo, bendrovės plakatuose vartojami žodžiai apie pragmatizmą ir patriotizmą puikiai tinka ir statybų verslui, nes jame negalima vadovautis tik išskaičiavimu.

„Jeigu esi vystytojas, turi žiūrėti atsakingai, galvoti apie žmones. Negali būti tik godžiai pragmatiškas: man, kuo daugiau uždirbsiu. Tu pastatysi pastatą, kuriuo žmonės naudosis dar ir po tavo mirties – negali taip žiūrėti. Tai viena iš tų vietų, kur stengiuosi būti aktyvus: parodyti, kad negalime turėti verslo, kuris nėra socialiai atsakingas. Viską, ypač kas susiję su statyba ir infrastruktūra, darome žmonėms. Jeigu verslas bus labai šaltai, bejausmiškai pragmatiškas, žmonėms nebus gerai – arba bus trumpalaikė nauda, o paskui pamatysime, kokia viso to kaina“, – sako KRS generalinis direktorius.

Atskira problema išlieka parengtų projektų ir architektūrinių konkursų vertinimas. Kauno regioninėje architektų taryboje (RAT) ne kartą keltas klausimas dėl kriterijų aiškumo. Kauno miesto savivaldybė šiuo metu rengia Architektūros kokybės vertinimo metodikos gaires, kurios turėtų įnešti aiškesnius kriterijus. Visgi P. Grigas tikina, jog su politikavimu statybų sektoriuje nesusiduria.

„Tikrai nesakyčiau, kad yra politikos. Žiūrėkite, labai paprastai: kai į savivaldybę ateina projektas, už jo stovi labai aiškiai suinteresuotas asmuo ar organizacija, ir jie daro spaudimą savivaldybei – nori leidimo, nori statyti čia ir dabar. Nėra to politikavimo, kaip įsivaizduojame. Mes gal labai greitai priskiriame tai politikavimui, bet dažnai stabdymas susijęs su tuo, kad nėra atsakymų, klausimai neišspręsti, yra labai daug susijusių šalių.

Pats būdamas šiame versle – esu ir vystytojas, ir turiu įmonę, kuri atlieka visus darbus – žinau, ką reiškia prie naujo objekto suderinti visus tinklus, kelius ir visa kita. Turime labai plačią kompetenciją, ir didžioji dalis atvejų elementarūs: nėra sprendimų arba sprendimai per brangūs – kas už juos moka? Tada kyla klausimas, ar tai turi mokėti vystytojas, ar tai vis dėlto valstybės atsakomybė“, – svarsto verslininkas.

Rugsėjį KRS pradėjo platinti pirmąją 6 mln. Eur vertės obligacijų emisiją. Tai pirmasis įmonės 12 mln. Eur obligacijų programos etapas: aukciono būdu platinamų emisijų metinės palūkanos sieks nuo 8,75 iki 9,25 proc.

Obligacijų platinimą KRS vadovas P. Grigas grindžia sparčiu bendrovės augimu. Per šių metų pirmąjį pusmetį KRS pajamos, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 149 proc. ir siekė 54 mln. Eur, o sparčiai augančiai įmonei reikia daugiau apyvartinio kapitalo.

„Pažiūrėkite, kam generalinės rangos organizacijai reikia pinigų. Laimėjus konkursą, kol gausi pirmuosius pinigus iš užsakovo, reikia įsirengti statybvietę, o kartais ir suprojektuoti. Tada pradedi užsakinėti medžiagas, pavyzdžiui, betoną ar vėdinimo mazgus, ir visur reikia avansų. Šių pinigų neinvestuojame į nieko nelikvidaus. Apyvartinio kapitalo mums reikia tam, kad geriausiomis sąlygomis galėtume įsigyti medžiagų, įrangos, [neaišku] dalį darbų, kol juos užaktuosime ir pradėsime gauti pinigus iš užsakovo. O užaktavus dar praeina 30 ar 45 dienos, kol sumoka. Matematika labai paprasta: auga užsakymų portfelis – proporcingai reikia daugiau apyvartinio kapitalo“, – sako jis.

Pasak P. Grigo, bankams Lietuvoje reikalingas užstatas, o kol nėra ILTE ar kitų programų, skirtų būtent infrastruktūros statybos finansavimui, ties tam tikra riba tenka sustoti.

„Todėl nusprendėme, kad net ir mokant keliais punktais didesnes palūkanas naudingiau turėti daugiau apyvartinio kapitalo. Taip gauname geresnes nuolaidas iš tiekėjų ir subrangovų, jei jiems mokame greičiau ar sumokame avansą. Per tai sutaupome“, – aiškina KRS vadovas.

Jis tikina, kad aktyvi reklamos kampanija nėra susijusi su rugsėjį paskelbta obligacijų emisija.

„Manau, kai žmonės sprendžia, ar investuoti į mūsų obligacijas, jie žiūri plačiau. Svarbi ne tik palūkanų norma, bet ir tai, į ką investuoji: kokia tai įmonė, kokie žmonės už jos stovi, ką ji daro, kokios jos vertybės. Ta visuma ir suteikia informaciją, kuria remdamasis žmogus priima sprendimą“, – teigia P. Grigas.

Paklaustas apie statybos medžiagų kainas, KRS vadovas teigia, kad statybų sektorius jau išmoko COVID-19 laikotarpio pamokas.

„Tada buvo labai dideli kainų šuoliai ir viskas brango. Dabar kainos kilo, bet daugeliu atvejų sugrįžo. Viena yra tai, ką mato žmogus, einantis pirkti medžiagų sau, o kita – ką matome mes, pirkdami dideliais kiekiais. Pirkimus galime daryti visiems įmonės vykdomiems projektams. Kažkoks kainų augimas yra, bet tikrai ne toks, kad iš esmės pakeistų kainodarą. Energetika – visas medžiagas reikia atvežti į objektus, tad viskas pabrangsta, bet mes viską vertiname proporcingai, procentais nuo bendro kiekio. Infliacija yra, galime prisitaikyti kainų indeksacija, bet sakyti, kad situacija tokia kaip po COVID-19, kai staiga reikia peržiūrėti visas kainas“, – sako verslininkas.

Jis tikina, kad bendrovei keliai pas bankus neužsidarė.

„Mes lygiai taip pat galime tartis su banku. Tiesiog einame procesą ir struktūriškai perdėliojame. Įmonė turi ne vieną finansavimo būdą: naudojamas ir faktoringas, ir kitos kreditinės lėšos su užstatu, yra ir avansai. Jei pažiūrėtume, kokią dalį visa emisija sudaro nuo bendros apyvartos, tai nėra daug. Vieną finansavimo instrumentą keičiame kitu, kurį galime šiek tiek padidinti. Girdžiu kitus sakant: čia bankas neduoda. Bet bankai finansuoja pagal labai aiškias taisykles, o obligacijų rinkoje gali pasiskolinti daugiau. Todėl paimame banko paskolą, visas garantijas atiduodame obligacijų turėtojams ir obligacijų sumą šiek tiek padidiname – daugiau, nei bankas tokioje situacijoje galėtų duoti“, – reziumuoja KRS vadovas.