Teismas įvertino Kulautuvos ligoninės projektą: rasta esminių klaidų

Kauno apygardos teismas atmetė UAB „Panevėžio miestprojektas“ ieškinį Kauno miesto savivaldybės administracijai, kuri vienašališkai nutraukė su bendrove sudarytą projektavimo paslaugų sutartį. Ginčas kilo dėl Kulautuvos gydymo paskirties pastato remonto – „Panevėžio miestprojektas“ parengė projektą, kuriame savivaldybė rado trūkumų, tačiau „Panevėžio miestprojektas“ su dalimi priekaištų nesutiko, laikė juos papildomais darbais.

Vis dar teismų nagrinėjamos istorijos pradžia – 2021 m. Būtent šių metų birželio 4 d. Kauno miesto savivaldybė su tiekėju UAB „Panevėžio miestprojektas“ sudarė sutartį dėl gydymo paskirties pastato Akacijų g. 2, Kulautuvoje, kapitalinio remonto techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros.

Vėliau, 2024 m. balandžio 16 d., su rangove UAB „Kaunesta“ sudaryta rangos sutartis dėl kapitalinio remonto darbų, jie buvo atliekami pagal „Panevėžio miestprojektas“ parengtą projektą.

UAB „Kaunesta“ pradėjus darbus, iškilo klausimų dėl projekto sprendinių – savivaldybė pareikalavo UAB „Panevėžio miestprojektas“ ištaisyti parengto projekto trūkumus.

Panevėžio miestprojektas“ su dalimi priekaištų nesutiko ir laikė juos papildomais darbais, o savivaldybė 2025 m. birželio 3 d. pranešė apie vienašalį sutarties nutraukimą nuo birželio 13 d. Taip pat „Panevėžio miestprojektas“ buvo įtrauktas į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Bendrovė UAB „Panevėžio miestprojektas“ su civiliniu ieškiniu kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, panaikinti sprendimą bendrovę įtraukti į nepatikimų tiekėjų sąrašą, panaikinti savivaldybės paskirtą baudą, priteisti 2 675,67 Eur už projekto vykdymo priežiūros paslaugas ir įgyvendinti kitus reikalavimus.

Ieškinyje „Panevėžio miestprojektas“ išdėstė poziciją, jog bendrovė visus dokumentus ir techninį darbo projektą buvo parengusi laiku, savivaldybė projektą priėmė, o 2022 m. atlikta nepriklausoma ekspertizė projektą įvertino teigiamai.

„Panevėžio miestprojektas“ savivaldybei sakė pasirengęs koreguoti projektą, bet tik tada, jeigu būtų aiškiai suformuluota, ko savivaldybė reikalauja, be to, pakeitimai būtų užsakomi kaip papildomos paslaugos.

Savo ruožtu savivaldybė nurodė, kad „Panevėžio miestprojekto“ parengtame projekte buvo nustatyta nemažai esminių techninių trūkumų, dėl kurių dalies sprendinių nebuvo galima tinkamai įgyvendinti. Bendrovė, savivaldybės vertinimu, nepašalino nustatytų klaidų ir dalį jų nepagrįstai laikė papildomais darbais. Savivaldybė taip pat priekaištavo dėl netinkamai vykdytos projekto vykdymo priežiūros ir nepakankamo reagavimo į nustatytas problemas. Todėl, savivaldybės pozicija, šių pažeidimų visuma buvo esminė ir suteikė pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį.

Vienas pagrindinių ginčo klausimų buvo projektavimo darbų apimtis. „Panevėžio miestprojektas“ teigė, kad jo, kaip projektuotojo, pareiga daugiausia buvo suprojektuoti pastato vidaus inžinerines sistemas, o lauko tinklai ir kita infrastruktūra į sutartį nepateko.

Teismas šį argumentą atmetė. Išanalizavęs sutartį, techninę užduotį ir kitus projekto dokumentus, teismas nustatė, kad projektavimo tikslas buvo parengti sprendinius, leidžiančius realiai atlikti kapitalinį remontą ir užtikrinti pastato funkcionavimą pagal paskirtį.

Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad techninę užduotį rengė pats „Panevėžio miestprojektas“. Joje buvo numatyta atnaujinti pastato inžinerines sistemas ir jas prijungti prie esamų įvadų bei išvadų. Pačiame projekte taip pat buvo numatyti lauko lietaus nuotekų tinklai, lauko priešgaisrinis vandentiekis, priešgaisriniai rezervuarai ir kiti sklypo tvarkymo sprendiniai.

Todėl teismas konstatavo, kad projektas neapsiribojo vien pastato vidaus projektavimu.

Bylą išnagrinėjusi teisėja taip pat konstatavo akivaizdžias projektuotojo klaidas – pavyzdžiui, projekte buvo nurodyta, kad esamas vandentiekio įvadas yra 110 mm skersmens, nors faktiškai jo skersmuo buvo 50 mm.

Teismas nustatė, kad projektuotojas nebuvo tinkamai išsiaiškinęs faktinės situacijos. Bylos nagrinėjimo metu pati projektuotoja pripažino, kad tikslaus įvado diametro nežinojo.

Teismo vertinimu, tai nebuvo formalus neatitikimas. Pagal projekte numatytus sprendinius pastačius sistemą ji tinkamai neveiktų, nes esamas 50 mm įvadas neužtikrintų reikiamo vandens debito.

Projektą rengusi ieškovė aiškino, kad įvado pakeitimas buvo savivaldybės, o ne jo atsakomybė, tačiau teismas tokį argumentą atmetė – anot teismo, projektuotojas, rengdamas sprendinius, turėjo įvertinti faktinę infrastruktūros būklę.

Teismas nagrinėjo kelias konkrečias technines klaidas. Viena jų – vandentiekio įvadas. Projekte buvo nurodyta, kad esamas įvadas yra 110 mm skersmens, nors faktiškai jis buvo 50 mm. Teismas nustatė, kad projektuotojas nebuvo atlikęs pakankamo faktinių sąlygų patikrinimo.

Bylos nagrinėjimo metu pati projektuotoja pripažino, kad tikslaus vandens įvado diametro nežinojo. Teismo vertinimu, dėl tokio neatitikimo pagal parengtą projektą vandens tiekimo sistema negalėtų tinkamai veikti.

Dar viena problema susijusi su nuotekomis. Projekte buvo numatyta nuotekų išvada į vietą, kur faktiškai tokio tinklo nebuvo.

„Panevėžio miestprojektas“ šioje vietoje taip pat bandė remtis argumentu, kad lauko tinklai nebuvo įtraukti į jo projektavimo užduotį.

Tačiau teismas nurodė, kad projektuotojas negalėjo apsiriboti vien formaliu dokumentų vertinimu. Sprendžiant, kaip turi funkcionuoti pastatas, turėjo būti įvertinta ir jį aptarnaujanti infrastruktūra.

Teismas pažymėjo, kad elementari logika leidžia suprasti, jog pastatas, kuriam atliekamas kapitalinis remontas, negali normaliai funkcionuoti be jį aptarnaujančių inžinerinių tinklų.

Problemos rastos ir projektuojant lietaus nuotekų sistemą. Projekte buvo numatytas lietaus nuotekų tinklo šulinys pastato viduje.

Teismo vertinimu, toks sprendinys neatitiko keliamų reikalavimų. „Panevėžio miestprojektas“ bandė argumentuoti, kad šį trūkumą būtų galima ištaisyti nesudarant naujos projekto laidos.

Tačiau teismas pabrėžė, kad svarbiausia ne tai, ar klaidai ištaisyti būtina nauja projekto laida. Esminis klausimas – ar projektuotojas apskritai turėjo pareigą nustatytą klaidą ištaisyti. Teismas atsakė teigiamai.

Savivaldybė teigė, kad netinkamai buvo vykdoma ir projekto vykdymo priežiūra.

Pagal sutartį projektuotojas turėjo lankytis statybvietėje ne rečiau kaip kartą per mėnesį, esant poreikiui atvykti pagal savivaldybės kvietimą ir spręsti su projekto sprendinių įgyvendinimu susijusius klausimus.

Savivaldybė teigė, kad projektuotojai į susitikimus ne visada atvykdavo ir tinkamai nereagavo į nustatytus projekto trūkumus.

Bendrovė savo ruožtu pateikė duomenis apie lankymąsi objekte. Elektroniniame statybos darbų žurnale buvo užfiksuoti apsilankymai 2024 m. rugpjūčio 28 d., spalio 16 d. ir 21 d., lapkričio 13 d., taip pat 2025 m. kovo 25 d., gegužės 7 d. ir birželio 6 d.

Vis dėlto teismas pripažino savivaldybės argumentus pagrįstais. Jo vertinimu, projektuotojas tuo metu, kai kilo pagrindinės projekto problemos, turėjo aktyviai dalyvauti jų sprendime.

Teismas taip pat atmetė argumentą, kad savivaldybė ilgą laiką toleravo projektuotojo trūkumus ir tik vėliau jais pasinaudojo nutraukdama sutartį.

Bylos duomenimis, savivaldybė apie projekto problemas bendrovę informavo dar 2024 m. rugpjūčio pabaigoje. Vėliau reikalavimai pašalinti trūkumus buvo kartojami spalį ir lapkritį.

Bendrovei buvo suteikti terminai trūkumams pašalinti, tačiau pagrindinės problemos liko neišspręstos.

2025 m. kovo 31 d. atlikta ekspertizė konstatavo, kad techninis darbo projektas teisiškai laikytinas nebaigtu ir nepatvirtintu. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad dėl projekto problemų dalį sprendinių teko koreguoti pasitelkiant kitus projektuotojus.

„Panevėžio miestprojektas“ teigė, kad savivaldybė neturėjo teisės vienašališkai nutraukti sutarties, nes bendrovė nebuvo daugiau kaip 30 dienų atsilikusi nuo pagrindinio darbų grafiko.

Teismas su tuo nesutiko. Teismo vertinimu, sutarties pažeidimas negali būti vertinamas vien pagal tai, ar formaliai buvo laikomasi konkretaus darbų grafiko. Svarbu tai, ar buvo pasiektas pagrindinis sutarties tikslas. Šiuo atveju teismas nustatė, kad projekte buvo realių techninių klaidų, dalis sprendinių buvo neįgyvendinami, bendrovė pagrindinių trūkumų neištaisė.

Todėl teismas konstatavo, kad tai buvo ne formalūs ar mažareikšmiai trūkumai, o esminis sutarties pažeidimas.

Kauno apygardos teismas galiausiai visiškai atmetė UAB „Panevėžio miestprojektas“ ieškinį. Bendrovei nepavyko įrodyti, kad savivaldybė sutartį nutraukė nepagrįstai ar neteisėtai.

Kadangi teismas pripažino sutarties nutraukimą teisėtu, jis atskirai nevertino išvestinių bendrovės reikalavimų dėl įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą, netesybų ir įskaitymo pagrįstumo.

Be to, iš „Panevėžio miestprojekto“ UAB „Kaunesta“ priteista 3 tūkst. Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Kauno apygardos teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs ir per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

UAB „Panevėžio miestprojektas“ atstovai portalui „Kas vyksta Kaune“ nurodė, jog kol kas su teismo sprendimu dar nėra susipažinę, tad kol kas negalintys atsakyti, ar Kauno apygardos teismo sprendimą skųs.