Savivaldybės meilė ne visiems paminklams vienoda

Ir kai kurie iš jų, nors pastatyti (tik skirtingais laikotarpiais) vienoje erdvėje, toje pačioje teritorijoje, kuri priklauso valstybei (savivaldybei), tą skirtumą galėtų pajusti. Žinoma, jei tik būtų gyvi ir jausmus turėtų. Tiksliau sakant, paminklus lankantys, ar visai atsitiktinai prie jų atsidūrę bei juos pirmą kartą apžiūrintys žmonės, skirtumus gali gerai pamatyti. O ką nebylūs paminklai? Jie patys jausmus sukelia. Bet gal ne visiems ir tikrai nevienodus.

2010 metų birželį šalies žiniasklaida (ELTA, kurioje tada dirbau, taip pat, – aut. past.), remdamasi Kauno miesto savivaldybės pranešimu, paskleidė žinią, kad Senosiose Kauno kapinėse (sovietmečiu paverstose Ramybės parku) iškils paminklas Lietuvos Laisvės kovotojų Motinai. Paminklo (skulptūros) autoriai – skulptorius Vidmantas Gylikis ir architektai Jonas Januškevičius bei Vytenis Izokaitis.

Savivaldybės tarybos kolegijai pritarus, buvo skirta 20 tūkst. litų (iš administracijos direktoriaus rezervo fondo) paminklo projektavimui ir aplinkai tvarkyti. Keletą metų, kol buvusią daugumą miesto taryboje ir merą pakeitė „Vieningo Kauno“ politikai, savivaldybė rūpinosi ir paminklo aplinka ir stengėsi, kad būtų atkuriamos niekdarių suniokotos (pavogtos) šio paminklo detalės.

...Šeštą šio mėnesio dieną dar sykį apsižvalgiau Ramybės parke, skulptūra – lyg ir „ciela“, tik smarkiai pajuodę Motinos – paukštės (daug kas šį meno kūrinį vadina „Partizanų Motina“) sparnai. Bet aplinka prie skulptūros – skurdi, lyg kokia plynė, kur nė vieno suolelio nėra, nė viena gėlelė nepasodinta. Užtat prie kito, tarpukariu gimusio ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę atstatyto, paminklo (netoli tos „šešiolikmetės“ skulptūros) kapinėse – puikus gėlynas ir rudenį savo žiedais marguoja.

„Kas vyksta Kaune“ primena, jog Senųjų Kauno kapinių teritorija – kultūros vertybė, sklypas – valstybės žemė, kurią valdyti (prižiūrėti, ja disponuoti) 2023-aisiais patikėta miesto savivaldybei. Ne paslaptis, jog Kaune yra vis daugiau paminklų („akcentų“?), ir ne tik Vytauto prospekte, pastatytų mero Visvaldo Matijošaičio bei į jį besikreipusių vilniečių iniciatyva. Jie Kauno valdžios akimis, yra gražūs, tai negailina „valdiškų“ (o tiksliau – mokesčių mokėtojų) pinigų…

– Ar Kauno miesto savivaldybei ne gėda, jog neveikiančiose kapinėse (parke) stovi „apskabytas“ žalvarinis paminklas „Kovotojų už Lietuvos laisvę Motinai“, nors savivaldybė nestokoja lėšų ir naujiems paminklams mieste pastatyti, ir seniems deramai prižiūrėti?

Tai buvo vienas iš klausimų, kuriuos naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistė praėjusį pirmadienį uždavė Kauno miesto savivaldybės administracijai per visvaldybėje prieinamą „vieną langelį“ – Ryšių su visuomene skyrių. Atsakymai atėjo baigiantis savaitei, penktadienį.

Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vedėjas Saulius Rimas atsakė: „šis paminklas nėra Kauno miesto savivaldybės nuosavybė, jis įrengtas ne savivaldybės lėšomis, o visuomeninių organizacijų iniciatyva.

Mieste galiojančios Skulptūrų ir paminklų statymo ir nukeldinimo Kauno miesto viešosiose vietose taisyklės nustato, jog už viešosiose vietose pastatytų skulptūrų ir paminklų priežiūrą atsako iniciatoriai, savininkai ar kiti asmenys, turintys išimtines autorių turtines teises, jei teisės aktų nustatyta tvarka šie kūriniai nėra perduodami savivaldybės nuosavybėn“.

...Telieka visą tą paaiškinimą didelėmis raidėmis surašyti stende prie paminklo, kad perskaitytų kiekvienas, kuris į Ramybės parką, taipogi seniai laukiantį „atgimimo“, užsuka nuo netoliese esančios Autobusų stoties „susipažinti su didmiesčiu“. Paskui stebisi, kad Kauno centre, gali stovėti „nemylima“ žalvarinė Motinos – paukštės skulptūra.

Iš žurnalistės gauto viešo asmens atsakymo neaišku, ar miesto savivaldybė ragino paminklo „savininkus“ juo pasirūpinti, ar pagaliau siūlėsi į „bendrasavininkus“ ar „bendrainiciatorius“, o gal derėjosi išpirkti meno kūrinį „visuomenės reikmėms“.

Panašiai, kaip šįmet biudžeto lėšomis nupirko Šančiuose ilgai neveikusį viešą tualetą, kai šis prieš jį stovinčio ir ką tik renovuoto Sodų g. 26 namo naujiems bendraturčiams ėmė „gadinti vaizdelį“. Arba kaip intensyviai ėjo prie tikslo biudžeto lėšomis pradėti komercinių objektų statybas iš valstybės perimtame sklype – Stoties turguje...

Ne savininkas, pasirodo yra šio paminklo kūrėjas – vilnietis skulptorius Vidmantas Gylikis, kuriuo telefono numerį susiradau per Dailininkų sąjungos Kauno skyriaus vadovę Rebeką Bruder.

„Man turtinės šios skulptūros teisės nepriklauso, neturtinės (autorinės) – taip. Prisimenu, kai pirmą kartą vandalai paminklą nuniokojo, savo kaštais detales atkūriau. Savivaldybė tada stebėjimo kamerą šalia skulptūros įtaisė. Gal ji tebelikusi, ir metalo vagys vengia tos vietos? Bent man apie naujus šio kūrinio suniokojimus niekas nepraneša. Sakote, sparnai pajuodo, tai juk – varis, jis oksiduojasi....“, – kalbėjo skulptorius.

Vienas iš Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (ji inicijavo minimo paminklo sukūrimą ir pastatymą kapinėse – Ramybės parke) vadovų Vladas Sungaila šią savaitę man aiškino nežinojęs, kad savivaldybė šio kūrinio neprisiėmė.

„Jeigu pati Kauno savivaldybė skyrė lėšų jam pastatyti viešoje vietoje – savivaldybei priklausančioje teritorijoje, kokia dar gali būti kalba: jis – ne savivaldybės? Ta prasme, – ne miesto.

Nuo pat pradžių mes nesikratėme pareigos tą vietą prižiūrėti, kai skulptūrą metalo vagys pradėjo niokoti. Saugojome, net naktimis prie jos budėdami. Juk tai – ne tik meno kūrinys ar koks turtinis vienetas, bet pirmiausia – atmintis, pagarba tiems, kas kovojo už Lietuvos laisvę, kas savo gyvybes už ją aukojo“, – priminė V. Sungaila, kaip tik pasiūlęs žurnalistei pakalbėti ir su kita sąjungos atstove.

„Ta skulptūra nėra perduota savivaldybei. Neprisimenu nė vieno atvejo, kad būtume kažkokį raštą iš tremtinių organizacijos dėl to gavę“, – toks buvo trumpas telefonu išgirstas „tuo pačiu klausimu“ jau minėto skyriaus vedėjo S. Rimo komentaras portalui „Kas vyksta Kaune“.

Beje, nuo Vytauto prospekto link „Kovotojų už Lietuvos Laisvę Motinos“ veda Partizanų atminimo alėja. Jos atsiradimo iniciatorė – ta pati politinių kalinių ir tremtinių organizacija. Bet alėjos savivaldybei valdančiame sklype savininkė – Kauno miesto savivaldybė. Nes kuriant alėją, buvo panaudotos biudžeto lėšos „iš kito stalčiuko“ nei „Partizanų Motinos“ atveju. Alėja pateko į „Kauno akcentų“ programą.

„Paminklai „Kovotojų už Lietuvos Laisvę Motinai“ ir „Partizanų alėja“ – tai ne tiesiog architektūriniai objektai, o gili padėka tiems, kurie iškovojo mums Laisvę ir paaukojo tai, kas brangiausia: savo vaikus bei gyvybes. Pirmąją memorialo dalį 2010 metais aukotojų lėšomis pastatė bei iki šiol prižiūri Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS). Savo lėšomis pašalinome ir vandalų padarytą žalą, kai buvo suniokota skulptūros detalė. Antroji ansamblio dalis – „Partizanų alėja“ – dėl lėšų trūkumo bei biurokratinių kliūčių iškilo tik 2019 metais savivaldybei finansuojant pagal programą „Kauno akcentai“ bei rėmėjų lėšomis, todėl teisiškai ji priklauso Kauno miesto savivaldybei.

Abiejų objektų (kaip ir kitų Kaune esančių atminimo ženklų Laisvės kovoms) aplinka dažniausiai rūpinasi LPKTS nariai, tačiau norėtųsi ir didesnio miesto įsitraukimo. Ne kartą kreipėmės į savivaldybę, kad bent prieš svarbiausias valstybines šventes ir atmintinas dienas (didžiųjų trėmimų metines) ši vieta būtų tinkamai sutvarkyta, tačiau to sulaukiame ne visada.

Skaudu, kad pačiame Kauno centre prieš minėjimus mūsų garbaus amžiaus bendruomenės žmonėms patiems tenka ravėti žoles, grėbti lapus ar valyti sniegą, kai tuo metu naujų, net ir su Kaunu nelabai susijusių, paminklų aplinka sutvarkyta nepriekaištingai,“ – naujienų portalui pasakojo LPKTS Tarybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė.

Ji, tarp kitko, – ir Kauno miesto savivaldybės tarybos narė iš valdančiajai „Vieningo Kauno“ frakcijai oponuojančios Lietuvos krikščionių demokratų partijos…