Rombų sekėjų paieškos: Kauno meras rado Klaipėdą, vicemeras – Prancūziją, bet abu apsiriko

Į portalo klausimą, ar Kauno savivaldybė vertino, kad rombas Europoje reiškia pagrindinį kelią, vicemeras Andrius Palionis atsakė: „Kaune pastaruoju metu daug dalykų darome pirmieji – stadionas, „Mokslo sala“. Niekada nesidairome per petį.“

Vicemeras taip pat pareiškė, kad Kauno gerąja praktika pasinaudojo Prancūzija. Tačiau ten baltas rombas ant dangos žymi juostą, rezervuotą dalijimosi automobiliams, viešajam transportui ir taksi. Prieš mėnesį meras Visvaldas Matijošaitis tvirtino, kad Kauno pavyzdžiu paseks Klaipėda – Klaipėdos savivaldybė tai paneigė. Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) tuo metu portalui patvirtino, kad dėl Kauno rombų atliekamas administracinio nusižengimo tyrimas.

Rombo formos ženklinimą prieš nereguliuojamas pėsčiųjų perėjas Kauno savivaldybė pradėjo piešti 2018 m. rudenį. Teigiama, kad du balti kontūriniai rombai, primenantys pagrindinio kelio ženklą, žymi 30 ir 15 metrų atstumą iki perėjos. Savivaldybės teigimu, ši praktika perimta iš Japonijos. Kelių eismo taisyklėse tokio ženklinimo nėra: KET 8 punktas nustato, kad eismą gali riboti tik nurodyti kelio ženklai ir ženklinimas, o rombo nėra nei viename, nei kitame.

Rombų teisėtumo klausimą 2021 m. kėlė Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse Andrius Cechanavičius, persiuntęs gyventojų skundus policijai ir nurodęs Administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 3 dalį, kuri už techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo nesuderinimą numato baudą nuo 140 iki 300 eurų. Savivaldybė tuomet sustabdė įsakymą dėl rombų, tačiau ženklinimą tęsė. Tuometinis administracijos direktorius Vilius Šiliauskas savivaldybės pranešime spaudai pareiškė: „Jeigu bus prieita iki tokio kraštutinumo, baudą sumokėsiu, tačiau pėsčiuosius gatvėse rombai saugos ir toliau.“

Susisiekimo ministerija ne kartą nurodė, kad ženklinimas nėra pagrįstas tyrimais, nėra vienodai suprantamas ir gali klaidinti. Kauno apskrities policija 2025 m. atsakė, kad rombas nėra KET numatyta priemonė, todėl su policija jų derinti nereikėjo. Rugsėjo pradžioje susisiekimo ministras Juras Taminskas portalui sakė, kad savivaliavimas nėra tinkamas būdas spręsti eismo problemas.

Atsakydamas į ministro kritiką, meras V. Matijošaitis portalui pareiškė, kad rombų ženklinimą ketinama pradėti naudoti ir Klaipėdoje, ir ragino kitus miestus naudotis Kauno patirtimi. „Atvira Klaipėda“ paklausė uostamiesčio savivaldybės. Transporto skyriaus vedėja Lina Žemaitytė jiems atsakė: „Klaipėdoje pėsčiųjų perėjų ženklinimas rombais neplanuojamas.“

Praėjus mėnesiui vicemeras A. Palionis kaip Kauno praktikos sekėją įvardijo Prancūziją. Portalas paprašė patikslinti, kuri Prancūzijos institucija kreipėsi į Kauną dėl rombų idėjos. Atsakymo negauta. Per aštuonerius metus rombų neperėmė nė viena Lietuvos savivaldybė ir nė viena Vienos konvencijos valstybė.

Rugsėjo 22 d. portalas „Kas vyksta Kaune“ savivaldybei pateikė klausimus: ar vertinta, kad Vienos konvencijos šalyse, tarp jų Lietuvoje, rombas yra pagrindinio kelio ženklo Nr. 201 forma ir reiškia pirmumą; ar nuo 2018 m. svarstytos Europoje įteisintos priemonės prieš perėjas – įspėjamasis ženklas, baltų zigzagų ruožai, „ryklio dantys“, pėsčiojo piktograma ant dangos; ar savivaldybė pateikė LTSA prašytus dokumentus dėl ženklinimo teisinio pagrindo.

Spalio 1 d. gautas A. Palionio atsakymas: „Pagal KET taisykles pirmumo ženklas tikrai neatrodo taip, kaip atrodo rombas arba deimantas ant važiuojamosios kelio dalies. Kai tik pradėjome rombus įrengti priešais perėjas, pradėjome sekti statistiką. Ji parodė, kad visas priemonių komplektas veikia. Jau tada pakankamai aktyviai siūlėme visoms institucijoms remtis gerąja praktika. Labai gaila, kad tos gerosios praktikos ženklu greičiau pasinaudojo Prancūzija, kurioje toks ženklinimas irgi yra, tik turi kitą reikšmę. Su LTSA bendraujame nuolatos. Ir ne tik oficialiais raštais.“

Į klausimą apie Europoje įteisintas priemones vicemeras neatsakė nei šį, nei ankstesnį kartą. Į klausimą apie LTSA dokumentus atsakyta sakiniu apie bendravimą „ne tik oficialiais raštais“.

Spalio 2 d. portalas paklausė, ar Prancūzijos institucijos kreipėsi į Kauną dėl rombų idėjos ir kuri institucija tai buvo, taip pat ar savivaldybė turi duomenų, leidžiančių atskirti rombų poveikį nuo apšvietimo, salelių ir kitų priemonių. Atsakymo kol kas negauta.

Kaip skelbiama internete, Prancūzijoje baltas rombas kelio ženkluose ir ant dangos įteisintas 2019 m. pabaigoje. Pirmieji ženklai atsirado 2020 m. rugsėjį greitkelyje prie Grenoblio, vėliau Lione, Strasbūre, Paryžiaus regione.

Ženklas – baltas rombas mėlyname fone arba šviečiantis rombas juodame fone – žymi juostą, kuria gali važiuoti automobiliai su bent dviem žmonėmis, viešasis transportas, taksi ir nulinės emisijos automobiliai. Jei juosta rezervuota nuolat, jos ašyje piešiamas baltas rombas. Vairuotojui, važiuojančiam juosta vienam, numatyta 135 eurų bauda, keleivių skaičių fiksuoja radarai. Tokį pat žymėjimą rezervuotoms juostoms JAV ir Kanada naudoja nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio. Pėsčiųjų perėjų rombas Prancūzijoje nežymi.

Japonijoje rombas prieš perėją įteisintas 1968 m. Du balti kontūriniai rombai piešiami 50 ir 30 metrų atstumu nuo nereguliuojamos perėjos. Japonijoje rombas yra visų įspėjamųjų ženklų forma – ten, kur Europoje raudonas trikampis, japonai turi geltoną rombą. Pagrindinio kelio ženklo rombo pavidalu Japonijoje nėra.

Naujojoje Zelandijoje, kurią savivaldybė taip pat mini, baltas rombas prieš perėją piešiamas 50-100 metrų atstumu, nuo 2005 m. jis neprivalomas, privalomas – įspėjamasis ženklas. Nei Japonija, nei Naujoji Zelandija nėra 1968 m. Vienos konvencijos dėl kelio ženklų ir signalų dalyvės.

Vienos konvencijos šalyse rombas yra pagrindinio kelio ženklo forma. Lietuvos KET ženklas Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ – geltonas kvadratas su baltu apvadu, pastatytas ant kampo. Kauno ženklinimas – baltas kontūrinis rombas.

Rombas ant kelio Japonijoje ir Naujojoje Zelandijoje reiškia „perėja priekyje“, Prancūzijoje, JAV ir Kanadoje – „rezervuota juosta“, Vienos konvencijos Europoje – „pagrindinis kelias“. Kaunas – vienintelė vieta Europoje, kur baltas rombas ant dangos reiškia perėją.

Vienos konvencijos šalys prieš perėjas naudoja kitas priemones: įspėjamąjį ženklą „Pėsčiųjų perėja“, Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje – baltų zigzagų ruožus, draudžiančius lenkti ir stovėti, Nyderlanduose, Belgijoje ir Danijoje – „ryklio dantis“ ten, kur reikia duoti kelią. Konvencija leidžia ženklo simbolį kartoti ant važiuojamosios dalies, tad pėsčiojo piktograma prieš perėją būtų teisėta ir Lietuvoje, tačiau perėjų žymėjimas rombais yra klaidinantis. Būtent taip planuoja pasielgti Klaipėda.

Kauno vicemeras rašo, kad veikia „visas priemonių komplektas“. Ankstesniame atsakyme jis išvardijo, kas į jį įeina: kryptinis visų perėjų apšvietimas, atnaujinamas horizontalusis ženklinimas, padidinto atspindžio ženklai ir rombai. 2021 m. savivaldybės pranešime spaudai prie sąrašo buvo pridėtos saugumo salelės, nauji šviesoforai ir išmanioji signalizacija.

Policijos departamento atvirų duomenų registre 2025 m. Kaune užregistruoti 79 užvažiavimai ant pėsčiųjų perėjų, iš jų du su žuvusiaisiais. Vilniuje, kur rombų nėra, tokių įvykių 118, žuvo taip pat du žmonės.

Vicemeras nurodė, kad iki nelaimės Jurbarko gatvėje nereguliuojamose perėjose nefiksuota žūčių „kone šešerius metus“. Meras rugsėjo pradžioje kalbėjo apie „beveik aštuonerius metus“.

„Nuo 2019 m. liepos iki 2026 m. pradžios neturėjome nei vienos žūties nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose“, – LRT televizijai šią savaitę komentavo Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

2025 m. rugsėjo 10 d. žūtis K. Baršausko gatvėje nė viename savivaldybės skaičiavime nepaminėta. Teisybės dėlei reikia paminėti, kad įvykis K. Baršausko g. įvyko ne tipinėje pėsčiųjų perėjoje, o ties įvažiavimu į prekybos centro teritoriją.

Rugsėjo 15 d. LTSA portalui nurodė, kad atlieka Kauno horizontaliojo ženklinimo, įskaitant rombus, atitikties teisės aktams patikrinimą ir kreipėsi į savivaldybės administraciją dėl dokumentų apie ženklinimo teisinį pagrindą ir priimtus sprendimus. Tuomet LTSA pabrėžė, kad pažeidimo konstatuoti negali, kol neįvertintos visos aplinkybės.

Spalio 2 d. portalui paklausus, kiek paprastai trunka tokie tyrimai, LTSA atstovė Dovilė Karužienė atsakė: „Administracinių nusižengimų kodeksas, pagal kurį šiuo metu atliekamas tyrimas, neapibrėžia privalomo termino, per kurį reikia pabaigti administracinio nusižengimo tyrimą. Tyrimas yra baigiamas tuomet, kai yra laikoma, kad surinkta pakankamai įrodymų administracinio nusižengimo faktui konstatuoti. Šiuo metu tyrimas vis dar vyksta.“

Ar savivaldybė LTSA prašytus dokumentus pateikė, nei savivaldybė, nei LTSA portalui nenurodė.