Kaunui nepavyksta parengti architektūros kokybę užtikrinančių gairių – kodėl?

Po 2024 m. pasirašyto aplinkos ministro įsakymo, savivaldybės buvo įpareigotos parengti architektūros kokybės vertinimo metodikos taikymo gaires savo teritorijai – pasitvirtinus gaires, savivaldybės turėtų galimybę nusimatyti aiškesnius kriterijus architektams ir vystytojams, mažiau subjektyviai vertinti projektinius pasiūlymus. Kauno miestui šių gairių pasitvirtinti iki šiol nepavyko – vardijamos skirtingos priežastys, kodėl taip nutiko.

2024 m. balandžio 8 d. tuometinis LR aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasirašė įsakymą Nr. D1-112 „Dėl Architektūros kokybės vertinimo metodikos patvirtinimo“. Būtent šiuo įsakymu buvo patvirtinta architektūros kokybės vertinimo metodika ir jos taikymo principai bei numatyta, jog savivaldybės turi pasirengti metodikos taikymo savo teritorijoje gaires.

Savivaldybės gairėse gali plačiai detalizuoti, kaip jų teritorijose turi būti taikomi bendrieji architektūros kokybės kriterijai – paprasčiau tariant, gairės nepakeistų statybos techninio reglamento (STR), kurio laikytis būtina, tačiau jos galėtų leisti nustatyti vertinimo kryptis, prioritetus ir rekomenduojamus sprendinius, savivaldybei vertinant projektinius pasiūlymus ar architektūrinių konkursų dalyvių paraiškas.

Pavyzdžiui, savivaldybės gali nurodyti, kad centrinėje miesto dalyje prioritetas teikiamas komerciniams pirmiems aukštams, tam tikrose gatvėse turi būti išlaikoma perimetrinio užstatymo struktūra, automobilių aikštelės neturėtų dominuoti gatvės fronte ir t.t.

Iki šiol panašūs aspektai buvo grindžiami gana abstrakčiais Architektūros įstatymo kriterijais – darna, estetine kokybe, kontekstualumu ir pan.

Parengtas gaires iki 2024 m. gruodžio 31 d. turėjo priimti savivaldybių tarybos. Tačiau Kaune to padaryti iki šiol nepavyko. Portalas „Kas vyksta Kaune“ aiškinasi, kodėl taip nutiko.

Nors Kauno miesto savivaldybės taryba iki šiol nepatvirtino architektūros kokybės vertinimo metodikos taikymo gairių, tai nereiškia, jog nebuvo bandymų.

„Kas vyksta Kaune“ žiniomis, savivaldybės urbanistai gairių rengimo darbus pradėjo prieš kelerius metus.

Tuo metu savivaldybės urbanistų komanda buvo kiek kitokia, nei dabar – už Kauno urbanistinę ir architektūrinę kryptį buvo atsakingas dabar panaikintas Miesto planavimo ir architektūros skyrius, jam daugelį metų vadovavo Nerijus Valatkevičius.

Prieš šiek tiek daugiau nei metus, šis skyrius ėmė byrėti. Kaip tuomet skelbė portalas pilotas.lt, tuo metu įtampa tarp skyriaus vedėjo N. Valatkevičiaus ir miesto mero Visvaldo Matijošaičio pasiekė kritinį tašką. Anot šaltinių, įtampa kilo dėl V. Matijošaičio noro kištis į architektūrinius ir urbanistinius klausimus – esą meras pats norėjo vienašališkai priimti sprendimus, tarti paskutinį žodį.

Besitęsiant įtampoms, skyrių paliko 16 metų jame dirbusi Architektūros poskyrio vedėja Lolita Rakevičienė, faktiškai ėjusi Kauno vyr. architekto pavaduotojos pareigas.

Galiausiai, skyrius buvo išardytas, N. Valatkevičius kurį laiką dar ėjo Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus vedėjo pareigas, tačiau neseniai buvo atleistas. Šiuo metu Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjamas ne vienas N. Valatkevičiaus skundas – buvęs valstybės tarnautojas ginčija savivaldybės paskirtas tarnybines nuobaudas. Naujuoju vyr. architektu be didelių ceremonijų paskirtas administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas.

Šaltinių duomenimis, vis didesnę kontrolę architektūriniais klausimais norėjęs įgyti V. Matijošaitis nebuvo didelis rengiamų architektūros gairių šalininkas.

Mero manymu, papildomos taisyklės tik apsunkintų NT vystymą, tad jis stengėsi gairių priėmimą vilkinti. Kaip minėjome, net jei gairės būtų parengtos, jas turėtų patvirtinti taryba, kurios daugumą sudaro mero vadovaujamos frakcijos „Vieningas Kaunas“ nariai.

„Antro aukšto šeimininkas, jis tuo metu pagalvojo, kad tiems architektams [gairių reikia], čia jie dar be įstatymų, bus prisidarę ir kitų savo kriterijų. (…)

[Gairėms] sunkiai sekėsi į tarybą patekti, nes gaunasi, kad pats sau užsidedi apynasrį“, – portalui teigė su klausimu artimai susipažinęs šaltinis.

Statybos sektoriaus vystymo agentūros (SSVA) Urbanistikos padalinio vadovas, buvęs Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas, Mindaugas Pakalnis nurodė, jog šiuo metu architektūros kokybės gaires pasitvirtino daugiau nei pusė savivaldybių – praėjusiais metais agentūra skaičiavo 26 gaires pasitvirtinusias savivaldybes.

Tiesa, M. Pakalnio teigimu, daugelis savivaldybių į pareigą žiūrėjo formaliai, biurokratiškai – patvirtintose gairėse nepasakydamos nieko konkretaus apie savivaldybę ir jos specifiką. Apie du trečdaliai savivaldybių vadovavosi Aplinkos ministerijos parengtais metodiniais principais, įvesdamos tik bendro pobūdžio rodiklius.

„Formalus, biurokratinis pasitvirtinimas jokios naudos neduoda. Tai reiškia, jog savivaldybė nemato jokių išskirtinių aspektų, neturi jokios savo politikos – nei viešų erdvių formavimo, nei aplinkos formavimo. Apie du trečdaliai savivaldybių [gaires] pasitvirtino formaliai“, – teigė M. Pakalnis.

„Pavyzdžiui, Alytaus savivaldybė pasitvirtino konkretesnes gaires – matomi savivaldybės siekiai, kažkokios konkretesnės problemos, kurias ketinama spręsti. Tik kalbant apie mažuosius miestus, jų problemos dažnai būna mažesnio masto, ne globalinės“, – pridūrė pašnekovas.

Pasak M. Pakalnio, architektūros kokybės vertinimo metodikos taikymo gairėse galima numatyti daugybę savivaldybėms svarbių architektūros kazusų, susijusių su statymo tankumu, statymo tipologija, tarp vienbučių namų atsirandančiais daugiabučiais – savivaldybės galėtų aprašyti principus, kokie sprendimai galėtų būti taikomi tokiais atvejais.

„Jeigu Bendrajame plane yra galimybė rajono konversijai iš vienbučių į daugiabučius, tada vertinant santykį su kontekstu, architektūrinę raišką, savivaldybė galėtų taikytis prie tų vienbučių, arba priešingai“, – paaiškina M. Pakalnis.

Kitas pavyzdys – parkavimo vietų apželdinimas. Nors STR jau dabar numato minimalius apželdinimo reikalavimus, savivaldybės gairėse gali numatyti papildomą skatinimą įrengti mases želdinių, ar kad dalį plotų sudarytų medžių lajos. Projektai, kurie įgyvendina šiuos siekius, galėtų būti vertinami kaip labiau atitinkantys architektūros kriterijus, nei tie, kurie papildomo apželdinimo nenumato.

Buvusio Vilniaus vyr. architekto teigimu, gairių patvirtinimas taip pat leistų savivaldybėms turėti aiškesnę projektinių pasiūlymų vertinimo sistemą, išvengiant politizuotų sprendimų.

„Kol gairių nėra – tų principų nebuvimas veda į individualizuotus sprendimus ir vertinimą, neturint vieningos sistemos. Todėl tos gairės ir buvo sugalvotos, kad būtų galimybė deklaruoti architektūros politikos siekius. Aišku, kad neturėjimas komplikuoja vertinimą – kyla pavojus, kad vienus [projektus] vertins vienaip, kitus kitaip“, – tvirtina pašnekovas.

M. Pakalnio teigimu, Kauno miesto savivaldybė gaires ruošti pradėjo prieš keletą metų, kai miesto urbanistikos kryptį kuravo N. Valatkevičius. Tačiau pašnekovas tvirtina, jog procesai nenutrūko ir pasikeitus vadovams, tačiau didesnėms savivaldybėms prireikia daugiau laiko.

„Nežinau [kodėl Kauno miesto savivaldybė nepasitvirtino], jų reikėtų klausti. Žinau, kad ir Vilnius dar yra nepasitvirtinęs, smarkiai dirba, teikia RAT’ui (Regioninei architektų tarybai, aut. past.).

Turbūt didžiųjų miestų specifika yra tokia, kad reikia daugiau įdirbio. Nemanau, kad tai valios stoka, minčių tikrai buvo labai neblogų, iš to, ką girdėjome pristatyme rudenį“, – pasakojo SSVA Urbanistikos padalinio vadovas.

Pasak M. Pakalnio, ankstesni kontaktai su Kauno miesto savivaldybe nuteikė pozityviai – architekto tvirtinimu, savivaldybės atstovai turėjo ambicingų planų.

„Kiek mes esame bendravę su Kauno miesto savivaldybe, jie turėjo ambicingų planų, ambicingų minčių pasidaryti tas gaires – jie kalbėjo apie Kauno specifiką, apie Kauno identitetą.

Kai mes buvome susitikę su Kauno architektų komanda, jie entuziastingai kalbėjo, visokių minčių turėjo. Į Vilnių grįžome su geromis mintimis“, – prisimena M. Pakalnis.

„Kas vyksta Kaune“ pasiteiravo Kauno miesto savivaldybės, kodėl dar nėra parengtos architektūros kokybės vertinimo metodikos taikymo gairės, bei kada planuojama gaires parengti.

Kauno miesto savivaldybės administracijos vyr. architektas Gedeminas Barčauskas nurodė, jog pirminis gairių projekto variantas jau parengtas, savivaldybė „šiuo metu ieško geriausių sprendimų galutiniam projekto parengimui“ ir prašys Vyriausybės atstovo pratęsti terminą, per kurį turi būti priimtos architektūros kokybės gairės.

„Savivaldybei svarbu užtikrinti, kad gairės būtų praktiškai pritaikomos realiose situacijose, todėl papildomai vertinami galimi jų taikymo aspektai bei ieškoma optimaliausių sprendimų. Vyriausybės atstovui yra pateiktas prašymas dėl termino pratęsimo.

Artimiausiu metu Savivaldybės administracija planuoja kreiptis į Lietuvos architektų rūmus dėl informacijos apie artimiausią galimą Kauno regioninės architektūros tarybos posėdžio datą, kuriame būtų svarstomas parengtas Kauno miesto architektūros kokybės vertinimo metodikos taikymo gairių projektas“, – nurodė G. Barčauskas.

„Rengiant gaires siekiama užtikrinti kokybiškų sprendinių įgyvendinimą teritorijų planavimo ir pastatų architektūros srityse. Savivaldybei svarbu išlaikyti kompaktiško, žalio, saugaus ir modernaus miesto vystymo kryptį, todėl gairių projekte numatoma šiuos principus integruoti kaip esmines architektūrinės kokybės nuostatas“, – pridūrė vyr. architektas.

Taip pat teiravomės, kokiais kriterijais šiuo metu remiamasi vertinant projektinius pasiūlymus, kai minėtos gairės dar nėra priimtos tarybos. G. Barčauskas paaiškino, jog šiuo metu remiamasi Architektūros įstatyme įtvirtintais kokybės kriterijais.

„Kol architektūros kokybės vertinimo metodikos taikymo gairės nėra patvirtintos, projektiniai pasiūlymai vertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos architektūros įstatyme įtvirtintais architektūros kokybės kriterijais. Vertinant atsižvelgiama į atitiktį darnaus vystymosi principams, urbanistinį integralumą, architektūrinės idėjos vientisumą, estetinę kokybę bei kitus teisės aktuose nustatytus kriterijus“, – teigė G. Barčauskas.