Kaip pajusti judėjimo džiaugsmą: trenerių patarimai norintiems pradėti sportuoti

Geresnė savijauta, daugiau energijos ir stipresnis kūnas – tikslai, kurių siekia daugelis sportuoti pradedančių žmonių, bet baimė klysti ar laiko trūkumas dažnai trukdo pasiekti norimų rezultatų. Kiek laiko iš tikrųjų reikia skirti sportui? Kaip atrasti savo sporto nišą? Apie tai ir dar daugiau papasakojo sporto trenerės, pabrėždamos, kad judesys turi teikti malonumą, o ne kančią.

Daugelis klaidingai mano, kad norint pasiekti rezultatų, būtina sportuoti kiekvieną dieną. Pasak „Judėk sveikai“ projekto jogos trenerės Julitos Baravykienės, viskas prasideda nuo suvokimo, jog kūne esame ne tik treniruotės metu.

„Treniruotė trunka valandą laiko, gyvenimas kūne trunka 24 valandas per parą, tad neturėtume pamiršti to, kad mes galime labai daug pasiekti likusiu laiku“, – teigė J. Baravykienė.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja reguliariai būti fiziškai aktyviems, tačiau ne visiems lengva rasti laiko judėjimui kasdien. Vis dėlto ką daryti, jei rasti laisvą valandą per dieną atrodo neįmanoma?

Jogos trenerė siūlo šį laiką išskaidyti į kelias trumpesnes aktyvumo formas.

„30 min. aktyvaus pasivaikščiojimo, 15 min. rytinės mankštos ir 15 min. tempimo pratimų vakare. Be to, svarbu ne tik judėti, bet ir vengti monotoniškos judesio formos. Net jei daug vaikštote, organizmui svarbu ir kitokio pobūdžio fizinė veikla“, – dėmesį atkreipė specialistė.

Viena didžiausių pradedančiųjų klaidų – noras viską pasiekti čia ir dabar. Asmeninė trenerė Aistė Staurylaitė pastebi, kad naujokai dažnai užsidega sportuoti penkis kartus per savaitę, perka brangiausias aprangas ir nereikalingus papildus.

Tačiau toks maksimalizmas dažnai greitai išblėsta, nes organizmas neįpratęs prie staiga padidėjusio krūvio. Tad trenerė pataria pradėti pamažu, pavyzdžiui, nuo dviejų treniruočių per savaitę. O jei trūksta pasitikėjimo savimi ar žinių, pirmuosius žingsnius žengti kartu su treneriu.

Ne paslaptis, kad pradedantieji dažnai gėdijasi sportuoti, bijo aplinkinių žvilgsnių ir jaučiasi nejaukiai treniruodamiesi šalia kitų žmonių, tačiau specialistė atkerta: „Baimintis nereikėtų, sporto metu kiekvienas žiūri ir galvoja tik apie save“, – pažymėjo A. Staurylaitė.

Tam antrina ir jogos trenerė J. Baravykienė. „Niekas negimė tobulas, svarbiausia yra atrasti judėjimo džiaugsmą viena ar kita forma, o ne sportuoti „per sukąstus dantis“, – pridūrė specialistė.

Jos teigimu, apšilimas turėtų būti lengva forma to, kas laukia treniruotės metu, tačiau kai kurių populiarių metodų prieš sportą reikėtų vengti. Pasak trenerės, pasyvus tempimas ir volavimas prieš treniruotę gali sumažinti momentinę raumenų jėgą ir stabilumą. Todėl šiuos metodus ji rekomenduoja palikti treniruotės pabaigai.

„Apšilimui geriausiai tinka sąnarių prasukimai, dinaminiai tempimai ir mobilumo pratimai, kurie pažadina ne tik kūną, bet ir nervų sistemą“, – pažymėjo specialistė.

Specialistės paneigė ir kelis mitus. Pavyzdžiui, daug kas įsivaizduoja, kad asmeninis treneris sportuoja kartu su klientais.

„Tai yra akivaizdus mitas, trenerio darbas yra ne treniruotis, o mokyti“, – pabrėžė trenerė J. Baravykienė. Jos teigimu, jei treneris sportuoja kartu, dažniausiai nukenčia klientas, nes dėmesys nukrypsta nuo žmogaus technikos atliekant pratimus.

Dar vienas dažnai girdimas mitas – kad svorių kilnojimas kenkia sąnariams ir vėliau sukelia sveikatos problemų.

Asmeninė trenerė A. Staurylaitė pabrėžia, jog riziką kelia ne patys svoriai, o netaisyklinga jų kėlimo technika. Pasak jos, problemų dažniausiai kyla tada, kai siekiama iškelti itin didelius svorius ir dėl to nukenčia judesio kokybė. Tuo tarpu taisyklingai atliekami pratimai ne tik nekenkia, bet ir stiprina raumenis bei kaulus.

„Su amžiumi raumenų masė natūraliai mažėja, todėl jos išsaugojimas ar didinimas padeda lengviau išlaikyti gerą fizinę būklę senatvėje“, – pridūrė specialistė.

Šiuo klausimu abi trenerės vieningai sutaria: geriau rinktis mažesnį svorį, bet atlikti pratimą taisyklingai.

Dar vienas paplitęs stereotipas – kad asmeninio trenerio paslaugos prieinamos tik dideles pajamas gaunantiems žmonėms. Vis dėlto trenerė A. Staurylaitė mano, kad daugeliu atvejų tai priklauso nuo žmogaus prioritetų ir gebėjimo planuoti savo išlaidas. „Verta pabandyti bent mėnesį sportuoti su treneriu ir įvertinti, ar tokios išlaidos nesukelia finansinių nepatogumų.“

Atkreipiamas dėmesys, kad nemažai Kauno sporto klubų naujiems klientams siūlo nemokamą įvadinę treniruotę, kuri padeda susipažinti su aplinka, inventoriumi ir pagrindiniais pratimais.

Tačiau specialistės teigimu, vienos treniruotės dažniausiai nepakanka. Jos tikslas turėtų būti ne tik parodyti, kaip naudotis įranga, bet ir padėti žmogui išmokti sportuoti savarankiškai bei saugiai.

A. Staurylaitė pabrėžia, kad be nuoseklaus trenerio palaikymo pradedantieji dažnai vengia didinti krūvį arba nuolat kartoja tuos pačius pratimus, todėl jų pažanga sulėtėja.

„Dėl šios priežasties svarbu ne tik pradėti sportuoti, bet ir nuolat mokytis bei tobulinti savo treniruočių įpročius. Tai padeda išvengti monotonijos, išlaikyti motyvaciją ir efektyviau siekti užsibrėžtų rezultatų“, – teigė trenerė.

Specialistės sutaria, kad nėra vienos sporto šakos, kuri tiktų visiems. Renkantis fizinę veiklą svarbu atsižvelgti ne tik į savo tikslus, bet ir į individualias organizmo savybes.

Asmeninė trenerė A. Staurylaitė aiškina, kad žmonės natūraliai pasižymi skirtingomis fizinėmis savybėmis – vieniems lengviau sekasi greiti ir intensyvūs pratimai, kitiems ištvermės reikalaujančios veiklos.

Tie, kurių organizme vyrauja greitosios skaidulos, dažniausiai geriau jaučiasi atliekant trumpesnius ir intensyvesnius pratimus, o ilgos ištvermės reikalaujančios veiklos jiems gali būti mažiau malonios. Tuo tarpu žmonės, turintys daugiau lėtųjų skaidulų, paprastai lengviau įveikia ilgesnes distancijas ir pasižymi didesne ištverme.

Vis dėlto sporto pasirinkimą lemia ne vien fiziologiniai veiksniai. Trenerė J. Baravykienė pabrėžia, kad svarbų vaidmenį atlieka motyvacija, asmeniniai pomėgiai ir kasdienės galimybės skirti laiko fiziniam aktyvumui.

Pasak jos, pradedantiesiems verta ieškoti tokios judėjimo formos, kuri nekeltų didelio vidinio pasipriešinimo ir teiktų malonumą. Tačiau norint pasiekti ilgalaikių rezultatų, vien komforto nepakanka – pasirinktoje veikloje turi likti vietos naujiems iššūkiams, nuosekliam tobulėjimui ir nuolatiniam mokymuisi.

Fizinis aktyvumas naudingas ne tik kūnui, bet ir emocinei savijautai – padeda mažinti stresą, gerina nuotaiką ir bendrą gyvenimo kokybę. Be to, fizinės veiklos metu žmonės dažnai išbando naujus judesius, ugdo įgūdžius ir tampa atsparesni kasdieniams iššūkiams.

Galiausiai trenerės primena, kad svarbiausia taisyklė – klausytis savo kūno. „Nedaryti nieko per skausmą. Jei jaučiate aštrius pojūčius, tai ženklas būti dėmesingam. Protingas judėjimas, technika ir nuoseklumas yra raktas į ilgalaikę sveikatą“, – akcentuoja J. Baravykienė.