Petrašiūnų gyventojas sunerimo dėl paukščių: specialistai paaiškino, kada tinklai tampa pavojingi

Petrašiūnų gyventojams nerimą kelia vieno daugiabučio balkone neva nuolat žūstantys paukščiai. Kauniečio teigimu, dėl to kaltas tinklu aptvertas balkonas, esą į jį pro tinklą patekę skraiduoliai nebegali išskristi, tad savo dienas ten ir baigia. Tuo tarpu specialistai teigia apie šią problemą žinantys, tačiau vien pats balkono aptvėrimas nereiškia, kad jis kelia grėsmę gyvūnams.

Į naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją Petrašiūnų mikrorajono gyventojas kreipėsi ketvirtadienį. Jis atkreipė dėmesį į vieną konkretų balkoną Laimos gatvėje – esą šis tapo „mirtinais spąstais paukščiams“.

„Egzekucija paukščiams?

Laimos g. daugiabučio balkonas, aptvertas tinklu, tapo mirtinais spąstais paukščiams. Į jį nuolat patenka balandžiai, tačiau ištrūkti nebegali. Jie ilgai kankinasi ir galiausiai žūsta. Balkonas pilnas išmatų, plunksnų ir nugaišusių paukščių“, – savo laiške rašė skaitytojas.

Jis teigė apie šią situaciją ne kartą informavęs tiek policiją, tiek Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnus, taip pat ir Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, tačiau nė viena institucijų, kauniečio teigimu, problemos neišsprendė.

„Gyventojams buvo patarta skambinti numeriu 112, jei matomas kenčiantis gyvūnas, arba kreiptis į aplinkosaugą. Tačiau net ir laikantis šių nurodymų realios pagalbos nesulaukta. Tuo metu paukščiai ir toliau žūsta, o kaimynai priversti gyventi šalia antisanitarinėmis sąlygomis tapusio balkono“, – apmaudą liejo kaunietis.

Skaitytojo teigimu, sunku suprasti, kaip tokia situacija gali tęstis taip ilgai.

„Ar tikrai esame tokie bejėgiai sustabdyti gyvūnų kančias? Kas prisiima atsakomybę už žūstančius paukščius ir už žmones, tarp jų – vaikus, kurie kasdien priversti gyventi šalia nehigieniškos ir visuomenės sveikatai pavojingos aplinkos?

Gyvūnų gerovė ir visuomenės sveikata neturėtų būti ignoruojamos. Ši situacija reikalauja skubių ir atsakingų institucijų veiksmų“, – rašė jis.

Dėl šios situacijos naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą (AAD).

Atsakydami į klausimus departamento atstovai nurodė, kad AAD Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai dėl šiame daugiabutyje esančių tinklų buvo gavę du pranešimus – kovo 12 d. ir birželio 2 d. Dėl abiejų pranešimų pareigūnai vyko į vietą.

„Gyvų įstrigusių paukščių tinkle nebuvo rasta. Buto savininkas buvo įpareigotas sutvarkyti rastas paukščių gaišenas“, – informavo AAD.

Pasiteiravus, ar toks balkono aptvėrimas gali būti laikomas grėsme laukiniams gyvūnams, šiuo atveju – paukščiams, AAD tikino, kad pats aptvėrimas savaime nėra problema.

„Vien pats balkono aptvėrimas tinklu nereiškia, kad jis kelia grėsmę laukiniams gyvūnams. Kaip ir kiti žmogaus sukurti objektai, pavyzdžiui, langų stiklai, elektros linijos ar kitos konstrukcijos, konkrečiais atvejais jis gali kelti pavojų laukiniams gyvūnams, tačiau tai priklauso nuo konkrečių aplinkybių.

Balkonų tinklai dažniausiai įrengiami siekiant apsaugoti balkonus nuo juose besibūriuojančių ar apsigyvenančių paukščių, todėl vien jų įrengimo faktas negali būti vertinamas kaip grėsmė laukiniams gyvūnams“, – patikino AAD.

Departamento teigimu, pastebėjus į tinklą ar kitą konstrukciją įstrigusį gyvą paukštį, svarbiausia kuo greičiau imtis veiksmų, kad jam būtų suteikta pagalba ir būtų išvengta jo žūties.

„Jeigu paukštis yra privačioje valdoje, pirmiausia reikėtų informuoti turto savininką ar naudotoją, kad jis galėtų nedelsdamas pasirūpinti gyvūnu.

Jeigu kyla įtarimų, kad asmuo sąmoningai nesiima veiksmų padėti įstrigusiam laukiniam gyvūnui arba laukiniams gyvūnams pavojinga situacija susidarė dėl galimo aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimo, apie tai galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą galima atsiųsti el. paštu [email protected]“, – informavo AAD.

Anot jų, kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes.

„Vien tai, kad paukštis įsipainiojo į balkono tinklą ar kitą konstrukciją, savaime nereiškia, jog buvo padarytas aplinkos apsaugos pažeidimas“, – nurodė departamentas.

Anot AAD, jei būtų nustatyta, kad gyventojai tyčia įrengė tinklus ir su jais siekia gaudyti laukinius paukščius, tokiu atveju jie galėtų sulaukti atsakomybės.

„Visos laukinių paukščių rūšys, natūraliai paplitusios Europos Sąjungos valstybių narių europinėje teritorijoje yra saugomos (Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas 2 str. 18 d.).

Už laukinių paukščių gaudymą, žalojimą, naikinimą atsakomybė numatyta ANK 285 str. 9 d. Saugomų rūšių gyvūnų gaudymas, žalojimas, naikinimas, trikdymas arba šių gyvūnų, jų dalių paėmimas iš aplinkos, šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas (išskyrus laikymą nelaisvėje) pažeidžiant aplinkos ministro tvirtinamo saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo ar kitų saugomų rūšių gyvūnų naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 200 iki 800 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 400 iki 2600 eurų“, – informavo Aplinkos apsaugos departamentas.