Bebrai ir toliau darbuojasi Panemunės šile: kauniečiai vėl fiksuoja apgraužtus medžius

Sekmadienio vakarą Panemunės miško parke apsilankiusį kaunietį ir vėl nustebino šioje vietoje smarkiai besidarbuojantys bebrai.

„Parašiau ir „Kauno švarai“, bet bebrai juda neblogai Panemunės šile, yra ir daugiau tokių vietų prie takų kur vaikšto žmonės“, – naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ rašė skaitytojas.

Jis pasidalijo ir nuotrauka iš parko, kurioje matyti bebrų smarkiai apgraužti kelių medžių kamienai.

Primename, kad tokiais vaizdais iš šio parko kitas kaunietis dalijosi ir prieš mėnesį – spalio 4 d.

„Panemunės parke tuoj neliks medžių“, – tąkart portalui rašė vyriškis.

Socialiniuose tinkluose prieš tris dienas dalintąsi, kad siekiant išspręsti bebrų situaciją Panemunės parke, likę sveiki medžiai apjuosiami metaliniais tinklais. Nors tai užfiksuota nuotraukose, ši informacija nėra patvirtinta.

„Panemunės šile bebrai ir toliau tęsia savo veiklą. Sveiki medžiai apjuosiami metaliniais tinklais“, – rašoma prie nuotraukų.

Apie tai, kad tokius tinklus įrengti planuojama, dar vakar skelbė ir naujienų portalas Lrytas.

Portalo teigimu, Kauno savivaldybės aplinkos apsaugos specialistai tyrinėjo daugybę užsienio šalyse taikomų kovos su bebrais priemonių ir pagaliau nusprendė vieną jų išbandyti – ant medžių turėtų atsirasti tinklai.

Primename, kad upinis bebras (Castor fiber) – didžiausias Lietuvos graužikas ir unikalus aplinkos inžinierius.

Bebrai gali įsikurti įvairiuose vandens telkiniuose – upėse, upeliuose, ežeruose ar tvenkiniuose. Kaune tinkamų buveinių jiems netrūksta: gyvūnai gali gyventi Nemuno, Neries ir kitų miesto vandens telkinių pakrantėse. Paprastai bebrai įsikuria pačių išraustuose urvuose arba iš šakų, medžių kamienų ir dumblo suręstose trobelėse, kurių įėjimai būna po vandeniu.

Kaip nurodo Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, šie gyvūnai atlieka neįkainojamą ekologinį vaidmenį formuojant bei išlaikant vandens ekosistemas. Nors šiltuoju metų laiku jie daugiausia tenkinasi žoline augalija, rudenį jų elgsena iš esmės pasikeičia.

Remiantis Medžiotojų klubo „Tauras“ pateikiama informacija, rudenį bebrai tampa ypač aktyvūs: jie dirba ne tik temstant ar ryte, bet ir visą naktį, o kartais net dienos metu. Pagrindinis šio suaktyvėjimo tikslas – pasiruošimas žiemai. Bebrai tvirtina bei remontuoja savo užtvankas ir trobeles, užtikrindami, kad vandens lygis telkinyje išliktų aukštas, o įėjimai į būstus atsidurtų saugiai po vandeniu ir neužšaltų.

Kaip pažymi Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, bebrai yra vertinami kaip „kertinė rūšis“, gebanti iš esmės pakeisti kraštovaizdį savo statiniais. Rudenį jie intensyviai verčia ir graužia pakrančių lapuočius medžius (ypač drebules bei karklus).

Tuo metu medžiotojų klubo „Debeikiai“ biologinėje apžvalgoje akcentuojama, kad šakas, žievę ir stiebus bebrai plukdo po vandeniu įrengtais kanalais ir krauna tiesiai prie trobelės ar urvo išėjimų. Viena bebrų šeima šaltajam periodui po vandeniu gali sukaupti net iki 10 kubinių metrų šakų atsargų – šis povandeninis „sandėlis“ leidžia jiems maitintis medžių žieve net ir tuomet, kai vandens telkinį padengia storas ledo sluoksnis.