Svarstoma įtraukti moteris į visuotinį šaukimą: daugiau nei pusė tarnybai neprieštarautų

Asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas sako, kad moterų įtraukimą į visuotinį šaukimą siūloma svarstyti vėlesniame etape. Vis tik, anot jo, visuomenės nuomonės tyrimas rodo, kad daugiau nei pusė moterų neprieštarauja tarnybai.

„Pristatydami visuomenės nuomonės tyrimą parodėme, kad beveik 19 proc. visos bendros imties visuomenės pritaria tiek moterų, tiek vyrų šaukimui. Prie Tarybos stalo turėjome pakankamai gerą konsensusą, kad tiek vyrai, tiek moterys turėtų tarnauti“, – ketvirtadienį po Visuotinės gynybos forumo teigė T. Godliauskas.

Pasak jo, 2030-ieji galėtų būti atskaitos taškas visuotiniam vyrų šaukimui įgyvendinti, o moterų įtraukimą būtų galima svarstyti vėliau – kaip galimi terminai minimi 2032 arba 2035 metai.

„Pats tyrimas taip pat parodė, kad daugiau negu 50 proc. moterų tikrai neprieštarauja tarnybai, ją mato kaip savanorišką prisidėjimą“, – teigė T. Godliauskas.

Anot jo, moterų požiūrį į tarnybą gali lemti ir siūlomos tarnybos formos.

„Moterys žiūri į pateikiamas formas – tai tos pačios formos, kurios yra skirtos pėstininkui parengti, jos nėra tokios, kurios galbūt galėtų keisti nuomonę ir paskatinti didesnį moterų įsitraukimą į šaukimą“, – sakė asociacijos vadovas.

Savo ruožtu prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius teigė, kad kariuomenėje jau vyksta pokyčiai, pritaikant tarnybos sąlygas skirtingoms grupėms.

„Ir iš tikrųjų tas klausimas prasideda nuo formų. Kariuomenės vadas kalbėjo šia tema irgi su Tarybos nariais. Mintis yra tokia, kad vyksta evoliucija, taip pat ir kalbant apie pačią paprastą infrastruktūrą. Pažvelgę į tarybinę kariuomenę, matome, kad porą dešimtmečių atgal nebuvo galimybės sudaryti sąlygų įvairioms grupėms dirbti ir tarnauti kartu. Buvo siekiama išvengti nepagarbos, įtampų, priekabiavimo ir panašių dalykų. Siekiant to išvengti, moterys buvo tarsi dirbtinai nustumtos į šalį“, – sakė M. Česnulevičius.

Anot prezidento patarėjo, kariuomenė yra pasirengusi didesniam moterų įsitraukimui, tačiau tam svarbu pritaikyti praktines ir materialines sąlygas.

„Man atrodo, kad bent jau mentališkai kariuomenė tikrai pasirengusi“, – patikino prezidento patarėjas.

Jis taip pat pabrėžė, kad svarstant moterų tarnybą svarbu ne tik lytis, bet ir žmogaus pasirengimas ginti valstybę.

M. Česnulevičius teigė, kad, jo vertinimu, kariuomenės vadas į moterų įtraukimą į tarnybą žiūri pozityviai ir svarbiausiu kriterijumi laiko ne lytį, o pasiryžimą ginti valstybę.

„Manau, jis (kariuomenės vadas – ELTA) vienas iš tų fanų, kuris pasakys: ne lytis svarbu, svarbu nusiteikimas ginti“, – sakė M. Česnulevičius.

T. Godliauskas taip pat pažymėjo, kad svarstant visuotinį šaukimą reikėtų numatyti įvairesnius tarnybos būdus, įskaitant civilinę tarnybą.

„Mes šiandien daug kalbėjome ne tik apie tą pačią karinę tarnybą, bet kiek ji gali būti ir civilinė tarnyba, kuri yra be galo svarbi kitiems sektoriams, kur turi turėti savo rezervus – ir vidaus reikalų tarnybos, ir sveikatos sektorius, ir susisiekimas“, – teigė jis.

Kaip skelbė ELTA, pastaruoju metu ir vėl atsinaujino diskusijos dėl visuotinio šaukimo įvedimo.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas anksčiau teigė, kad Lietuva jau juda visuotinio šaukimo link. Vis tik jis pabrėžė, jog tam visų pirma būtina kokybiškai pasiruošti. Panašios pozicijos laikosi ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Savo ruožtu kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras tvirtino šiuo metu poreikio visuotiniam šaukimui nematantis.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius interviu Eltai teigė, kad ilgainiui Lietuvoje gali būti įvestas visuotinis šaukimas.

Asociacijos „Visuotinė gynyba“ užsakymu bendrovės „Norstat“ rugpjūtį atlikto reprezentatyvaus Lietuvos gyventojų tyrimo duomenimis, 76 proc. apklaustų gyventojų pritartų visuotinio šaukimo įtvirtinimui iki 2030 metų.

ELTA primena, kad šiemet įsigaliojo nauja privalomosios pradinės karo tarnybos tvarka, kuria siekiama didinti šauktinių skaičių. Pagal ją atlikti karinę prievolę jaunuoliai kviečiami iš karto po mokyklos.

Kitaip nei anksčiau, tarnybai bus šaukiami 18–22 metų jaunuoliai. Pagal anksčiau galiojusią tvarką šaukimo amžius buvo 18–23 metai.