Konservatoriai sieks įvesti visuotinį privalomąjį šaukimą, sako partijos lyderis

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas partijos suvažiavime pareiškė, kad šaliai reikia visuotinio privalomojo šaukimo ir pažadėjo artimiausiu metu inicijuoti politinį procesą dėl jo įvedimo.

„Aiškiai sakome: Lietuvai reikia visuotinio privalomojo šaukimo. TS-LKD artimiausiu metu inicijuos politinį procesą dėl jo įvedimo“, – šeštadienį partijos kolegoms sakė L. Kasčiūnas.

Kiek vėliau jis žurnalistams tikino, jog prie visuotinio šaukimo galima prieiti per kelerius metus.

Konservatorių lyderis akcentavo, kad svarbiausia įstatymuose numatyti tikslią datą, kada tokia procedūra galėtų būti pradėta vykdyti.

„Įsivaizduoju, kad (...) prie visuotinio šaukimo galime prieiti per kelerius metus. Manau, jei įrašytume, kad 2030 metai yra tie metai, kai mes įgyvendiname šitą projektą, būtų visiškai adekvatus laikotarpis“, – kalbėjo jis.

L. Kasčiūno teigimu, šalies krašto apsaugos pagrindas turi būti visuotinės gynybos principas – tinkamai parengtas rezervas, atsparios institucijos, pasirengusi visuomenė ir aiškūs veiksmai krizės ar karo atveju.

„Mūsų siekis – Lietuva kaip dygliuotas lietuviškas ežys, kuris ir daug stipresnei rusiškai meškai būtų pernelyg nepatogus“, – sakė jis.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas anksčiau yra sakęs, kad diskutuojant apie visuotinio šaukimo įvedimą, prioritetas turi būti kokybiškas karo prievolininkų parengimas.

L. Kasčiūnas sakė visuotinio šaukimo klausimo su valdančiaisiais socialdemokratais nederinęs, tačiau pabrėžė, jog diskusija šiuo klausimu bus naudinga visai politinei bendruomenei.

Praėjusią savaitę pristatyta asociacijos „Visuotinė gynyba“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad beveik 80 proc. Lietuvos gyventojų pritaria visuotinio šaukimo įvedimui, o daugiau nei pusė norėtų, jog tai įvyktų greičiau nei iki 2030 metų.

Lietuvoje visuotinis šaukimas kol kas nėra įvestas.

Kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras yra sakęs, kad kariuomenės poreikiams atliepti šiuo metu pakanka šauktinių vyrų.

Interviu BNS jis teigė, kad kariuomenės tikslas iki 2030 metų pašaukti „beveik visus norinčius ir galinčius“ ir pasiekti 7–8 tūkst. karo prievolininkų per įvairias formas.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra užsiminęs, jog formuojant nacionalinę diviziją, tik laiko klausimas, kada Lietuva pereis prie visuotinio šaukimo.

Anot TS-LKD lyderio, dėl ilgalaikę karinę grėsmę regionui ir toliau keliančios Rusijos pirmuoju partijos prioritetu toliau bus šalies saugumas ir gynyba.

Jis pabrėžė, kad Lietuvos kariuomenė turi greitai suformuluoti poreikį, mokslas ir verslas – pasiūlyti sprendimą, o valstybė – sudaryti sąlygas išbandyti naujas technologijas.

„Gynybos pramonė, technologijų įmonės, universitetai ir kariuomenė turi veikti kaip viena nuolatinė Lietuvos gynybos ekosistema“, – pridūrė jis.

Politiko teigimu, Lietuvos saugumas neatskiriamas nuo Ukrainos, tad Vakarai privalo padaryti viską, kad Kyjivas šią žiemą pasitiktų pasirengęs – su pakankamai oro gynybos sistemų bei joms reikalingų raketų.

„Kremlius turi suprasti, kad laikas neveikia jo naudai. Kol Maskva tikės, kad gali išsekinti Ukrainą ir sulaukti Vakarų politinės valios susilpnėjimo, tol paskatų ieškoti realaus kelio į taiką bus mažiau. Ukrainos gebėjimas atsilaikyti yra tiesiogiai susijęs ir su Lietuvos saugumu“, – sakė jis.

Konservatorių vedlio teigimu, karas Ukrainoje taip pat iš esmės keičia supratimą apie tai, kas yra moderni kariuomenė, todėl reikia skirti didesnį dėmesį naujoms technologijoms.

„Šiuolaikiniame kare vienas svarbiausių pranašumų yra laikas. Laimi ne tik tas, kuris turi daugiau. Pranašumą įgyja tas, kuris greičiau pamato, greičiau supranta, greičiau priima sprendimą ir greičiau prisitaiko. (...) Negalime susitaikyti su padėtimi, kai perspektyvi technologija išbandoma šiandien, o kariuomenę didesniu mastu pasiekia tik po daugelio metų“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.

Pastarosiomis savaitėmis Rusija suintensyvino savo dienos metu vykdomus smūgius prieš Ukrainą, kartais naudodama reaktyvinius dronus, kuriuos oro gynybai sunkiau sunaikinti.