Laikinasis krašto apsaugos ministras
Robertas Kaunas sako, kad ginkluotės įsigijimo procedūros yra per lėtos, todėl svarstoma koreguoti ir įstatymus.
„Norisi turėti greitesnes pirkimų procedūras, kurios tikrai šiai dienai manęs, kaip ministro, asmeniškai netenkina“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė socialdemokratas.
Anot jo, pokyčių reikia stiprinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kad būtų kuo mažiau „to tokio tuščio derinimo kai kuriais atvejais“.
„Turbūt reikės ir kažkokių įstatyminių pokyčių, kuriuos, ties kuriais mes dirbame“, – teigė ministras.
Kita vertus, jis teigė, kad kai kuriuos klausimus jau pavyko išspręsti.
Kaip pavyzdį jis įvardijo prieš kelias dienas Seimo priimtą sprendimą padidinti ginkluotės pirkimo sutarčių ribą, nuo kurios būtų sprendžiama, ar vykdant įsigijimą taikyti pramoninį bendradarbiavimą.
Pagal naują tvarką, dėl pramoninio bendradarbiavimo būtų sprendžiama vykdant pirkimus, kurių vertė yra didesnė nei 20 mln. eurų. Dabar ši riba siekia 5 mln. eurų.
Pokyčių iniciatoriai teigia, kad ribos pakėlimas leidžia susiaurinti pramoninio bendradarbiavimo taikymą iki strategiškai reikšmingų projektų, kuriuose tai gali sukurti realią ilgalaikę pridėtinę vertę šalies gynybos ir saugumo pramonei.
Dėl tokios ribos ūgtelėjimo nebereiktų kiekvieną kartą, kai sutarties vertė viršija 5 mln. eurų, aiškintis, ar verta taikyti pramoninį bendradarbiavimą – dėl to trumpės pigesnės ginkluotės įsigijimo procedūros.
Pramoninis bendradarbiavimas įsigyjant ginkluotę – tai susitarimai, pagal kuriuos gynybos įrangos tiekėjas į pirkimą įtraukia vietos pramonę, pavyzdžiui, perduoda dalį gamybos, technologijų ar techninės priežiūros darbų.