Šiandien Vilniuje buvo apdovanoti stipriausias žinias pademonstravę Pilietiškumo egzamino nugalėtojai. Jau trečius metus rengiamas Pilietiškumo egzamino apdovanojimų ceremonija šiemet vainikavo visą mėnesį trukusias pilietiškumo, patriotinių vertybių stiprinimo iniciatyvas ir tapo simboliniu padėkos ženklu visiems, kurie skyrė laiko gilinti žinias apie visuotinę gynybą, valstybę ir savo vaidmenį jos gyvenime, rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime spaudai.
„Visuomenės stiprybės pagrindą kuria atspari, pasirengusi ir pilietiška visuomenė, jungianti gyventojus, prisiimančius asmeninę atsakomybę prieš bendruomenę. Šią atsakomybę žadina glaudus žmogaus santykis su savo valstybe – per istorijos, šalies veikimo principų pažinimą bei žinias, kaip kiekvienas galime prisidėti prie šalies stiprinimo. Dėkoju už jūsų pilietinę brandą, kritinį mąstymą ir vienybę – būtent ši kasdienė asmeninė atsakomybė ir gyvas ryšys su Tėvyne yra stipriausias mūsų valstybės saugumo bei nepalaužiamo atsparumo pamatas“, – ceremonijoje kalbėjo krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.
Šių metų egzaminas pritraukė daugiau nei 9600 dalyvių ir sulaukė aktyvaus mokyklų bendruomenių, studentų, įvairių profesinių sričių atstovų bei diasporos įsitraukimo. Trečią kartą vykusį Pilietiškumo egzaminą organizavo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos.
Apdovanojimų ceremonijos metu specialiais prizais buvo apdovanoti nugalėtojai keturiose kategorijose.
Moksleivių kategorijoje pirmosios vietos nugalėtoju tapo Šiaulių Simono Daukanto inžinerijos gimnazijos moksleivė U. Riukaitė, antrąją vietą užėmė Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos moksleivė K. Grykštaitė, trečiąją vietą – Šiaulių rajono Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos moksleivė E. Ruškytė.
Studentų kategorijoje pirmąją vietą užėmė Kolpingo kolegijos studentas P. Trofimišinas, antrąją vietą – Klaipėdos valstybinės kolegijos studentė S. Viršilaitė-Kontrimė, trečiąją vietą – Kauno technologijos universiteto studentas R. Radžiūnas.
Diasporos atstovų kategorijoje – pirmos vietos nugalėtoju tapo Jungtinėje Karalystėje gyvenantis T. Juraitis. Antrąją vietą užėmė Azerbaidžiane gyvenantis H. Vencevičius. Trečiąją vietą užėmė Liuksemburge gyvenantis R. Kančys.
Plačiosios visuomenės kategorijoje pirmąją vietą užėmė I. Sereikaitė iš Klaipėdos. Antrąją vietą – N. Sereikienė iš Klaipėdos, trečiąją vietą – J. Džementas iš Kauno.
Geriausias žinias pademonstravusiems moksleiviams, studentams, diasporos ir plačiosios visuomenės atstovams įteikti pilietinį, fizinį bei protinį aktyvumą skatinantys prizai. Kiekvienos kategorijos pirmosios vietos nugalėtojams atiteko išmanieji laikrodžiai, antrosios – elektroninės skaityklės, o trečiosios – kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu.
Vertinant Pilietiškumo egzamino rezultatus, pagrindiniu kriterijumi tapo teisingų atsakymų skaičius. Tos pačios kategorijos dalyviams surinkus vienodą taškų skaičių, buvo papildomai vertinami jų atsakymai į atvirą klausimą bei atsižvelgta į užduočių atlikimo greitį. Taigi, galutinį rezultatą lėmė trijų kriterijų visuma: bendras teisingų atsakymų skaičius, atviro klausimo įvertinimas ir egzamino atlikimo laikas.
Pilietiškumo egzamino partneriai – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), Lietuvos šaulių sąjunga, Vilniaus universitetas, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA). Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.