L. Kasčiūnas: mes arba miegame, arba tikrai nedarome oro gynybos degančiu prioritetu

Opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Laurynas Kasčiūnas teigia, kad įsigijimai, skirti stiprinti oro gynybą, stringa, o tai rodo, kad tai nėra „degantis prioritetas“ dabartiniams valdantiesiems.

„Žinote, aš tikrai nekritikuoju be pagrindo ir vengiu tuščios kritikos. Vadovaujuosi būtent tokia prieiga, tačiau matydamas, kaip yra įgyvendinamas dabar Lietuvoje tas mažosios arba daugiasluoksnės oro gynybos planas, kurį mes jau turime daugiau nei metus, akivaizdu, kad procesas yra per lėtas“, – Žinių radijui penktadienį sakė L. Kasčiūnas.

Jis pažymėjo, kad stringa dauguma įsigijimų, numatytų kuriant integruotą oro gynybos sistemą. Kad būtų sukurta kokybiška sistema, TS-LKD lyderio teigimu, reikalingos tokios priemonės, kaip radarai, sensoriai, dronai perėmėjai ir kitos. L. Kasčiūnas tikina, kad iš 16 numatytų įsigyti priemonių pasirašytos sutartys tik dėl trijų.

„Kitaip tariant, mes arba miegame, arba tikrai nedarome oro gynybos degančiu prioritetu. Mano įsitikinimu, būtent tai ir yra“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Pernai skelbta, kad Lietuva artimiausiais metais planuoja įsigyti papildomų oro gynybos stiprinimo priemonių už 500 mln. eurų.

2025-ųjų lapkritį Valstybės gynimo taryba (VGT) nusprendė, kad Lietuva per trejus metus išvystys integruotą oro gynybos sistemą, kurioje dalyvaus Lietuvos kariuomenė, pasieniečiai ir Viešojo saugumo tarnyba.

Oro gynybą, kaip vieną iš pagrindinių savo prioritetų, įvardijo ir liepą pareigas pradėjęs eiti premjeras Mindaugas Sinkevičius.

Daugėjant dronų incidentų, dėl papildomo 500 mln. eurų finansavimo į Europos Komisiją (EK) kreipėsi visos trys Baltijos šalys, tačiau Komisija paragino naudotis galimybėmis imti lengvatines paskolas pagal vadinamąją SAFE priemonę. Lietuvos pareigūnai neslėpė nusivylimo tokiu Briuselio sprendimu ir pasigedo solidarumo iš EK.

Tuo metu prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis yra sakęs, kad Baltijos šalys tikriausiai dar kartą kreipsis į ES institucijas dėl galimybės gauti dotaciją.

„Girdime dažnai tą pačią dainą, kad negali nusipirkt greitai. Bet (...) mes tikrai galėjome duoti savo pramonei aiškų užsakymą, ką ji gali pagaminti. Galbūt galima buvo gauti kažkokius įrankius iš kitų šalių, technologinius sprendimus. Mes iš esmės statiškai žiūrime į šitą procesą. Ir tai yra labai rimta problema“, – dėstė TS-LKD vedlys.

„Pavyzdžiui, Ukrainoje gamybos ciklas ginkluotės jau yra šeši mėnesiai. Rugpjūčio mėnesį ukrainiečiams, kai pradėjo skristi reaktyviniai šachedai, kurie yra daug greitesni ir su jais daug sunkiau buvo kovoti, ukrainiečiams prireikė 2–3 mėnesių, kad jie prisitaikytų ir jau numuša 80–85 procentus. O mes vis dar stovime vietoje“, – kalbėjo jis.

Pasak L. Kasčiūno, stringa ir bendradarbiavimas su Ukrainos gynybos pramone.

„Realiai dar neturime nė vieno Ukrainos technologijos perkėlimo atvejo į Lietuvą. Kitaip tariant, kad mes galėtume pasitelkti jų technologijas, gaminti Lietuvoje, pavyzdžiui, tuos pačius dronus-perėmėjus. Mes to nesame pasidarę. (...) Pinigai yra, pinigai yra skirti didžiuliai, čia yra rekordinis finansavimas, tikrai viskas tvarkoje, bet jie nevirsta pajėgumais“, – sakė parlamentaras.

„Žmonės klausia, mes skiriame daug pinigų gynybai, tvarkoje, bet kur yra pajėgumai? Kodėl mes nesijaučiame saugūs? Normalus klausimas ir į jį reikia duoti atsakymus. Deja, bet atsakymų kol kas nėra“, – tikino jis.

Oro gynyba pastaraisiais metais daugiau susirūpinta dėl pasikartojančių šalies oro erdvės pažeidimų. Paskutinis fiksuotas šią savaitę, kai naktį iš antradienio į trečiadienį regione ramybę drumstė keturi dronai, į Lietuvą buvo įskridęs vienas iš jų. Tikėtina, jog tai buvo ukrainietiški dronai, turėję atakuoti Rusijos objektus, tačiau nukrypę nuo kurso.

NATO oro gynybos misiją vykdantiems italų naikintuvams nepavyko numušti drono, jis galiausiai paliko Lietuvos teritoriją ir praskridęs Latviją ir Estiją dingo Rusijos teritorijoje.