Paskelbus oro pavojų – užrakintos priedangos Kaune: savivaldybė atsakomybę permeta pastatų valdytojams (video)

Lapkričio 11 d. naktį Kaune paskelbus raudoną oro pavojų, kaunietė patraukė į artimiausią oficialiame žemėlapyje pažymėtą priedangą – Tado Ivanausko progimnaziją Vėtrungės gatvėje. Durys buvo užrakintos, o šalia nebuvo nei atsakingų asmenų, nei budinčio personalo.

Raudonas oro pavojus Kauno mieste, Kauno ir Prienų rajonuose paskelbtas 01.22 val., atšauktas 02.16 val. Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) duomenimis, per Lietuvą skrido keli dronai.

Ji atkreipė dėmesį, kad į priedangas gali skubėti žmonės su vaikais, senyvo amžiaus artimaisiais ar judėjimo negalią turinčiais žmonėmis. Prie užrakintų durų jiems tektų arba laukti lauke, kol kas nors atvyks, arba ieškoti kitos priedangos ir prarasti laiko. Skaitytoja pabrėžė, kad nesiekia kaltinti mokyklos ar jos darbuotojų, bet nori sužinoti, kas atsakingas už tai, kad priedangos veiktų.

Panašių pranešimų redakcija šiąnakt gavo ir daugiau.

Kauno miesto savivaldybės atsakymas: priedangą mokykloje privalo atverti pastato valdytojai, apsaugos darbuotojai arba budintys asmenys, atsakingi už objekto civilinę saugą.

Tačiau, kaip pripažino savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir mobilizacijos skyriaus vedėjas Žydrūnas Subačius, ne visose valstybės ir savivaldybės įstaigose, kuriose įrengtos priedangos, visą parą budi darbuotojai. Pasak jo, atsakingi darbuotojai gauna tą patį pranešimą apie grėsmę kaip ir gyventojai ir tik tada vyksta į įstaigą atrakinti priedangos.

Šiąnakt nuo geltono pavojaus Kauno apskrityje iki raudono Kauno mieste praėjo vos keturios minutės.

Savivaldybė nurodo, kad pagal 2022 m. Vyriausybės nutarimu Nr. 1317 patvirtintą tvarką priedangų valdytojai privalo užtikrinti, kad objektus prireikus būtų galima parengti naudoti kaip priedangas ne vėliau kaip per 12 valandų.

Kiek priedangų Kaune šiąnakt buvo atidaryta, savivaldybė nepasakė. Pasak Ž. Subačiaus, ši informacija dar tikslinama.

Į klausimą, ką daryti radus užrakintą priedangą, savivaldybė tiesiogiai neatsakė. Ž. Subačius pabrėžė, kad saugią vietą reikia numatyti iš anksto, o pasiekti ją turi būti įmanoma per kelias minutes.

Jei rūsio nėra, savivaldybė pataria likti pastate ir pasirinkti saugiausią jo vietą pagal dviejų sienų principą. Reikia vengti atvirų erdvių, langų, balkonų ir viršutinių aukštų. Ž. Subačius atkreipė dėmesį, kad gyventojams šįnakt išsiųstuose korinio transliavimo pranešimuose buvo nurodyta eiti į „saugias vietas“, o ne į priedangas.

Kauno priedangų sąraše teoriškai yra 343 objektai, kuriuose tilptų 135 868 žmonės. Tai 43,39 proc. savivaldybės gyventojų.

Kiek Kauno priedangų turi automatinius užraktus, savivaldybė neatsakė. Pasak Ž. Subačiaus, šis klausimas svarstomas nacionaliniu mastu. Daugelis priedangų yra dvejopos paskirties patalpos, todėl jų atrakinimas sprendžiamas kiekvienu atveju atskirai, saugant pastatuose esantį turtą.

Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėja Karolina Sakalauskienė nurodė, kad spalio 13 d. Kauno miesto savivaldybės taryba pakeitė priedangų įrengimo pastatuose programą. Nuo šiol jos lėšomis galima finansuoti ir nuotolinio valdymo spynų įrengimą.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas iki 2026 m. pabaigos turi parengti priedangų naudojimo ir įleidimo tvarkos aprašą.

Portalas „Kas vyksta Kaune“ sulaukė ir ne vieno klausimo apie garsines sirenas.

„Ar neturėjo kaukti sirenos, kai raudonas oro pavojus?“ – teiravosi vienas iš skaitytojų.

Kauno savivaldybės atstovai portalą patikino, kad tokiam scenarijui buvo pasiruošta.

„Savivaldybės garsinių sirenų įjungimas koordinuojamas su Nacionaliniu krizių valdymo centru, kadangi pas juos suplaukia naujausia informacija iš kitų institucijų bei tarnybų apie esamą situaciją, jos pokyčius ar galimas grėsmes. Vakar Kaunas buvo pasiruošęs įjungti įspėjamąsias sirenas“, – nurodoma komentare.