Lietuva svarsto kurti valstybinį dronų pramonės holdingą

Siekdama paspartinti įsigijimus ir sustiprinti šalies dronų pramonę, Lietuva svarsto kurti valstybinį dronų holdingą.

„Suprantu mūsų pirkimo procedūras, jų privalom laikytis, bet aš norėčiau, kad viena Lietuvos dronų gamybos įmonė vystytų FPV dronus, kita – interceptorius (perėmėjus – BNS), trečia – long range arba mid range (tolimojo arba vidutinio nuotolio – BNS) dronus, ketvirta – žvalgybinius ir panašiai“, – interviu BNS teigė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

„Tai yra mintis kurti valstybinį dronų holdingą“, – pridūrė jis.

Pasak ministro, valstybė kontroliuojančioje bendrovėje dalyvautų kaip „finansinis užnugaris“.

„Galėtume integruoti mokslininkus, universitetus, nes mums reikia technologinio proveržio – ne tik gaminti, bet ir inovuoti“, – teigė R. Kaunas.

Pasak socialdemokrato, tai leistų tikslingai išskirstyti valstybės finansinį pajėgumą.

Ministras šį klausimą prieš kurį laiką aptarė su Specialiųjų tyrimų tarnyba, Viešųjų pirkimų tarnyba, Gynybos resursų agentūra.

„Jie lyg ir mato tokias galimybes. Premjeras palaikymą irgi tam duoda“, – kalbėjo politikas.

R. Kaunas nedetalizavo, kada toks holdingas galėtų atsirasti. Jis teigė ketinantis artimiausiu metu šią idėją pristatyti dronų pramonės atstovams.

„Tai yra ir jų įsipareigojimo dalis. Ir jeigu mes turim visuose taškuose pritarimą, tai tada yra teisininkų klausimas, kaip greitai galim viską suformuoti“, – sakė socialdemokratas.

Kaip rašė BNS, sukurti gynybos pramonės holdingą buvo užsibrėžęs tuometės premjerės Ingos Ruginienės Ministrų kabinetas. Ją pakeitus Mindaugui Sinkevičiui, Vyriausybės programoje šio tikslo nebeliko. Jį pakeitė punktai apie glaudesnę valstybės ir pramonės partnerystę.

Lietuvai svarstant kurti valstybinį dronų holdingą ir taip sustiprinti šalies dronų pramonę, bepiločių orlaivių gamintojai idėją vertina atsargiai bei pabrėžia, kad pramonei svarbiausia aiškus paklausos signalas iš valstybės.

Rinkos dalyviai, be kita ko, kritikuoja krašto apsaugos sistemos institucijas, kurios esą iki šiol nevykdo įsigijimų iš stiprios vietinės pramonės.

„Svarbu suprasti, kad paklausą vis tiek diktuoja valstybės. Jeigu tai galėtų būti susitarimo dalis, kad tik tos įmonės, kurios dalyvauja holdinge, gautų kažkokius užsakymus, tai galėtų būt kažkokios diskusijos dalis“, – BNS teigė Gynybos ir saugumo pramonės asociacijos patarėjas Vincas Jurgutis.

Valstybinio dronų pramonės idėją kelia krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Pasak jo, valstybė kontroliuojamame dronų holdinge dalyvautų kaip „finansinis užnugaris“.

Šią idėją netrukus ketinama pristatyti ir rinkai.

„Kol kas nematėme nei modelio, nei kažkokių idėjų, tai sunku visavertiškai komentuoti. Tikrai labai atviri būtume diskusijai“, – teigė V. Jurgutis.

Jis pabrėžė, kad kuriant tokį holdingą būtina aiškiai įsivardinti, kokių tikslų siekiama bei kokias problemas tokia bendrovė spręstų.

Dronų gamintojos „RSI Europe“ vadovas Tomas Milašauskas pabrėžia, kad įmonės savo gamybą sukoncentruotų į vieno tipo droną gavusi užsakymą iš Lietuvos valstybės – tam nebūtina kurti holdingo.

„Sprendimus, ką daryti įmonėms, Krašto apsaugos ministerija tiesiogiai ir priima – ji, jeigu nori, kad koks nors gamintojas susikoncentruotų į kažkokią sritį, turi iš to gamintojo pirkti dronus ir tuomet atsiranda koncentracija į tą konkrečią sritį“, – BNS sakė T. Milašauskas.

„Duoda valstybė užsakymą, įmonė iškart fokusuoja savo pastangas į to užsakymo vykdymą, o prireikus – patobulinimų įgyvendinimą. Čia yra absoliučiai klasikinis instrumentas, kurį naudoja visos pasaulio valstybės, tik kažkodėl Lietuva nesugeba panaudoti to paskutinius 2,5 metų“, – pridūrė jis.

Tuo metu bepiločių orlaivių kūrėjos „Unmanned Defense Systems“ (UDS) vadovas Vytenis Buzas BNS tikino, kad į gynybos holdingą panašių „iniciatyvėlių ir planelių“ yra girdėjęs nemažai, tačiau jos kol kas nepavirsta realiais užsakymais Lietuvos dronų gamintojams.

„Girdime, kalbame, norime aiškumo. Mums, kaip pramonei, reikia konkretumo – jeigu kažkas iš mūsų pirks, tai mums reikia, kad ir pirktų, jeigu žada“, – BNS teigė V. Buzas.

Tuo metu T. Milašauskas akcentavo, kad valstybės užduotis yra atlikti viešuosius pirkimus, o ne kurti įmonių valdymo struktūras.

„Valstybė yra gerokai neefektyvesnis sprendimų priėmėjas, negu atvira rinka. Valstybės užduotis yra atlikti gynybos pirkimus, o ne kurti holdingus ir struktūras, kurios, neaišku, kam yra skirtos“, – aiškino „RSI Europe“ vadovas.

Jis taip pat akcentavo, kad investicijų į gynybos pramonę Lietuvoje netrūksta, o lėšas galima pritraukti iš rizikos kapitalo fondų, kurie veikia Lietuvoje, Baltijos šalių mastu.

V. Jurgučio teigimu, vietinė gynybos pramonė tikisi didesnio dėmesio ir „ilgalaikiškesnio plano“ iš Krašto apsaugos ministerijos.

„Tiek vykdant tam tikrus palaikomuosius įsigijimus, palaikomąsias programas, ar netgi skiriant daugiau lėšų įsigyjant dronus ar susijusias priemones ir tiekiant tai kaip paramą Ukrainai“, – sakė sektoriaus atstovas.

Pasak V. Buzo, bepiločių orlaivių pramonė šalies poreikius su atsakingomis institucijomis yra anksčiau aptarusi, investavusi į gamybą ir jau 4–5 metus vysto Lietuvos kariuomenei tinkančius produktus. Tačiau, anot jo, įsigijimai nevyksta pakankamai sparčiai.

„Tas pirkimo veiksmas vis neįvyksta, vis nukeliama į kitus metus, dar į kitus metus“, – teigė „Unmanned Defense Systems“ vadovas. – Su kariuomene pratestuota, visi patenkinti, džiaugiasi tais produktais. Skirtingų tipų lėktuvai, dronai sukurti, skirtingi dalykai Ukrainoje ištestuoti, tenai veikia. Toliau turi kažkoks pirkimas įvykti.“

„Ministrai tikrai maloniai kalba, bendrauja, bet toks jausmas, jog pačiai sistemai mūsiškių nereikia, (...) dėl lėtų procesų skęstame“, – pridūrė jis.

V. Jurgutis savo ruožtu pabrėžė, kad užsakymai leidžia įmonėms gautus pinigus reinvestuoti į įmonės plėtrą, produktų vystymą.