Kariuomenė: dronas vizualiai identifikuotas netoli Kauno (papildyta)

Į Lietuvos erdvę naktį iš antradienio į trečiadienį įskridusį orlaivį bandyta numušti du kartus, dronas buvo sekamas ir Latvijos teritorijoje, tačiau daugiau informacijos apie jį neturima.

„Skrendant šiaurės kryptimi link Panevėžio, oro gynybos orlaiviai turėjo du bandymus šito bepiločio naikinimui. Bandymai dėl įvairių sąlygų nebuvo sėkmingi“, – trečiadienį žurnalistams sakė Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas kontradmirolas Giedrius Premeneckas.

Anot jo, palikęs Lietuvą, dronas skrido per visą Latvijos teritoriją, pateko į kaimyninės šalies kariuomenės atsakomybės zoną.

„Dronas toliau paliko Latvijos teritoriją, įskrido į Estijos teritoriją, mūsų žiniomis, vėliau įskrido į Rusijos teritoriją“, – kalbėjo kariuomenės atstovas.

Dronas iš pradžių vizualiai identifikuotas skrendant netoli Kauno, tačiau dėl pavojaus gyventojams nebuvo bandoma jį sunaikinti.

„Jis buvo vizualiai identifikuotas maždaug Kauno miesto ribose. Naikinimas orlaivio nebuvo galimas, kadangi tai buvo urbanizuota teritorija, vengiant žalų, kurios susidarytų krentant nuolaužom“, – teigė G. Premeneckas.

„Toliau sąlygos šiek tiek pablogėjo, tai reikėjo naikintuvams daryti keletą užėjimų ant taikinio, kol buvo prisitaikyta, ir sąlygoms leidus, buvo atlikti šūviai, bet dėl įvairių aplinkybių, kurių aš čia nevardinsiu, dronas nebuvo numuštas, viena raketa, nepataikiusi į droną, susinaikino, likučiai nukrito Biržų rajone, jie buvo surasti, įvestas planas „Skydas“, teritorija saugoma, likučiai surinkti“, – dėstė kontradmirolas.

G. Premenecko teigimu, yra daug aplinkybių, dėl kurių dronas negalėjo būti numuštas.

„Kol nėra padarytas išsamus įvykio tyrimas, įvertinant naikintuvo duomenimis, naikintuvo elektrooptinių sistemų duomenis, įvertinus raketos likučius, tada bus tikslus atsakymas, kodėl tas dronas nebuvo numuštas“, – aiškino kariuomenės atstovas.

Jis taip pat negalėjo įvardinti drono tipo, taip pat ar ji turėjo sprogmenų.

Kariuo į Lietuvos teritoriją įskridusio drono tipo neįvardijo, kadangi bepilotis orlaivis nebuvo numuštas, nėra fizinių jo nuolaužų, iš kurių būtų galima atpažinti.

„Ukraina vykdė plataus masto ataką, naudojant bepiločius orlaivius, galime daryti prielaidą, kad tai buvo elektromagnetinėmis kovos priemonėmis nukreipta dalis iš tų orlaivių, dalyvaujančių atakoje prieš Rusiją“, – teigė kariuomenės atstovas.

„Bet jokios patvirtintos informacijos, ar tai ukrainietiškas, ar tai rusiškas, ar kitoks dronas, šiuo metu nėra“, – sakė jis.

Naktį regione ramybę drumstė keturi dronai. Virš Lietuvos skridusio bepiločio NATO naikintuvams numušti nepavyko, paleistos raketos nuolaužos buvo rastos netoli Biržų.

Pasak krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, labiausiai tikėtina, kad tai buvo ukrainietiški dronai, turėję atakuoti Ust Lugos uostą ir kitus Rusijos regionus, bet nukrypę nuo kurso.

Ministro teigimu, aiškinantis incidentų aplinkybes bendradarbiaujama su Lenkija, Latvija ir Estija.

Naktį iš antradienio į trečiadienį šalies oro erdvę pažeidus kontrabandiniams balionams, o vėliau – dronams, šie incidentai nėra siejami tarpusavyje, sako Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas.

„Ryšio nematome (tarp šių incidentų – BNS)“, – trečiadienį žurnalistams sakė NKVC vadovas.

Pasak jo, Minskas su Vilniumi pasidalino informacija apie šalies teritorijos link artėjančius orlaivius.

„Šį kartą, bent jau kalbant apie pirmą epizodą, sulaukėme informacijos iš mūsų kariuomenės, kad Baltarusijos pusė informavo apie objektus, kurie yra jų teritorijoje ir galimai artėja link mūsų oro erdvės“, – kalbėjo V. Vitkauskas.

„Tai sveikintinas dalykas, retai tokių atvejų pasitaiko paskutiniu metu. Tai turbūt yra pagrindinis, kaip sakant, prielaidos elementas sakyti, kad tai nebuvo kažkaip tai sukoordinuota ir panašiai“, – teigė jis.

Be to, anot jo, sąsajų neįžvelgiama ir dėl to, kad antradienio vakare buvo palankios gamtinės sąlygos kontrabandiniams balionams leisti.

V. Vitkauskas sako, kad naktį dėl Lietuvos link skridusių dronų gyventojus apie oro pavojų perspėti pavyko, nors siunčiant pranešimus pasitaikė pavienių sutrikimų.

„Pakankamai gerai pavyko žinutes išplatinti, buvo galbūt pavienių atvejų, kuomet strigo tam tikras skaičius žinučių mūsų abonentams, bet iš esmės pasiekė“, – trečiadienį žurnalistams sakė V. Vitkauskas.

Pasak jo, pagrindinis institucijų rūpestis buvo laiku perspėti gyventojus ir užtikrinti, kad informacija pasiektų tas teritorijas, kurioms galėjo kilti grėsmė.

NKVC vadovo teigimu, paaiškėjus, kad objektai nebekelia pavojaus, perspėjimai buvo atšaukiami.

V. Vitkauskas taip pat teigė, kad praėjusi naktis buvo viena neramiausių.

„Ši naktis buvo tikrai turbūt neramiausia per visą mūsų istoriją, vien dėl to, kad du epizodai su dronais, bet prieš tai mes turėjom ir meteorologinių balionų pliūpsnį“, – kalbėjo jis.