Senus gerai žinomus Kauno senamiesčio praėjimus keičia aptvarai: tvora kyla be paveldosaugininkų pritarimo

Kauno senamiestyje vis dažniau atsirandančios tvoros bei vartai bromose, uždarantys įprastus pėsčiųjų praėjimus, ėmė kelti kauniečių susirūpinimą. „Kas vyksta Kaune“ skaitytojo teigimu, ten, kur žmonės ilgus metus vaikščiojo pro bromus, kirto kiemus ir trumpino maršrutus, dabar kyla užtvaros, dėl kurių tenka ieškoti naujų kelių. Kaip vieną iš pavyzdžių redakcijai skaitytojas nurodė kiemą, esantį tarp J. Jablonskio, Šv. Gertrūdos ir A. Mapu gatvių, kurį kaunietis vadina Jablonskio kiemu.

„Ten, kur dešimtmečiais žmonės vaikščiojo pro bromus, kirto kiemus ir rinkosi trumpesnį kelią, dabar atsiranda užtvaros, vartai ir naujos ribos“, – rašo skaitytojas.

Jo teigimu, dėl tokių pokyčių gyventojams tenka keisti įprastus maršrutus, o kai kur kyla ir praktinių nepatogumų – pavyzdžiui, tampa sunkiau pasiekti atliekų konteinerius.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus Statybos dokumentų poskyrio vedėjas Donatas Grybauskas „Kas vyksta Kaune” redakcijai nurodė, kad, Registrų centro duomenimis, tarp minėtų pastatų esantis žemės sklypas nėra suformuotas, taip pat nėra sudaryta jo nuomos sutartis.

Žemė priklauso Lietuvos Respublikai, o jos patikėtinė yra Kauno miesto savivaldybės administracija.

Savivaldybės atstovas pabrėžė, kad sprendimai dėl tvorų, vartų ar kitų statinių įrengimo priklauso nuo žemės teisinio statuso, jos naudojimo pagrindo ir konkrečiai teritorijai taikomų reikalavimų. Vien tai, kad asmuo turi pastato patalpas, nesuteikia teisės savarankiškai spręsti dėl statinių įrengimo valstybinėje žemėje. Tam būtinas teisėtas žemės naudojimo pagrindas ir, kai taikoma, atitinkamų institucijų suderinimai bei leidimai.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis skyrius nurodė, kad Kauno senamiestyje tvoroms ir vartams taikomi specialūs reikalavimai. Tvoros turi būti įrengiamos sklypų ribose, nepažeisti istorinių posesijų, būti lengvų konstrukcijų ir negali būti aklinos. Vartai bromose taip pat negali būti aklini ar uždengti praėjimų.

Paveldosaugininkai patvirtino, kad Jablonskio kieme įrengtoms tvoroms buvo reikalingas rašytinis KPD Kauno teritorinio skyriaus pritarimas, tačiau šiuo atveju jis nebuvo gautas.

Departamento teigimu, teritorijos savininkas negali savo nuožiūra uždaryti senų bromų ir kitų pėsčiųjų naudojamų praėjimų. Kadangi jie yra saugomoje kultūros paveldo vietovėje, jų tvarkymui taikomi specialieji paveldosaugos reikalavimai, skirti senamiesčio vertingosioms savybėms išsaugoti.

Savivaldybė savo ruožtu atkreipia dėmesį, kad ne visais atvejais tvoroms įrengti būtinas statybą leidžiantis dokumentas. Pavyzdžiui, nesudėtingojo statinio I grupei priskiriamos tvoros statybai toks dokumentas nereikalingas. Vis dėlto tai nereiškia, kad kultūros paveldo teritorijoje galima apsieiti be paveldosaugininkų suderinimo.

Pasak savivaldybės atstovo D. Grybausko, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnis numato, kad statiniai, patenkantys į nekilnojamojo kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo vietovę ar jų apsaugos zonas, net ir tais atvejais, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, iki darbų pradžios turi būti raštu suderinti su Kultūros paveldo departamentu.

Jeigu vartai montuojami esamoje pastato tarpuvartėje arba tvirtinami prie pastato sienų, darbai gali būti vertinami kaip pastato paprastasis remontas. Tačiau jeigu dėl vartų įrengimo pakeičiama kultūros paveldo statinio ar Kauno senamiestyje esančio pastato išvaizda, gali būti privaloma parengti statinio projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Apie Jablonskio kieme įrengtą tvorą žino ir Centro-Žaliakalnio seniūnija. Jos vyriausioji specialistė Daiva Sabiničienė nurodė, kad seniūnija buvo gavusi žodinių gyventojų pranešimų dėl įrengiamos tvoros ir uždaromo praėjimo tarp J. Jablonskio ir A. Mapu gatvių.

Seniūnijos darbuotojai atliko pirminį patikrinimą vietoje. Jo metu nustatyta, kad kultūros paveldo teritorijoje arba jos apsaugos zonoje įrengiama segmentinė tvora užblokuoja praėjimą tarp gatvių ir patekimą prie atliekų konteinerių iš A. Mapu gatvės.

Taip pat nustatyta, kad tvora ir automobilių stovėjimo aikštelė įrengtos valstybinėje žemėje.

Kadangi žemės naudojimo teisėtumo priežiūra priklauso Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, seniūnija informaciją perdavė šiai institucijai. Jos prašoma įvertinti, ar vykdant veiklą nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos sklypų ribos ir ar žemė nėra savavališkai užimama bei naudojama.

Savivaldybė nurodo, kad teritorijos savininkas ar teisėtas naudotojas, planuodamas įrengti tvorą arba vartus, privalo įvertinti ne tik statybos ir paveldosaugos reikalavimus, bet ir kitų asmenų teises.

Vienas svarbiausių aspektų – ar teritorijoje nustatytas praėjimo arba kelio servitutas. Jeigu toks servitutas įregistruotas, turi būti užtikrinta galimybė juo naudotis pagal nustatytą paskirtį.

Tai galioja ir įrengiant rakinamus vartus. Tokiu atveju turi būti sudarytos sąlygos visiems servituto naudotojams jais naudotis. Savivaldybė nurodo, kad derinant tokio pobūdžio projektus prašoma pateikti servituto naudotojų sutikimus ir sprendinius, užtikrinančius bendrą vartų valdymą bei patekimą į teritoriją.

Jablonskio kiemas nėra vienintelė vieta, dėl kurios gyventojams kyla klausimų. Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis skyrius patvirtino, kad yra gavęs skundų dėl kitų uždaromų praėjimų, kiemų ir bromų Kauno senamiestyje.

Paklausus, ar bromose įrengiami vartai gali pažeisti saugomo senamiesčio įvaizdį, departamentas nurodė, kad jeigu vartai nėra aklini ir neuždengia praėjimų, senamiesčio įvaizdis nepažeidžiamas.

Skaitytojo teigimu, uždarant kiemus ir bromus keičiasi ne tik kasdieniai gyventojų maršrutai, bet ir istoriškai susiformavusi miesto struktūra. Jis kelia klausimą, ar senamiestis netampa uždarų teritorijų rinkiniu, kuriame dėl kiekvienos naujos tvoros pėstiesiems tenka ieškoti kito kelio.

Nors privačių teritorijų savininkai turi teisę rūpintis savo turto saugumu ir privatumu, senamiesčio erdvėse jų sprendimus riboja žemės naudojimo, statybos ir paveldosaugos reikalavimai. Jablonskio kiemo atvejis parodė, kad vien tvoros įrengimo sprendimo nepakanka – būtina įvertinti ir žemės statusą, ir kultūros paveldo apsaugą, ir kitų asmenų teises.

Kol Jablonskio kieme įrengiamos tvoros žemės naudojimo teisėtumą vertina Statybos inspekcija, Kultūros paveldo departamento atsakymas jau aiškus: reikalingas raštiškas paveldosaugininkų pritarimas nebuvo gautas.