Kauno apskrities policija, siekdama įspėti gyventojus,
dalinasi garso įrašu, kuriame girdimas realus sukčių skambutis. Jame
atskleidžiama viena iš pastaruoju metu dažniausiai fiksuojamų sukčiavimo schemų.
Pokalbio pradžioje
lietuvių kalba buvo pranešta, kad su pašnekovu netrukus susisieks mobiliojo
ryšio operatoriaus atstovas.
Po kelių akimirkų pokalbį tęsė rusakalbis asmuo,
teigęs, kad tą pačią dieną baigiasi telefono numerio aptarnavimo sutartis.
Siekdamas sudaryti patikimumo įspūdį, jis pasakė pašnekovo paskutinius tris telefono
numerio skaitmenis.
Sukčius teiravosi, ar pašnekovas planuoja ir toliau
naudotis šiuo numeriu. Atsakius teigiamai, aiškino, kad neva reikia „sudaryti
nedidelį pareiškimą“, o vėliau pasiūlė pasirinkti vieną iš tariamų sutarties
pratęsimo terminų: vieniems metams, dvejiems metams arba neterminuotai.
Paklausus, kodėl tokia sutartis esą baigiasi, pašnekovui melagingai paaiškinta,
kad nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą, pagal
kurį kiekvienas mobiliojo ryšio numeris turi būti susietas su konkrečiu
asmeniu, neva siekiant kovoti su sukčiavimu.
Vėliau pokalbį pasiūlyta tęsti „Viber“
arba „WhatsApp“ programėlėse.
Policija
pabrėžia, kad tai – sukčiavimo schema. Mobiliojo ryšio operatoriai tokiu būdu
sutarčių nepratęsia, neprašo gyventojų pereiti į susirašinėjimo programėles ir
netikrina duomenų rusų kalba telefonu.
Telefoniniai
sukčiavimai dažniausiai siejami su rusakalbiais asmenimis, apsimetančiais
mobiliojo ryšio operatoriais, finansų įstaigomis, policija, taip pat kitų
paslaugų teikėjų ar valstybinių institucijų atstovais. Dominuoja telefoniniai,
avansiniai, investiciniai sukčiavimai bei duomenų viliojimas apgaulingomis
nuorodomis.
2026 m. sausio –
kovo mėnesiais Lietuvoje pradėti 1044 ikiteisminiai tyrimai dėl
sukčiavimo, 6,6 proc. daugiau nei tuo
pačiu laikotarpiu pernai. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius iš gyventojų
jau išviliota 9,5 mln. eurų.
Gyventojai
raginami išlikti budrūs: nebendrauti su nepažįstamais asmenimis rusų kalba,
nedelsiant nutraukti įtartiną pokalbį, nespausti atsiųstų nuorodų, interneto
svetainių adresus vesti patiems naršyklėje, neatskleisti asmens ar bankinių
duomenų ir nepasitikėti skubiais, spaudimą keliančiais raginimais.