Vilniuje neleido, Kaune – žalia šviesa: paaiškino, kodėl fejerverkų festivalis galės vykti Kaune

Po ketverių metų pertraukos sugrįžta tarptautinis fejerverkų festivalis „Fejerija“. Anksčiau festivalis vykdavo Vilniuje, tačiau pastarąjį kartą Vilniaus savivaldybei neišdavus leidimo renginiui, festivalis šiemet persikėlė į Kauną. Kauno miesto savivaldybė tikina, jog renginys vyks privačioje erdvėje.

Po ketverių metų pertraukos į Lietuvą sugrįžta tarptautinis fejerverkų festivalis „Fejerija“. Rugsėjo 19 d. jubiliejinis, 15-asis renginys pirmą kartą vyks Kaune, S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome. Festivalio organizatoriai pranešime žiniasklaidai nurodo, kad vakaro programoje pasirodys keturių šalių pirotechnikų komandos, bus demonstruojami istoriniai ANBO lėktuvai, o renginį užbaigs Džordanos Butkutės koncertas. Festivalio rengėjai tikisi, kad nauja vieta padės pritraukti dar daugiau žiūrovų ir atvers naujų galimybių renginio plėtrai.

Anksčiau festivalis „Fejerija“ vykdavo Vilniuje, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė 2024 m. renginiui leidimo neišdavė, renginys Vingio parke tais metais neįvyko. Organizatoriai savivaldybės sprendimą neišduoti leidimo apskundė teismui ir laimėjo – išnagrinėję bylą Regiono administracinio teismo Kauno rūmai nusprendė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės draudimą (nepritarimą) rengti fejerverkų festivalį.

Savivaldybė šį sprendimą apskundė, kaip informavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) atstovas spaudai Paulius Žeimys, teismas yra gavęs apeliacinį skundą, tačiau byloje dar nebuvo paskirtas pirmasis posėdis.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovas spaudai Gabrielius Grubinskas portalui „Kas vyksta Kaune“ nurodė, jog šiemet dėl leidimo fejerverkų renginiui į Vilniaus miesto savivaldybę kreiptasi nebuvo. Taip pat jis paaiškino, jog ankstesniais metais leidimas nebuvo išduotas dėl kelių priežasčių.

„Ankstesniais metais leidimas renginiui Vilniuje neišduotas įvertinus, kad renginys pagal savo pobūdį gali sukelti neigiamą visuomenės reakciją ar pasipriešinimą. Augant visuomenės sąmoningumui, daugiau dėmesio visuomenė skiria aplinkos saugojimui ir gyvūnų teisių užtikrinimui bei išreiškia susirūpinimą dėl galimų pavojų fejerverkų šaudymo metu. Taip pat įvertinta tai, kad renginio metu gali kilti pagrįstas pavojus žmonių fizinei ir (arba) psichinei sveikatai, būtų ribojama asmenų teisė gyventi sveikatai nekenksmingoje aplinkoje“, - teigė G. Grubinskas.

„Kas vyksta Kaune“ paprašė Kauno miesto savivaldybės atstovų įvertinti šiuos argumentus ir pasiteiravo, ar savivaldybė prieš išduodama leidimą įvertino galimą neigiamą poveikį žmonių psichologinei sveikatai, gyvūnų gerovei.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė nurodė, jog šį kartą „Fejerijos“ festivalis bus organizuojamas kiek kitaip, nei anksčiau – privačioje teritorijoje, esą leidimas renginiui viešoje vietoje nebuvo išduotas. Tačiau organizatoriai turės laikytis visų saugos reikalavimų.

„Kauno miesto savivaldybė kiekvieną prašymą vertina individualiai, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais bei savo kompetencijos ribomis. Kitų savivaldybių priimti sprendimai nesudaro teisinio pagrindo priimti analogiškus sprendimus Kauno mieste.

Šiuo atveju renginys organizuojamas privačioje teritorijoje, o ne viešoje miesto erdvėje, todėl Savivaldybės leidimas organizuoti renginį Kauno viešosiose vietose nebuvo išduotas. Tačiau jam taikomos atitinkamos specifinės teisės aktų nuostatos bei reikalavimai. Organizatoriai privalo užtikrinti visų galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių civilinės pirotechnikos naudojimą, viešąją tvarką, priešgaisrinę saugą ir kitus renginių organizavimo aspektus, laikymąsi“, - nurodė A. Augonė.

„Verta pažymėti ir tai, kad organizatorius yra sumokėjęs nustatytus teritorijos nuomos mokesčius bei įvykdęs kitus teisės aktuose numatytus reikalavimus. Kauno miesto savivaldybė nėra šio renginio organizatorė ar partnerė. Savivaldybės vaidmuo šiame procese apsiriboja teisės aktuose numatytų procedūrų vykdymu pagal jai paskirtą kompetenciją“, - pridūrė savivaldybės atstovė.

A. Augonė taip pat nurodė, kad festivaliui netaikomi jokie papildomi ar išskirtiniai reikalavimai – organizatoriai privalo laikytis teisės aktų, renginių organizavimo tvarkos ir sutartyje numatytų sąlygų. Kadangi renginys vyks privačioje teritorijoje, papildomos institucijų konsultacijos nebuvo inicijuotos, o visais reikalingais leidimais ir suderinimais organizatoriai turi pasirūpinti patys.

S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo direktorius Justas Limanauskas taip pat teigia, jog organizatoriai įsipareigojo užtikrinti aerodromo infrastruktūros apsaugą.

„Pagal pasirašytą sutartį ir pateiktą renginio organizavimo prašymą organizatorius prisiėmė sutartinius įsipareigojimus žiūrovų saugumui ir tvarkai užtikrinti. Jis yra įpareigotas organizuoti profesionalią apsaugą, užtikrinti greitosios medicinos pagalbos budėjimą bei laikytis priešgaisrinės saugos ir sanitarinių reikalavimų. Renginio vietoje privaloma įrengti pakankamą kiekį atliekų surinkimo konteinerių, biotualetų bei mobilių praustuvių, o renginiui pasibaigus – savo lėšomis visiškai sutvarkyti teritoriją ir grąžinti ją tokios būklės, kokios buvo perduota.

Papildomai sutartyje numatyti reikalavimai, susiję su aerodromo infrastruktūros apsauga, kuriais organizatorius įsipareigoja užtikrinti, kad renginio dalyviai nepatektų į riedėjimo ir kilimo ir tūpimo takus. Už visų šių įsipareigojimų pažeidimus renginio organizatoriams yra numatyta sutartinė atsakomybė“, - teigė J. Limanauskas.

Kadangi Vilniaus miesto savivaldybė sprendimą neišduoti leidimo argumentavo pavojumi žmonių sveikatai, „Kas vyksta Kaune“ pasidomėjo, kaip fejerverkų keliamus saugumo pavojus vertina ekspertai.

Štai Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) nurodė, jog didžiausia fejerverkų keliama rizika – sužalojimai dėl netinkamo naudojimo, taip pat trumpalaikis triukšmo ir oro taršos poveikis.

Jautriausiems gyventojams triukšmas gali sukelti stresą, laikiną prikurtimą ar paūminti sveikatos sutrikimus. NVSC rekomenduoja planuojant tokius renginius įvertinti poveikį gyventojų sveikatai ir riboti fejerverkų naudojimą šalia ligoninių, globos įstaigų bei gyvenamųjų rajonų.

Savo ruožtu Higienos institutas su portalu „Kas vyksta Kaune“ pasidalino statistika, kiek gi sužalojimų buvo užfiksuota dėl fejerverkų sprogimų. Higienos instituto atstovė Jūratė Baltinaitė pabrėžė, jog pagal turimus duomenis nėra galimybės nustatyti, ar šie sužalojimai buvo susiję su viešais fejerverkų renginiais.

Pagal pateiktus duomenis matyti, jog 2021–2025 m. laikotarpiu dėl fejerverkų sukeltų sprogimų sužalojimus, apsinuodijimus ir kitus išorinių poveikių padarinius patyrė 210 asmenų.

Daugiausia sužalojimų patirta 2025 m. – 59. Dažniausi sužalojimai – galvos, pečių lanko ir rankos. Praėjusiais metais nustatyti atitinkamai 28 pečių lanko ir rankos sužalojimai ir 16 galvos sužalojimų.

Higienos instituto duomenys rodo, jog maždaug dešimt kartų dažniau susižalojo vyrai – iš 210 užfiksuotų atvejų, 192 buvo susiję su vyriškąja lytimi. Taip pat dažniausiai susižaloja jauniausieji (0–17 m.) gyventojai, vyresnėse amžiaus grupėse fiksuojamas susižalojimų skaičius mažėja.