Seminaras Kaune kvies iš naujo atrasti Č. Milošo palikimą ir jo sąsajas su muzikine folkloro kultūra

Balandžio 23 d. Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriuje vyks seminaras „Česlovo Milošo palikimas ir muzikinės folkloro kultūros atspindžiai“. Renginio dalyviai kviečiami iš naujo pažvelgti į Nobelio literatūros premijos laureato, rašytojo Česlovo Milošo gyvenimą ir kūrybą bei juos supančius istorinius ir kultūrinius kontekstus.

Seminarą pradės Rimantas Žirgulis, Kėdainių krašto muziejaus direktorius, kuris pristatys pranešimą „Kodėl mums yra svarbus Česlovas Milošas?“. Rašytojo aktualumo temą toliau plėtos doc. dr. Rūstis Kamuntavičius iš Vytauto didžiojo universiteto Česlovo Milošo centro.

„Jautrumas žmogui ir kultūrinei įvairovei buvo vienas pagrindinių šio mąstytojo imperatyvų. Jis netgi siūlė Vidurio ir Rytų Europos šalių istoriją rašyti ne per tautos ar valstybės prizmę, kaip mums įprasta, bet per asmeninių ir giminės išgyvenimų pasakojimą. Galiausiai Milošas nuolat kartojo, kad tik maži dalykai gali būti gražūs ir pilnaverčiai. Jis kvietė pamilti mažas vietoves ir nedidelius kraštus – tokius kaip Šeteniai ar Vandžiogala“, – teigia doc. dr. R. Kamuntavičius, pabrėždamas, kad daugelis Česlovo Milošo įžvalgų išlieka aktualios ir šiandien.

Pasak Ričardo Jankausko iš Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyriaus, „šiandien Č. Milošo idėjos Lietuvoje rezonuoja stipriau nei XX a. pabaigoje, kai po daugiau nei penkiasdešimties metų jis sugrįžo į Lietuvą iš Jungtinių Amerikos Valstijų, taip pat labiau nei XXI a. pirmąjį dešimtmetį. Tuo metu plačiajai visuomenei jis dar nebuvo pakankamai žinomas, o jo idėjos ne visuomet buvo suvokiamos ar priimtinos vyraujančio mentaliteto kontekste.“ Renginyje R. Jankauskas dalinsis asmeniniais prisiminimais apie rašytojo sugrįžimą į Vandžiogalą 1992 m. gegužę. Šis vizitas, kurio metu Č. Milošas aplankė protėvių laidojimo vietas senajame bažnyčios šventoriuje ir susitiko su vietos bendruomene, įgijo stiprią simbolinę ir kultūrinę dimensiją, atskleidžiančią Rytų ir Vakarų patirčių sandūrą.

R. Jankausko teigimu, Česlovo Milošo asmenybė veikia kaip tiltas tarp Lietuvos ir Lenkijos kultūrų: „Jo kūryba, intelektinis palikimas, europietiškos idėjos, moralinis autoritetas ir atvirumas dialogui išlieka reikšmingi veiksniai, skatinantys tarpkultūrinį supratimą. Šios savybės leidžia jam jungti ne tik skirtingas tautas, bet ir platesnę tarptautinę bendruomenę, grindžiamą humanistinėmis vertybėmis.“

Seminare atsivers Kauno, Kėdainių ir Liaudos lenkų muzikinės kultūros laukas – jos socialiniai sluoksniai, žanrai ir kolektyvinėje atmintyje išlikusios tradicijos. Šią temą pristatys hab. dr. Gustaw Juzala-Deprati iš Vilniaus universiteto Baltijos kalbų ir kultūros instituto. Paskutinį seminaro pranešimą palydės muzika – skambės lietuvių ir lenkų folkloro interpretacijos, pratęsiančios seminaro temas.

Renginį užbaigs diskusija, kurią moderuos Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriaus vadovė dr. Gintarė Dusevičiūtė-Neimontienė, kviesdama dalyvius kartu reflektuoti išgirstas idėjas ir patirtis.

Lietuvių liaudies muzika Milošui buvo ypač artima – ji žadino vaikystės prisiminimus ir stiprino ryšį su Lietuva. Atsispirdamas nuo rašytojo asmeninio santykio su tradicine muzika, Kauno miesto muziejus kviečia platesnę auditoriją pažinti garsinį dviejų kultūrų ryšį ir išgirsti, kaip jis skamba šiandien.

Renginys nemokamas, tačiau dalyvavimui būtina išankstinė registracija (tel. nr. +37068723456 arba internete).

Seminaro organizatorius Kauno miesto muziejus.

Partneriai: Kėdainių krašto muziejus, Punsko lietuvių kultūros namai, Vytauto Didžiojo universiteto Česlovo Milošo centras.

Renginys organizuojamas įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą Interreg VI-A Lietuva–Lenkija programos projektą Nr. LTPL00409 „SEEHEARACT“, kuriuo siekiama įprasminti Nobelio premijos laureato  Česlovo Milošo paveldą. Šiuo bendradarbiavimu siekiama atskleisti jo ryšius su Lenkija bei pabrėžti rašytojo šaknis Lietuvoje, taip stiprinant abiejų tautų kultūrinį dialogą šiandienos geopolitinių iššūkių kontekste.