Vyriausybė – už tai, kad vaikai, nepriklausomai nuo gimimo aplinkybių, turėtų lygias teises

Vyriausybė nepritaria Seimo narių liberalių Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir Editos Rudelienės siūlymui Civiliniame kodekse (CK) reglamentuoti vaiko, gimusio po pagalbinio apvaisinimo procedūros, kilmės nustatymo tvarką. Tačiau pritaria, kad tokiomis aplinkybėmis gimę vaikai turėtų lygias teises į socialinę apsaugą.

Anot ministro kabineto, siūlomi CK pakeitimai yra pertekliniai, nes specialiajame įstatyme – galiojančiame Pagalbinio apvaisinimo įstatyme, jau yra aiškiai reglamentuoti pagalbinio apvaisinimo būdu pradėto vaiko kilmės klausimai, įskaitant žmogaus lytinių ląstelių donorystės naudojimo teisines pasekmes.

„Taigi specialiajame įstatyme įtvirtintas reguliavimas užtikrina teisinį aiškumą ir sudaro prielaidas tinkamai apsaugoti vaiko interesus, užtikrinti jo teisinį statusą. Pagalbinio apvaisinimo santykių teisinis reguliavimas dėl savo specifikos yra kompleksinis ir apima ne tik šeimos teisės, bet ir sveikatos teisės, bioetikos, žmogaus teisių apsaugos bei asmens duomenų apsaugos aspektus, todėl pagrindinės šių santykių reguliavimo nuostatos įtvirtintos specialiajame įstatyme, o CK, kaip bendrajame civilinius teisinius santykius reglamentuojančiame teisės akte, išlaikoma blanketinio pobūdžio norma“, – sakoma trečiadienį Vyriausybės priimtame nutarime.

Jame pažymima, kad daugelyje Europos Sąjungos (ES) valstybių (pavyzdžiui, Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir kt.) pagalbinio apvaisinimo ir žmogaus lytinių ląstelių donorystės klausimai taip pat įprastai reglamentuojami specialiaisiais sveikatos teisės ar bioetikos srities teisės aktais, o ne civilinės teisės kodifikuotais teisės aktais.

„Todėl galiojantis Lietuvos teisinio reguliavimo modelis, kai CK nustato bendrąją blanketinę normą, o detalus reguliavimas dėl pagalbinio apvaisinimo būdu pradėto vaiko kilmės ir kitų su tuo susijusių klausimų įtvirtinamas specialiajame įstatyme, atitinka teisėkūros sistemiškumo principą ir tarptautinę reguliavimo praktiką“, – mano Vyriausybė.

Siekia užtikrinti socialinį teisingumą

Tačiau Vyriausybė iš esmės pritaria Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narių inicijuotam Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimui. Juo siekiama, kad vaikai, gimę po pagalbinio apvaisinimo procedūros naudojant anoniminio donoro ląsteles, turėtų lygias teises į socialinę apsaugą (įskaitant būsto šildymo išlaidų kompensacijas), nepriklausomai nuo to, kad jų kilmės dokumentuose nėra duomenų apie tėvą.

Ministrų kabinetas siūlo suderinti siūlomas nuostatas su šių metų birželio 1 d. jau įsigaliojusiais Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimais.

Jei Seimas pritartų, būtų galima gauti socialinę paramą ir tokiais atvejais, jei pagal vaiko kilmę patvirtinančius dokumentus vaikas neturi antrojo iš tėvų ir, vadovaujantis CK, nėra teisinio pagrindo tėvystei nustatyti arba vaikas pradėtas pagalbinio apvaisinimo būdu naudojant donoro (trečiojo asmens) ląsteles.

Siekiant užtikrinti šios paramos gavėjams palankesnių nuostatų taikymą, Vyriausybė siūlo numatyti galimybę skirti jiems piniginę socialinę paramą ir už praėjusį laikotarpį.

Pasak Vyriausybės, pritarus įstatymo projektui, piniginės socialinės paramos (socialinės pašalpos, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų) teikimas būtų užtikrintas iš šiai paramai finansuoti skirtų lėšų. 2026 m. savivaldybėms tam skirta 223,3 mln. eurų.

Seimas svarstys rudenį

Šių metų gegužės 19 d. Seimas pradėjo svarstyti Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės V. Čmilytės- Nielsen pateiktą iniciatyvą dėl vaiko, gimusio po pagalbinio apvaisinimo procedūros, kilmės nustatymo ir socialinės paramos teikimo.

Ji siūlo užtikrinti, kad vienišų motinų, pasinaudojusių pagalbinio apvaisinimo procedūra (tiek Lietuvoje, tiek užsienyje), vaikų kilmės statusas būtų aiškiai suprantamas ir pripažįstamas visoms valstybės institucijoms.

Jei Seimas pritartų, CK būtų nustatyta, kad donoro tėvystė negali būti pripažįstama.

CK pataisos numato, kad vyras, kurio lytinės ląstelės buvo panaudotos pagalbiniam apvaisinimui atlikti, negali būti pripažintas vaiko tėvu. Išimtis būtų taikoma tais atvejais, kai jis yra moters, kuriai atliktas pagalbinis apvaisinimas, sutuoktinis, partneris ar kitas Pagalbinio apvaisinimo įstatyme nurodytas asmuo, davęs rašytinį sutikimą dėl pagalbinio apvaisinimo. Beje, toks asmuo negalėtų ginčyti vaiko tėvystės ar motinystės, išskyrus atvejus, kai sutikimas buvo gautas panaudojant prievartą ar apgaulę.

Jeigu vaikas pradėtas naudojant anoniminio donoro lytines ląsteles ir moteris vaiką augina viena, siūloma į CK įrašyti, kad jo gimimo dokumentuose duomenys apie tėvą nenurodomi.

V. Čmilytė- Nielsen siūlo įstatymiškai garantuoti, kad tokie vaikai turėtų lygias teises į socialinę apsaugą (įskaitant būsto šildymo išlaidų kompensacijas), nepriklausomai nuo to, kad jų kilmės dokumentuose nėra duomenų apie tėvą.

„Pagal dabartinį Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, vieniša motina, siekdama gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją, privalo pateikti teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo (alimentų) priteisimo. Kadangi anoniminio donoro atveju tėvystė teisiškai negali būti nustatoma, motina patenka į „teisinius spąstus“ – ji negali įvykdyti reikalavimo priteisti išlaikymą, todėl praranda teisę į socialinę paramą“, – sako projekto autorė.

Tokia praktika, jos nuomone, diskriminuoja vaikus dėl jų gimimo aplinkybių.

CK ir Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas po pateikimo palaikė 69 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 18 susilaikė. Projektus svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos, Socialinių reikalų ir darbo, Žmogaus teisių komitetai, o plenarinėje salėje jie vėl atsiras rudens sesijoje.