Seime neužteko balsų savivaldybes įpareigoti labiau viešinti vidaus sandorius

Seimui pritrūko balsų nuo kitų metų sausio vėl pakeisti savivaldybių vidaus sandorių priežiūros tvarką ją šiek tiek sugriežtinant.

Seimas antradienį nepriėmė Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų, kuriomis siūlyta praplėsti informacijos apie savivaldybių vidaus sandorius viešinimo apimtį – siekta įpareigoti jas kasmet Viešųjų pirkimų tarnybai teikti visų per metus sudarytų ir galiojančių tokių sandorių ataskaitas, jos būtų skelbiamos viešai.

Be to, savivaldybėms prieš sandorius siūlyta išsamiai įvertinti kaštus, kokybę, rizikas, poveikį bendruomenėms, taip pat adaptuoti paslaugas prie kintančių gyventojų poreikių, demografinių pokyčių ir galimų ekstremalių ar krizinių situacijų.

Už tai balsavo 61 Seimo narys, prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo. Tiek balsų nepakako įstatymą priimti – reikia, kad balsavime dalyvautų bent 71 parlamentaras – jame nedalyvavo konservatoriai, liberalai, „aušriečiai“, dalis kitų frakcijų narių.

Prieš galutinį balsavimą Seimas nesutiko, kad būtų viešai prieinama informacija apie faktiškai sumokėtas galutines sumas pagal kiekvieną viešųjų pirkimų vidaus sandorį.

Konservatorius Audrius Petrošius siūlė įpareigoti perkančiąsias organizacijas paskelbti ne tik motyvuotą sprendimą dėl tokio sandorio, bet ir atliktą konkrečiais duomenimis pagrįstą analizę, taip pat nurodyti per metus sumokėtas sumas pagal kiekvieną sandorį.

„Suprantu, kad savivaldybės ir savivaldybių įmonės mėgsta prisidengti konkurencingumo aspektu ir komercinėmis paslaptimis. (...) Ta informacija viešai yra reikalinga tam, kad kiti rinkos dalyviai turėtų galimybę stebėti, ne tiktai viešos institucijos, bet ir privatūs subjektai, ar yra laikomasi įsipareigojimo, ar nėra per daug stipriai nukrypstama nuo tuo metu galiojančios kainodaros ir kad būtų abipusis spaudimas“, – kalbėjo pataisos autorius.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė Violeta Turauskaitė tvirtino, kad viešas tokios informacijos atskleidimas galėtų pažeisti tiek savivaldybių valdomų įmonių, tiek susijusių rinkos dalyvių teisėtus interesus.

Konservatorė Ingrida Šimonytė apgailestavo, kad turėdamas galimybę pagerinti įstatymą Seimas to nepadarė.

„Tai yra konkurencijos iškraipymas, privataus verslo žlugdymas, vietinės politikos nususinimas iki draugų ir artimųjų kromelių, kurie sueina į tarybas tam, kad galėtų gauti savivaldybių kontraktus. Ir tai yra tikroji gėda“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Ekonomikos ir inovacijų komiteto narė Ilona Gelažnikienė tikino, kad vidaus sandorių sumos ir sutartys ir dabar viešinamos.

„Kalbant apie viešuosius pirkimus taip pat kartais būna nenumatytų, papildomų lėšų ir iki galo projekto ne visada atsispindi tikroji suma rangos ar paslaugų darbų“, – aiškino ji.

Tuo metu liberalas Simonas Gentvilas teigė, kad vidaus sandoriai yra pavojus regionų demokratijai.

„Ten, kur privatus verslas ateina konkurencinėmis sąlygomis, kur nevyriausybinis sektorius dalyvauja, kur privačios mokyklos ir darželiai veikia, gyvybinga bendruomenė. Deja, bet per vidaus sandorius susiformuoja metai iš metų palankumas, kryžminis subsidijavimas, meras greitai paskambina, sako padaryk paslaugą, įmesiu per vidaus sandorį ir pafinansuosiu papildomai“, – kalbėjo S. Gentvilas.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto duomenimis, iš beveik 10,5 mlrd. eurų vertės viešųjų pirkimų vidaus sandoriai sudaro apie 4 proc.

Vidaus sandoris gali būti sudaromas tik išimtiniu atveju, kai viešu konkursu negalima tinkamai užtikrinti paslaugos.