Šančiuose neliks apleisto viešojo tualeto

Tačiau pirmiausia Kauno miesto savivaldybė jį nupirks iš privataus asmens, kuriam ne vienerius metus kliudė mažame žemės lopinėlyje realizuoti savo planus, pastatant naują, kad ir nedidelį, verslui naudingą statinį.

Kaip naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ patvirtino savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas, neketinama atnaujinti keliasdešimt metų uždarytą viešąjį tualetą, kad jis galėtų veikti pagal savo tiesioginę paskirtį. Nupirkus šį nekilnojamąjį turtą, statinį numatoma išmontuoti, įrengiant skverą A. Juozapavičiaus prospekto ir Mažeikių gatvės sankryžoje.

Skvero statusas 0,0619 ha teritorijai minimoje vietoje, savivaldybės Tarybos sprendimu, suteiktas 2021 metų gegužę. Savivaldybei dargi nenupirkus toje vietoje privataus nekilnojamojo turto, pradėti skvero įrengimo darbai – formuojami takai, vejos, išsaugant senų seniausiai čia pasodintus medžius. Visai neseniai atrenovuotas šalia skvero stovintis senas daugiabutis, kurio pirmajame aukšte kažkada veikė audinių parduotuvė.

Kam dabar priklauso tos patalpos, galima tik spėlioti, sprendžiant pagal tai, kokie iššūkiai bendraujant su Kauno miesto savivaldybe iki šiol teko (bet taip ir negavus „palaiminimo“ savo nuosavybę tvarkyti) savininkui gretimo sklypo. To paties, kuris įsiterpia į įrengiamą skverą, nors čia tebestovi verslininko seniai suprojektuotas nugriauti pastatas. Dėl „apleistos teritorijos“ ne vienerius metus privalėjęs mokėti maksimaliu, tokiais atvejais taikomu, tarifu žemės mokesčius, apleisto pastato savininkas nesulaukė leidimo realizuoti savo planus.

O jie, tikriausiai į visvaldybės viršūnių užmojus „plėsti Kauną“ neįeina. Tad „smulkmė“, apkaltinta „šabakštyno“ netvarkymu, turi trauktis iš kelio stambiems investuotojams, kurių rankose dabar yra ir politiniai svertai. Kaip pastaraisiais metais pasitraukė (nebūtinai savo noru) verslininkai iš kai kurių Kauno centro ar toliau nuo jo esančių miesto teritorijų...

Būtent prieš senąjį metalo gaminių fabriką, kitapus prospekto, prieš 76-erius metus buvo pastatytas požeminis viešasis tualetas. Lietuvai atsikūrus nepriklausomybę, nuo 1991-ųjų iki 1999 metų jis priklausė Kauno miesto savivaldybės įmonei „Švara“. Jai tapus uždarąja akcine bendrove „Kauno švara“, ir prabėgus nepilniems metams, šis objektas, kaip daugelis kitų visame mieste, perėjo į privačias rankas. Žemė po juo bei greta jo tada dar priklausė valstybei.

Daug kas puikiai prisimena tą metą, kai nepriklausomoje Lietuvoje prasidėjo privatizavimo „karštligė“, kai ne vienas buvusios kolektyvinės (sovietinės liaudies) nuosavybės „savininkas“ pajuto savyje „verslininko geną“. Todėl neretai buvo perkama visa, ką buvo galima įsigyti, – bet kur ir bet kas. Gal kažkada tas asmuo (o tai buvo moteris, kaip nurodyta Valstybės registrų centro įraše), kuris pirmas ryžosi nupirkti viešo tualeto pastatą nuo transporto srautų šiais laikais smarkiai gaudžiančiame prospekte, galvojo toje vietoje kokį prekybos paviljoną suręsti, arba kitą objektą, duodantį pastovių pajamų? Juolab, kad pati pašaukta kauniečiams pasitarnauti švaros įmonė, ir dabar priklausanti savivaldybei, prieš tris dešimtmečius seno, krosnį kūrenant apšildomo tualeto neeksploatavo. Ne tas biznis...

Tačiau privatizuoto Šančių tualeto „konversija“ taip ir neįvyko. O renovuoti ir atkurti viešąjį tualetą nekilo minčių nė vienam iš privačios nuosavybės minimoje vietoje turėtojų. Šie bent sąžiningai neslėpė savo planų tualetą nugriauti ir jo vietoje kažką naudingo pastatyti. Nebūtinai kokį alaus barą, nors tai, tikriausiai, vietos publikai būtų visai patikę...

Kalbėta (ir net detalusis teritorijos planas buvo parengtas) apie nedidelės sveikatos priežiūros įstaigos statybos projektą, juolab, kai buvo laimėtos teismuose bylos dėl žemės sklypo. Galop leista jį nupirkti (2021-aisiais) dar 2007 m. nuosavybės teisės į pastatą įgijusiai – UAB „Hereditas“. Beje, sklypo nuomos iki 2062-ųjų gegužės sutartį su šia bendrove Nacionalinė žemės tarnyba sudarė dar 2012-aisiais. Bet po kelerių metų, jau kai Kauną valdė „vieningieji“ su savo lyderiu priešaky, NŽT sutartį nutraukė. Todėl ir prireikė verslininkui dėl tos „žemės maitintojos“ (0,0114 ha dydžio) ilgokai bylinėtis. Tik jau aišku, kad naudos iš viso to nepasisekė gauti.

„Kas vyksta Kaune“ primena, jog tuo metu Visvaldo Matijošaičio suburtas „Vieningas Kaunas“ jau turėjo savo politikų grupę Kauno miesto taryboje. O kai šios „nepartijos“ lyderis 2015-aisiais tapo pirmuoju tiesiogiai išrinktu Kauno miesto meru, ypač sustiprėjo valdančiųjų dėmesys miesto teritorijoje kiekvienam galimam panaudoti savo ar draugų investicijoms žemės lopinėliui.

Deja, Šančiuose aštuntą dešimtį stūksančio ir griūvančio tualeto savininko, tikėtina, mero draugų nebuvo. Tikriausiai, nebuvo ir to verslininko, kuris įsigijęs gerokai didesnį, iš toli matomą, sovietmečiu pastatytą, bet neįrengtą viešbučio pastatą, kauniečių vadinamą „Britanika“ (Kęstučio gatvėje)? Užtat mero V. Matijošaičio vadovaujama miesto taryba, pritarusi leidimui vietoj monolitinio monstro statyti pasaulinio tinklo viešbutį, po kelių savaičių rado pretekstą savo sprendimą panaikinti.

Beje, dabartinis statinio A. Juozapavičiaus pr. 71 savininkas vystyti projektą toje vietoje tikrai gebėtų. Bet tais pačiais (2021 m.) metais, kai šis verslininkas tapo ne tik pastato, bet ir sklypo greta savininku, Kauno meras panoro... Šančius pradžiuginti skveru prospekte. Todėl 2021-aisiais sankryžoje esančiai teritorijai valdantieji (Tarybos sprendimu) suteikė skvero statusą.

Kažkaip panašiu laiku suintensyvėjo ir visvaldybės plano stūmimas įrengti gatvę Šančiuose, Nemuno krante, nepaisant vietos bendruomenės protestų. Tai gal dabar skveras A. Juozapavičiaus prospekte bus kompensacija už tai, kad kauniečių išrinktiesiems gyventojų nuomonės dėl krantinės pavertimo „automagistrale“ neatrodo svarbios?

Palyginus visai neseniai Kauno savivaldybė pradžiugino miesto centro gyventojus bei praeivius skveru Kęstučio gatvėje, bet kad ją „modernizavus“, susiaurinus, intensyvaus automobilių eismo bei kamščių ties sankryža „pagardinto“ oro kokybė tikrai – ne į sveikatą. Todėl prisėsti tame skvere trumpam atokvėpiui retas žmogus susigundo. Tik gal Šančiuose žmonės – atsparesni?

Mero Andriaus Kupčinsko laikais iš pagrindų renovuotame A. Juozapavičiaus prospekte mašinų gaudesys dar smarkesnis nei Kęstučio gatvėje, juk jo gale – dar iki V. Matijošaičio laikų pastatytas Panemunės tiltas. Tačiau, vargu ar reikia „modeliuoti“ gyventojų poilsio būsimajame Šančių skvere džiaugsmo ar triukšmo poveikio sveikatai, – pakanka keliolika minučių pasėdėti ant suoliuko kitapus jo, belaukiant autobuso ir troleibuso...

Šių eilučių autorei prieš 20 metų teko dalyvauti improvizuotoje ekskursijoje viename iš gamybinių objektų Panemunės carinėse kareivinėse tapusiame pastate. Kalbėjausi su čia įsikūrusia verslininke, kiek jai visa tai atsiėjo, – nupirkti statinį iš savivaldybės, paskui jį renovuoti, rekonstruoti bei įrengti gamybos patalpas, kad galėtų gaminti produkciją, kurios nemažą dalį eksportuoja. Trumpai pagalvojusi, firmos savininkė pasakė, jog „viskam išleista daugiau nei milijonas litų“. Beveik pusė tos sumos – NT įsigijimo išlaidos.

Kadangi pažadėjau niekad neskelbti nei jos pavardės, nei įmonės pavadinimo ar jos profilio, moteris buvo atvira: pasakojo, jog pastatą įsigijo už 25 tūkst. litų, tačiau gerokai daugiau jai kainavo „prieiti prie reikiamų žmonių, įteikti prašymą, sutarti dėl laimėjimo aukcione“.

Toje pačioje Panemunėje susipažinome ir su kitu verslininku, jis sakė, kad išsinuomavęs buvusią kareivinių skalbyklą, įrengė medžio apdirbimo įmonę. O kai norėjo patalpas nupirkti, tai viena Kauno savivaldybės darbuotoja, vėliau perėjusi dirbti į valstybės turtą valdančią įstaigą sostinėje, iš to verslininko paprašė “už reikalų sutvarkymą“ 10 tūkst. litų. Bet žmogus jai „iš principo“ pinigų nedavė, tai galiausiai liko be patalpų. Nes „reikalai (dokumentai) liko nesutvarkyti, „procesai nesuderinti“, ir iki privatizavimo neprieita...

Čia toks pajuokavimas apie savivaldybės darbuotojų veiklą buvo užgimęs anais, privatizacijos, kurią kai kas tebevadina prichvatizacija, laikais. Dabartinio Kauno miesto mero V. Matijošaičio į tuos pajuokavimus nepainiokit. Jis tuo metu plėtė savo žuvų verslo „imperiją“ ir tik 2010-aisiais nusprendė lygiagrečiai plėsti ir savivaldą. Iš pradžių – su vienu sūnumi bei žmona, dabar – jau su abiem vaikais bei nauja žmona.

Lygiagrečiai mero V. Matijošaičio šeima plečia ir NT verslus. Bet tikriausiai nė viename iš daugybės šios kauniečių gerovės kūrimui besiaukojančios „politinės“ šeimos sklype joks skveras iki šiol nebuvo ir nebus suprojektuotas? Tuo labiau, kai šeimos galva tiki savo neabejotina sėkme ir 2027-ųjų pradžioje vyksiančiuose savivaldybių tarybų bei merų rinkimuose. Todėl tie, kurie mėgina konkuruoti NT biznyje su ryškiausia Kauno šeima, turi žinoti, kas miestą valdo, o teisybės paieškos nemažai kainuoja, o garantija, kad ją rasi – menka...

Privalu pabrėžti, kad niekada mūsų portalas neteigė, jog visvaldybėje dabar kažkas iš miesto valdžios laukia gyventojų „prašymų“, – tokių faktais paremtų liudijimų neturime. Tačiau, jeigu kam „iš gatvės“ vis tik pavyko prie mero prieiti ir „prašymą“ įteikti, praneškit, – „Kas vyksta Kaune“ mielai paskelbs apie neįtikėtiną jūsų sėkmę.

NT (tiksliau – ne pastato, bet žemės sklypo) panaudojimo variantų būta nė vieno. Bet įvairiose laisvos Lietuvos valdžios institucijose triūsiantys valstybės tarnautojai nematė jokio reikalo (ar stimulo) padėti investuotojui realizuoti jo projektą. A. Juozapavičiaus pr. 71 sklype.

Mažo objekto ilgą istoriją šiandien galima atsekti pasigilinus į Valstybės registrų centro įrašus apie jį.

Nuo 2011 metų galioja įrašas, kuriame minimas žemės sklypas su statiniais komercinės paskirties objektų teritorijoje. Sklypo naudojimo pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos. Sklypo plotas – 0,0114 ha, užstatymo plotas – toks pat.

Šių eilučių autorė kalbėjosi šią savaitę su vienu iš Šančių tualeto pastato savininku. Buvusiu. Jis „atsižegnojo“ nuo to objekto, pavargęs čia „verslauti“. Nes vis „atsimušdavo į sieną“. Nesunku atspėti, kad ir nuo 2021-ųjų nekilnojamojo turto A. Juozapavičiaus pr. 71 savininku esantis verslininkas irgi suprato, kad politiniu Tarybos sprendimu paremto visvaldybės iššūkio niekaip neįveiks. Todėl, kaip teigiama Tarybos projektą lydinčiame Aiškinamajame rašte, jis pats prieš keletą savaičių pasiūlė savivaldybei tą turtą iš jo nupirkti.

Dera pabrėžti, jog A. Juozapavičiaus pr. 71 teritorija – tikrai mažutė ir jokiais būdais nepalyginama su tomis, kuriose statybų verslus jau ne vienerius metus sėkmingai vysto mero šeima ar kiti asmenys, vadinami jo aplinka.

Registrų centro įrašuose nurodyta, kad 26 kv.m tos menkutės teritorijos patenka į vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zoną, tad teritorijai taikomos spec. apsaugos žemės naudojimo sąlygos (prašymą ta tema pateikė Aplinkos apsaugos ministerija). Negana to, 2026-ųjų įraše minima ir „Aerodromo apsaugos zona 114 kv.m žemės sklypui“ (?). Prašymą dėl to pateikė Kauno miesto savivaldybė. Kur Aleksotas su senuoju Kauno aerodromu, o kur Šančiai, negi įraše kažkas supainiota? Bet gal tas skveras bus formuojamas tik laikinai, o paskui toje vietoje žadama bent sraigtasparnių nusileidimo aikštelę įrengti, kas žino..?

Už kokią kainą Kauno savivaldybė tualeto pastatą ir jo sklypą nupirks, – kol kas neaišku. Kai vietos politikai pritars tokiam pirkiniui, savivaldybėje bus sudaryta pirkimo komisija, kuri, valstybės tarnautojų teigimu, laikydamasi visų tokiais atvejais privalomų teisės aktų, tarsis su pardavėju. Tuo pačiu, kuris bent keletą metų iki tol mėgino sklypą parduoti kitam smulkiajam investuotojui. Gal ir būtų kažkas tuo NT susigundęs, bet tos minties atsisakė, pasigilinęs į istorines „peripetijas“, svarbiausia – į santykius su visvaldybe.

Pavyzdžių, kaip privati nuosavybė šiais laikais patampa viešo intereso užtikrinimą deklaruojančios, mokesčių mokėtojų pinigais disponuojančios, galybę teisininkų turinčios, tad galinčios ilgai bylinėtis, Kauno valdžios nuosavybe, yra ir daugiau. Apie verslininko iš Karaliaus Mindaugo prospekto bei kitų smulkių verslininkų santykių su Kauno savivaldybe karčią patirtį yra pasakojęs ir „Kas vyksta Kaune“.

Kol kas seniai neveikiantis viešasis tualetas būsimo skvero teritorijoje aptvertas tinklo tvora. Anot Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjos Jolantos Žemaitienės, įsigijus statinį, „būtų užtikrintas skvero teritorijos vientisas valdymas ir aiškiai apibrėžta atsakomybė už teritorijos priežiūrą, eksploatavimą ir tvarkymą. Tai sudarytų prielaidas nuosekliai įgyvendinti skvero sutvarkymo sprendinius miesto poreikiams, taikant vieningus viešosios erdvės įrengimo ir priežiūros standartus“.

Skvero želdynų teritorija suformuota, 0,0619 ha ploto žemės sklypo savininkė – Lietuvos Respublika, valstybinės žemės patikėtinė – Kauno miesto savivaldybė. Nekilnojamojo turto („inkliūzo“ būsimajame skvere) įsigijimo procedūras šių metų gegužę inicijavo savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius. Numatyta atnaujinti takus, mažosios architektūros elementus, įrengti apšvietimą ir papildomai apželdinti teritoriją daugiamečiais augalais.

Įsigijus savivaldybės nuosavybėn į želdynų teritoriją įsiterpusį privačiam asmeniui priklausantį NT, anot viešai skelbiamo Aiškinamojo rašto, „būtų sudarytos prielaidos 0,0114 ha ploto žemės sklypą prijungti prie rekonstruojamo skvero teritorijos“.

Valstybės tarnautojų teigimu, sprendimas įsigyti NT „laikytinas proporcinga, ekonomiškai racionalia priemone viešajam interesui užtikrinti, sudarančia prielaidas nuosekliai kurti ir plėtoti kokybišką savivaldybės želdynų sistemą ir viešąją erdvę“.