Premjerė: 2027-2028 metus Vyriausybė skelbs Šeimos metais

Nuo kitų metų Vyriausybė savo sprendimus labiau orientuos į šeimos politiką ir demografinės padėties gerinimą, o 2027-2028 metus paskelbs Šeimos metais, sako premjerė Inga Ruginienė.

„Noriu pasiūlyti, kad šiandien Vyriausybė startuotų, pirmiausia, nuo tokio ambicingo tikslo – siūlau, kad 2027 ir 2028 metus paskelbtume šeimos metais“, – Vyriausybės pasitarime trečiadienį sakė I. Ruginienė.

Ministrai šiam siūlymui pritarė bendru sutarimu.

„Tai reikštų ne tik banalų pavadinimą, tai reikštų, kad 2027-2028 metus skirtume formuodami savo sprendimus bei ruošdami projektus būtent orientuotumėme į šeimos politikos stiprinimą. Nesvarbu, ar tai teisingumo, socialinės apsaugos sritis, ar kalbėtume apie saugumą, kelių infrastruktūrą – kiekvienas klausimas prisideda prie šeimos skatinimo, prie demografinės padėties gerinimo“, – kalbėjo premjerė.

Pasak jos, daug metų gimstamumo problemos ir šeimos politika buvo sprendžiama fragmentiškai arba atidėliojama.

„Mūsų Vyriausybės tikslas – sistemiškai, horizontaliai žiūrėti į šeimos politikos stiprinimą, mažėjančių demografijos skaičių problematikos sprendimą“, – sakė Vyriausybės vadovė.

I. Ruginienės teigimu, šie metai galėtų būti laikas ministerijoms pasiruošti, kad 2027-aisiais būtų galima startuoti su informacinėmis kampanijomis ir „realiais darbais“, kuriuos dalis ministerijų jau pradėjo įgyvendinti.

„Jau pirmi žingsniai padaryti, bet dar daugiau dėmesio galėtume skirti mūsų šeimoms“, – sakė ji.

Taip premjerė kalbėjo Vyriausybės pasitarime surengus Lietuvos demografinių tendencijų ir galimų sprendimų pristatymą.

Apie situaciją ir būsimus darbus kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.

Tarp ministerijų pasiūlytų sprendimų – poveikio demografijai vertinimas teisėkūros procese, būsto pasiūlos ir prieinamumo jaunoms šeimoms didinimas, įskaitant regionus, motinystės išmokų ir vaiko priežiūros atostogų peržiūros, nemokamas 3-4 klasių vaikų maitinimas, didesnis pagalbinio apvaisinimo priemonių prieinamumas, pozityvios tėvystės programos.

Taip pat – augančios lėšos švietimo pagalbai ir formaliajam bei neformaliajam švietimui, talentų pritraukimo ir skatinimo iniciatyvos, grįžtamosios migracijos skatinimas ir ryšių su diaspora stiprinimas, „vieno langelio“ sistemos plėtra norintiems grįžti Lietuvos piliečiams ir į valstybės prioritetus orientuota migracijos politika.

J. Zailskienė pasitarimo metu teigė, kad dalis žmonių susiduria su problemomis susirasti antrą pusę, tad ir negalvoja apie šeimos planavimą.

„Galėtume galvoti, ką mes čia galėtume visi padaryti, kad žmonės pagaliau bent jau susipažintų“, – teigė ministrė.

Vėliau spaudos konferencijoje J. Zailskienė sakė, kad reikia „tartis su specialistais, kaip šitą problemą išspręsti“, organizuoti diskusijas su jaunimo organizacijomis, verslu.

„Mes net kalbamės, kad reikėtų grąžinti senąsias diskotekas, kur dabar vyresnio amžiaus žmonės mielai eina šokti, reikia ir jaunimui kažką tokio organizuoti, kad jie bent susipažintų. Čia su humoru, bet pakankamai rimtas dalykas“, – kalbėjo ji.

BNS rašė, jog anksčiau prezidentas Gitanas Nausėda demografines problemas Lietuvoje prilygino „tiksinčiai bombai“.

Šalies vadovas žadėjo per Seimo pavasario sesiją pateikti įstatymo projektus, kurie skatintų gimstamumą, taip pat žadėjo iniciatyvas spręsti šeimų apsirūpinimo būstu klausimą, didinti garantijas motinoms derinti vaikų auginimą ir profesinį gyvenimą.

Anot jo, įgyvendinti ambicingesnes priemones realu dar per šią 2024–2028 metų Seimo kadenciją.

Valstybės duomenų agentūros informacija rodo, jog per metus nuolatinių gyventojų Lietuvoje sumažėjo 0,1 proc., o 2025 metais gimė rekordiškai mažai kūdikių – 17,5 tūkst., tai 1,6 tūkst. (8,4 proc.) mažiau negu 2024-aisiais.

Agentūra taip pat yra prognozavusi, kad 2100 metais Lietuvoje gyvens vos daugiau nei 2 mln. žmonių.