Po žinios apie galimą įsilaužimą į VRM darbuotojų paskyras – premjerės reakcija

Naujienų portalui „15min“ paskelbus, kad galėjo būti įsilaužta į 50 Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pavaldžių institucijų darbuotojų paskyras, premjerė Inga Ruginienė pirmadienį kviečia vidaus reikalų ministrą Vladislavą Kondratovičių pasiaiškinti.

„Žiniasklaidoje paskelbta informacija apie galimą dešimčių VRM sistemų paskyrų kompromitavimą kelia rimtą susirūpinimą. Pirmadienį kviečiu vidaus reikalų ministrą Vladislavą Kondratovičių pateikti paaiškinimus ir veiksmų planą dėl šios situacijos“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė I. Ruginienė.

„Taip pat pavedžiau ministrui Robertui Kaunui kartu su Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovu nedelsiant surinkti visą informaciją apie incidentą, įvertinti, kaip buvo vykdoma priežiūra, nustatyti atsakomybes ir imtis skubių priemonių, kad tokie atvejai nepasikartotų“, – pridūrė ji.

Pasak premjerės, turi būti pateikta visa informacija, kurią galima atskleisti ikiteisminio tyrimo metu.

„Turi būti pateikti visi faktai, kiek tai leidžia ikiteisminis tyrimas. Ypač šiame geopolitiniame kontekste, valstybės kibernetinis saugumas nėra formalumas. Už neveiklumą ir bet kokius bandymus nuslėpti informaciją turi būti atsakyta“, – dėstė I. Ruginienė.

Naujienų portalas „15min“ žiniomis, atsakingos institucijos šiuo metu tiria aplinkybes dėl galimų įsilaužimų į 50 VRM pavaldžių institucijų darbuotojų paskyras. Tuo metu V. Kondratovičius penktadienio pavakarę teigė kol kas negalintis nei patvirtinti, nei paneigti informacijos apie galimą kur kas rimtesnio masto incidentą VRM informacinėse sistemose.

Portalo žiniomis, informacija apie įsilaužimą į keliasdešimt VRM IT sistemų paskyrų ministerijos vadovybei galėjo būti žinoma dar gegužės pradžioje. Apie tai užsiminta ir kai kuriuose tarpinstituciniuose pasitarimuose.

Įtariama, jog laikotarpiu nuo sausio iš RC galėjo būti nutekinta daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto registro išrašų, dėl to patirta žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų.

Duomenų apsaugos inspekcijos teigimu, per vagystę paveiktų gyventojų skaičius yra kiek mažesnis – siekia apie 0,5 mln.

Dėl incidento ikiteisminį tyrimą pradėjo Generalinė prokuratūra. Ji skelbė, kad tyrimą pradėjo tą pačią dieną, kai buvo gautas pranešimas apie įvykį – balandžio 15 d.

Seimo opozicija surinko parašus, reikalingus inicijuoti laikinąją parlamentinę tyrimo komisiją, kuri turėtų aiškintis duomenų vagystės aplinkybes.

Tuo metu iš pareigų pasitraukęs buvęs RC vadovas Adrijus Jusas teigė, kad didelės apimties duomenų nutekėjimas iš registrų pastebėtas dar balandžio pradžioje, tačiau galimybes pranešti apie incidentą ribojo teisėsaugos pradėtas tyrimas.

Anot jo, apie situaciją iškart informuotos institucijos, tarp kurių – ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM).

Viešoje erdvėje kilus pasipiktinimui, kodėl apie duomenų vagystę visuomenė nebuvo informuota iškart ir šiuo klausimu dėl atsakomybės išsiskyrus politikų nuomonėms, Generalinė prokuratūra tvirtino, kad apie incidentą pranešti įpareigotas buvo RC.

Pati valstybės įmonė nurodė, kad Generalinė prokuratūra nedraudė gyventojams pranešti apie jų duomenų vagystę. Anot RC, gavus šį atsakymą, buvo rengiamas techninis įrankis, kuriuo informuoti gyventojai.

Įrankis, leidžiantis gyventojams pasitikrinti, ar jų duomenys buvo pavogti, RC paleistas gegužės 25 d., praėjusią savaitę.