Parlamentas ėmėsi įteisinti viešą seksualinių nusikaltėlių prieš vaikus registrą

Seimas ketvirtadienį pradėjo svarstyti siūlymą įteisinti viešą asmenų, nuteistų už nusikalstamas veikas prieš vaiką, registrą.

Už tokį įstatymo pakeitimą balsavo 98 parlamentarai, vienas buvo prieš ir niekas nesusilaikė. Toliau jį svarstys Seimo komitetai.

Projekto iniciatorius, Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigė, kad viešas registras būtų papildoma priemonė „pristabdyti nuo tokių nusikaltimų darymo žinant, kad be tos bausmės, kuri bus nustatyta už padarytą nusikaltimą, dar bus ir viešumas kurį laiką, kad atlikus bausmę žmogus negalės laisvai išnykti“.

Kaip rašė BNS, beveik 30 parlamentarų, daugiausia – valdančiųjų Socialdemokratų partijos frakcijos, rugpjūtį registravo pataisas, numatančias viešo seksualinių nusikaltėlių registro sukūrimą, kuris būtų prieinamas kiekvienam asmeniui be išankstinės registracijos.

Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisą, įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui dėl nusikalstamos veikos, padarytos prieš vaiką, duomenys apie nuteistąjį – vardas, pavardė, gimimo metai, savivaldybė, kurioje asmuo gyvena ar teisėtai būna, apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo data – būtų įtraukiami į viešai prieinamą sąrašą.

Šie duomenys būtų skelbiami penkerius metus nuo bausmės atlikimo. Terminui pasibaigus, duomenys iš sąrašo būtų pašalinami ne vėliau kaip per penkias darbo dienas.

Dalis parlamentarų abejojo siūlymo veiksmingumu, mat į registrą pateks tik jau nuteisti asmenys, o tai, anot jų, neapsaugos potencialių aukų.

„Vaidinamas spektaklis, kad kovojama su seksualiniais nusikaltėliais arba su seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus, išplečiant nusikaltimais prieš vaikus apskritai. Nesumokėjęs alimentų savo vaikams esi nuteistas už tai, atsiduri šitame sąraše. Kiek čia kovos su seksualiniais nusikaltėliais, ypač su kokiu nors kunigėliu, kuris 25 metus tvirkino vaikučius šešiose parapijose, bet nėra nuteistas? Ką sprendžia šitas dalykas?“ – teigė liberalas Eugenijus Gentvilas.

„Visai nieko nedaryti irgi neišeina“, – į kritiką atsakė J. Olekas.

Jis pripažino, kad projektas pateiktas po to, kai didelį rezonansą visuomenėje sukėlė prokuratūros pranešimas apie teismui atiduotą bylą, kurioje kunigas kaltinamas seksualiniais nusikaltimais prieš 11 nepilnamečių. Teisėsaugos duomenimis, fiksuoti 34 nusikalstami epizodai – nuo vaikų privertimo vartoti alkoholį iki jų seksualinio prievartavimo. Nusikaltimai daryti 23 metus – nuo 2002 metų iki 2025 metų.

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė kėlė klausimą dėl galimo žmogaus teisių pažeidimo ir nuogąstavo dėl galimų linčo teismų.

„Abejonių turėjau ir aš, ir turbūt visi turime abejonių, nes nėra tokio vieno sprendimo, kurį pritaikius būtų apsaugoti mūsų vaikai“, – pripažino J. Olekas.

Jis teigė, kad svarstyta registre skelbti ir įtarimų sulaukusius asmenis, bet tokio sumanymo atsisakyta, nes įtarimai gali ir nepasitvirtinti.

„Bet turėti tokią priemonę (viešą registrą – BNS), iš tos informacijos, kurią susirinkau, man pasirodė prasminga. Ir Lenkijoje, ir JAV kai kuriose valstijose jis yra“, – teigė parlamento pirmininkas.

Liberalas Vitalijus Gailius atkreipė dėmesį, kad nenumatyta šio registro sąveika su užsienio šalių registrais.

„Nėra numatyta galimybė, kad užsienyje nusikaltimus padarę pedofilai atsidurtų mūsų nacionaliniame registre. Viliuosi, jeigu toks registras būtų buvęs, jis iš tikrųjų būtų apsaugojęs Vilniaus rajono žmones, kad Lenkijoje pripažinto pedofilo Henriko Gulbinowicziaus (Henriko Gulbinovičiaus) vardu nebūtų pavadintos Vilniaus rajono miestelių gatvės ir Lenkijoje pripažinto pedofilo Vilniaus rajono savivaldybės valdančioji dauguma nepripažintų garbės piliečiu“, – sakė jis.

Vilniaus rajono Šukiškių kaime gimęs H. Gulbinowiczius buvo Vroclavo arkivyskupas, 1985 metais tapo kardinolu.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2015 metais jam suteikė rajono garbės piliečio vardą.

2020-ųjų lapkritį mirusiam dvasininkui Vatikanas buvo pritaikęs drausmines sankcijas dėl daugybės nepilnamečių seksualinio išnaudojimo atvejų, pedofilijos nusikaltimų tarp dvasininkų slėpimo bei 16 metų trukusio bendradarbiavimo su Lenkijos Liaudies Respublikos saugumo tarnyba.

J. Olekas pabrėžė, kad viena įstatymo pataisa negali išspręsti didelės problemos ir apsaugoti vaikų nuo nusikaltėlių.

„Čia tik maža mūsų bendro veikimo dalis“, – tvirtino jis.

Pasak Seimo pirmininko, būtina informuoti vaikus, kad jie sugebėtų atpažinti netinkamą elgesį, kad turėtų, kur kreiptis dėl to, ir sulauktų efektyvios reakcijos.

BNS rašė, kad 2024 metų vasarą Seimui jau buvo pateiktas siūlymas sukurti įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų už nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytas prieš vaikus, registrą. Tačiau pernai kovą Vyriausybė pateikė neigiamą išvadą ir projektas į Seimo posėdžių salę negrįžo.