Karaimų kalba ties išnykimo riba, tačiau bendruomenė neleidžia savo kultūrai pranykti

Saulėtą rugsėjo 8 d. vidurdienį dešimtys žmonių atvyko į Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų institutą iš arčiau susipažinti su karaimų kultūra. Dalyviai galėjo iš arčiau susipažinti su Lietuvoje įsikūrusia tauta, palavinti savo klausą bei paskanauti tradicinių karaimų kepinių.

Patekus į renginio salę, dalyvius iškart šiltai pasitiko karaimų bendruomenės atstovė Kotryna Rajeckaitė, kuri pakvietė prisijungti prie žaidimo, skirto patikrinti turimas žinias apie karaimų tautą.

Dalyviams į klausimus atsakinėti sekėsi sunkokai, tačiau bendruomenės atstovė draugiškai pasufleruodavo teisingą atsakymą, taip nuo pat pirmų akimirkų plėsdama žmonių žinias apie šią tautą.

Be to, vos patekus į salę, žmonių skrandžius aršiai pradėjo erzinti ant stalo besipuikuojantis tradicinis karaimų vestuvinis pyragas, kurio renginio pabaigoje greitai neliko.

Nors ši tauta jau amžius glaudžiasi lietuvių pašonėje, daugelis renginio dalyvių apie ją žinojo labai nedaug. Bene žinomiausias dalykas, kurį apie karaimus žinojo didžioji dalis auditorijos, buvo jų tradicinis patiekalas – kibinas. Tačiau karaimų bendruomenės atstovė Margarita paprotino, jog kibinai, kuriuos įsigyjame parduotuvėje, su karaimais neturi nieko bendro.

„Parduotuvėje jūs perkate pyragėlį su mėsa. Tikras karaimiškas kibinas turi būti iš mielinės tešlos, įdarytas aviena arba jautiena. Jei kepinys turi kokį nors kitą įdarą arba daromas ne pusmėnulio formos, kibinu jis vadinamas nebūna. Norisi, kad žmonės kuo daugiau žinotų“, – tikino karaimė. Tai, moters teigimu, yra didžiausia ir dažniausia klaida, kurią daro lietuviai.

„Tai yra viena iš tautų, kurios šimtmečius gyvena Lietuvoje. Labai gaila, jog nyksta karaimų kalba. Kadangi atstovauju Užsienio kalbų institutui, šis kalbos klausimas man yra labai aktualus, – atsakydama, kodėl nusprendė renginį paskirti karaimų tautai, pasakojo VDU dr. Teresa Ringailienė. – Labai norime atkreipti dėmesį į šią kalbą bei kultūrą.“

Renginyje karaimų bendruomenės atstovė Kotryna supažindino susirinkusiuosius, su kokiomis egzistencinėmis problemomis susiduria tauta. Karaimus į Lietuvą iš Krymo atvežė Vytautas Didysis, o iki šiol pagrindiniu šios tautos lopšiu išlikę Trakai, kuriuose iki šių dienų vis dar stūkso karaimų maldos namai – kenesa. Vytauto laikais į Lietuvą atkeliavo 380 šeimų.

Dar 1959 m. Lietuvoje gyveno 423 karaimai, o per kiek daugiau nei 60 metų jų sumažėjo daugiau nei du kartus.

„Kad ir kaip skaudu, mažėjantys skaičiai – tokia yra mūsų realybė, jog kuo toliau, tuo mažiau yra karaimų Lietuvoje. Dėl to mes be galo stengiamės puoselėti savo tradicijas, tad be galo smagu matyti, kad tiek žmonių siekia pažinti, kas yra tie karaimai“, – dalijosi karaimė Kotryna.

Karaimai visomis išgalėmis stengiasi puoselėti savąją kultūrą, nes jų kalba tiesiog stovi ant išnykimo slenksčio. Ši kalba yra viena labiausiai nykstančių pasaulyje. Kotrynos teigimu, kalba netgi įtraukta į rekordų knygą, nes ja visame pasaulyje tebešneka vos 30 žmonių.

„Žinot, dabar aš jau suprantu, jog kalbos mes nebeišlaikysime. Vienintelis dalykas, kuris mums belieka, tai yra tradicijų laikymasis. Tradicijas turime žinoti ne tik mes patys, bet turiu norą, kad ir mano aplinkiniai suprastų, kokios yra tradicijos. Kaip turi atrodyti tikras karaimiškas kibinas, kaip turi atrodyti tikri karaimiški kepiniai, skirti vestuvėms, ir kitas tradicijas mes turime išlaikyti“, – aiškino karaimė Margarita.

Moteris teigė, jog karaimų jaunimas puoselėja tradicijas ir jiems tai yra įdomu, tačiau susiduriama su problema, kai globalėjančioje visuomenėje lieka vis mažiau ir mažiau galimybių tęsti tradicijas.

Viso renginio metu bendruomenės narės stengėsi plėsti ratą žmonių, kurie pažintų karaimų kultūrą ir padėtų jos tradicijoms gyvuoti toliau. Tam pasitelkti ne tik istoriniai pasakojimai – susirinkusieji buvo kviečiami karaimų kultūrą išgirsti ir paragauti.

Kiekvienas renginio dalyvis išėjo savo žodyną papildęs bent dviem karaimiškais žodžiais – „tabu“, reiškiančiu „ačiū“, ir „jo“ – „ne“. Žmonės išmoko, kad karaimų kalboje, panašiai kaip ir lietuvių, viskas sakoma taip pat, kaip ir rašoma.

Po trumpų kalbos pradmenų renginio dalyviai buvo kviečiami palaužyti liežuvius ir visi choru, žodis po žodžio, skaitė tris karaimiškas patarles.

„Super. Dabar mes jau tikrai galime įrašyti dar 20 žmonių, kurie moka karaimų kalbą“, – šmaikštavo Kotryna, dalyviams taisyklingai perskaičius patarles.

Pramokę kalbos gyventojai buvo kviečiami prisijungti prie VDU Muzikos akademijos studentų Aurelijos ir Dovydo ir padainuoti tradicinę karaimų dainą „Širin el“, reiškiančią „mielieji žmonės“.

„Su šia daina kviečiame visus dainuoti, šokti, gerti, skaniai pavalgyti ir, galiausiai, linksmai praleisti laiką“, – susirinkusiuosius skatino studentas Dovydas.

Galiausiai, padainavę bei pasilinksminę pagal karaimiškus skambesius, visi sugūžėjo prie vaišių stalo, ant kurio puikavosi du vestuviniai karaimų pyragai. Tokie pyragai įprastai kepami tik per tradicines karaimų vestuves, kai abu jaunavedžiai yra karaimų tautybės.

Pagal tradicijas vienas kepinys kepamas jaunikio namuose, o kitas jaunosios, bei juos gaminti gali tik ištekėjusios moterys.

Taigi, pasičiupę lėkštutes, žmonės vienas po kito spraudėsi prie pjaustomo pyrago ir pasigardindami jį razinomis bei pasišlakstydami medumi, malšino nuo renginio pradžios juntamą alkį.

„Po šio renginio žinios prasiplėtė. Sužinojau, jog ši tauta sparčiai traukiasi. <…> Tad renginys buvo be galo įdomus. Paragavau pyrago, kuris man labai priminė mūsų velykinį pyragą. Taip pat smagu buvo pirmą kartą išgirsti karaimiškų melodijų“, – po renginio įspūdžiais dalijosi dalyvė Asta.

Renginiui artėjant prie pabaigos, ištuštėjo pyragų lėkštės ir nutilo karaimiškos melodijos. Valandos pažinčiai su šimtmečius gyvuojančia kultūra buvo akivaizdžiai per maža, tačiau jos pakako, kad žodis „karaimai“ reikštų daugiau nei vien kibinus.

Renginys „Karaimų skambesys ir skonis“ yra daug didesnio festivalio „Kultūrų sodas“ dalis, kurio kulminacija įvyks rugsėjo 12 d. Kauno prezidentūros sodelyje. Lankytojų laukia šventinis koncertas ir edukacijų mugė.