Parlamentarai panaikino VSD pranešėjo komisijos išvadas

Motyvuodamas pernykščiu Konstitucinio Teismo sprendimu, Seimas ketvirtadienį netekusiais galios pripažino ankstesnės kadencijos sprendimus, kuriais sudaryta Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo pateiktos informacijos tyrimo parlamentinė komisija ir patvirtintos jos išvados.

Už tokį sprendimą balsavo 57 Seimo nariai, prieš buvo 27, susilaikė 22 politikai.

Konservatorius Mindaugas Lingė siūlė į nutarimą įrašyti prašymą išslaptinti komisijos surinktą medžiagą, o surinktus liudijimus ir dokumentus atiduoti į archyvą saugoti neribotą laiką.

Tam svarstymo stadijoje Seimas buvo pritaręs, bet siūlymą sukritikavo parlamento kanceliarijos teisininkai, o juos palaikė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Teisininkų teigimu, panaikinus dokumentą, kurio pagrindu tyrimo komisija buvo sudaryta ir veikė, tokios komisijos medžiaga negali būti perduota saugoti.

Ketvirtadienį tokiai teisininkų ir NSGK pozicijai Seimas nepritarė, tačiau atmetė ir M. Lingės pasiūlymus. Tokiu būdu priimtame parlamento nutarime nekalbama nei apie medžiagos išslaptinimą, nei apie sunaikinimą.

Juo tik konstatuota, kad praėjusios kadencijos Seimo priimti nutarimai neteko galios.

„Akivaizdžiai matyti valdančiųjų noras ne tik panaikinti išvadas, bet ir jas sunaikinti“, – sakė liberalas Eugenijus Gentvilas.

Konservatoriaus Arvydo Anušausko teigimu, tyrimo komisijos išvados grįstos realiais liudijimais ir dokumentais.

„Tik dalis Seimo narių pasinaudojo galimybe susipažinti su tomis išvadomis. Jose yra iš tikrųjų intriguojančių, labai svarbių faktų, kurie liudytų apie pareigūnų veiksmus, politikų veiksmus. (...) Manau, kad tos geopolitinės grėsmės, apie kurias kalbama ir išvadose, niekur nedingusios, jos, ko gero, aktyvuosis artimiausiu metu, mums, ko gero, pačiu netikėčiausiu momentu“, – sakė Seimo narys.

Tyrimo komisijoje dirbęs konservatorius Matas Maldeikis pabrėžė, jog išvadas reikia ne naikinti, o skaityti.

„Jeigu ten nieko nėra, kas būtų verta mūsų dėmesio, tai tada jas reikia tiesiog išviešinti ir parodyti, kad komisija padarė prastą darbą, ji nieko neištyrė ir jos nevertos jokio dėmesio. Bet naikinti labai keistas žanras, tiesą pasakius. Ir tai kaip tik turėtų sukelti jums klausimų. Ir aš labai norėčiau, kad kiekvienas iš jūsų nueitų ir paskaitytų, kas yra tose išvadose“, – kalbėjo politikas.

BNS skelbė, kad praėjusios kadencijos valdantieji tyrė buvusio VSD pareigūno Tomo Gailiaus informaciją apie galimą neteisėtą duomenų rinkimą ir jų pateikimą tretiesiems asmenims, galimą baltarusiškų trąšų verslo įtaką prezidentui Gitanui Nausėdai.

Po penkis mėnesius trukusio tyrimo 2024 metų kovą Seimo komisija konstatavo, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas ir galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus.

Komisija teigė gavusi duomenų, kad kelios dešimtys asmenų iš tuometinio kandidato G. Nausėdos aplinkos buvo susiję su baltarusiškų trąšų verslu, Rusijos ir Baltarusijos žvalgybų tarnybomis, palaikė ryšius su Rusijos ir Baltarusijos diplomatais ir panašiai. Anot tyrėjų, tai daro prezidentą pažeidžiamą.

Komisija taip pat skelbė surinkusi duomenų, kad „kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo prezidento patarėjais“.

Tyrėjų teigimu, apie G. Nausėdos aplinkos ir riziką keliančių asmenų ryšius buvo žinoma tuomečiam VSD direktoriui Dariui Jauniškiui, „tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“.

Išvadose taip pat konstatuota, kad 2019 metais D. Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

Be to, dokumente nurodyta, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų Seimo komisijai apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

Generalinės prokuratūros, VSD ir STT vadovai kaltino Seimo komisiją šališkumu, įgaliojimų viršijimu, spaudimo darymu.

Anot jų, Seimo komisija, darydama išvadas, neatsižvelgė į dalį pateiktų dokumentų, liudijimų, ignoravo faktus, reikalavo pateikti kriminalinės žvalgybos medžiagą, nors tai daryti tarnyboms draudžia įstatymas.

Dėl to tarnybų vadovai Seimo tyrimo komisiją apskundė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai. Ši konstatavo, kad atliekant parlamentinį tyrimą pažeistas Seimo statutas, Politikų veiklos etikos kodeksas.

Pats G. Nausėda visuomet kategoriškai neigė prašęs VSD tikrinti jo aplinką.

Šios komisijos veikloje tuometiniai opozicijos atstovai, dabar esantys valdžioje, dalyvauti atsisakė. Seimui patvirtinus išvadas, jie kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Šis nusprendė, kad 2023 metų spalį Seimas, formuluodamas tyrėjams užduotis, o vėliau patvirtindamas jų išvadas, pažeidė konstitucinio atsakingo valdymo ir teisinės valstybės principus.

Remdamasi šiuo teismo sprendimu dalis NSGK narių inicijavo buvusios kadencijos parlamento sprendimo panaikinimą.