P. Saudargas: Europos ir Lietuvos perspektyvos lustų rinkoje

Šiandienos pasaulyje be puslaidininkinių mikroprocesorių (lustų) sunku įsivaizduoti daugumą pramonės šakų. Lustai reikalingi automobilių, medicinos, gynybos ir kitose pramonėse. Vien mobilusis telefonas turi apie 160 skirtingų lustų, o hibridinis elektromobilis – net iki 3 500.

Lustai taip pat yra pagrindas milžiniškų duomenų centrų, reikalingų dirbtiniam intelektui (DI). Jau dabar puslaidininkiai yra treti pasaulyje pagal prekybos apimtis, po naftos ir transporto priemonių, ir numatoma, kad pajamos šiame sektoriuje 2030 metais pasieks 1,6 trln. USD. DI revoliucija dar labiau spartina technologinę pažangą. Nespėjusiems į traukinį gresia pavojingas atsilikimas.

Šalys ar žemynai, nesugebėję išsikovoti deramos vietos lustų, o kartu ir DI vertės grandinėse, taps priklausomi. Europa, Lietuvos pavyzdžiu, ryžtingai žengia energetinės nepriklausomybės keliu, tačiau bręsta naujos priklausomybės formos: nuo technologijų ir joms reikalingų žaliavų. Puslaidininkiniai mikroprocesoriai yra viena iš kertinių technologijų, mat jie yra bet kokių kitų įrenginių smegenys. Be šių „smegenų“ europiečiai bus pasmerkti likti tik savo likimo nesprendžiančia vartotojų rinka.

Dar 2022 m. pateiktas Europos lustų aktas buvo ES atsakas į kritinį pažeidžiamumą pasaulinėje puslaidininkių vertės kūrimo grandinėje, kurį ypač atskleidė COVID-19 pandemijos sukelti tiekimo sutrikimai. Reikėjo nedelsiant spręsti struktūrines priklausomybes ir remti mokslinius tyrimus ir užkūrinėti pramonę.

Šiuo teisės aktu pasiekta reikšmingų rezultatų: įsteigti kompetencijos centrai, ankstyvojo kūrimo etapo platforma ir kitos infrastruktūros, sukurtas koordinacijos ir reakcijos į krizes mechanizmas, investicijoms į esamus gamybos pajėgumus sutelkta virš 52 mlrd. EUR viešų ir privačių lėšų.

ES tvirtai jaučiasi kai kuriose nišose, kaip, visų pirma, gamybos įranga (pasaulyje dominuojančios ASML „lustų kepimo“ litografinės mašinos), fotonika, mikrovaldikliai, jutikliai ir pan. Nepaisant šios pažangos yra akivaizdžių pajėgumų spragų, ypač gamybos ir dizaino srityse. ES pagamina mažiau nei 10 proc. pasaulio lustų, o kalbant apie pažangiausius (mažesnius nei 5 nm), apskritai beveik visiškai priklauso nuo JAV ir Azijos gamintojų.

Todėl ES svarstome atnaujintą, dar ambicingesnį Lustų aktą 2.0. Džiaugiuosi galėdamas tiesiogiai prisidėti prie šios teisėkūros kaip pranešėjas nuo Europos Parlamento Vidaus rinkos komiteto. Šia teisėkūra siekiama spręsti dvi pagrindines problemas: a) priklausomybę nuo trečiųjų valstybių puslaidininkių projektavimo ir gamybos; b) nepakankamus pasirengimo krizėms pajėgumus.

Pagrindinis centrinis ES finansavimas šiems tikslams jau dabar teikiamas per šimtamilijardines „Europos horizonto“ ir „Skaitmeninės Europos“ programas, veikiančias pagal dabartinę daugiametę finansinę programą (2021–2027 m.). Nuo 2028 m., įsigaliojus naujai daugiametei finansinei programai, šią paramą tikėtina papildys ir Europos konkurencingumo fondas.

Skirtingai nuo pirmojo Lustų akto, kuris koncentravosi į pasiūlą, Lustų aktas 2.0 daugiau dėmesio skiria paklausos sukūrimui. Užtikrinant vietos paklausą, lengviau stiprinti ir vietos puslaidininkių pasiūlą. Tai prisideda prie didesnio pramonės atsparumo, trumpesnių ir saugesnių tiekimo grandinių ir didesnio strateginio savarankiškumo.

Lietuva turi išvystytą mokslinių tyrimų ir pramonės bazę puslaidininkių ekosistemos nišose. Pavyzdžiu galėtų būti „Teltonika“, gaminanti aukštųjų technologijų įrangą bei investuojanti į pačių lustų gamybą. Pasinaudojant ES finansavimu mūsų šalyje, būtina vystyti tiek mokslinius tyrimus, tiek ir pramoninę projektavimo bei gamybos bazę.

Ne mažiau perspektyvi yra paklausos sritis. Stipri mūsų aukštųjų technologijų pramonė ir sparčiai besivystanti gynybos pramonė prisideda prie paklausos ES viduje. Tai antrasis galimybių langas Lietuvai – pasinaudoti ES puslaidininkių vajumi, kai ne tik pačių lustų pramonė, bet ir pramonė, sukurianti lustų paklausą, tampa prioritetine.

Norėdami geriau išnaudoti ES siūlomas paramos priemones, turime šalyje sukurti bent vieną puslaidininkių kompetencijos regioną (PKR). Lustų aktas 2.0 numato šią naują iniciatyvą. Regionai, turintys infrastruktūrą, mokslinį ir gamybinį potencialą bei pristatę viziją EK, galės būti paskelbti PKR. Paraišką turi paruošti vietos valdžia, o ją paremti – nacionalinė.

Svarbus aspektas – puslaidininkių regiono investicijų planas, kuriame turi būti: strateginė vizija (dabartinė regiono pramonė ir puslaidininkių ekosistema; esami gamybos, tyrimų ar testavimo įrenginiai ir t.t.), infrastruktūros prieinamumas (patikima ir švari energija, transporto infrastruktūra) ir parama inovacijoms ir moksliniams tyrimams.

Įvertinusi paraiškas, EK galės suteikti PKR ženklą, kas investuotojams signalizuos apie perspektyvią puslaidininkių ekosistemą. Lietuvą tai pristatytų pasaulyje kaip patikimą vertės grandinių dalį. Manau, sutelkę nacionalinės, vietinės valdžios bei mokslo ir verslo iniciatyvą, galėtume sėkmingai pretenduoti į PKR statusą kažkuriam, o gal ir keliems savo regionams.