Nustatys aiškią, skaidrią ir nuoseklią Kauno miesto garbės piliečių laidojimo tvarką

Šeštadienį Petrašiūnų kapinėse iškilmingai palaidotas darbais ir nuopelnais į istoriją įėjęs Lietuvos krepšinio legenda Vladas Garastas, per savo ilgą, turiningą gyvenimą tarp kitų apdovanojimų pelnęs ir Kauno miesto garbės piliečio vardą.

Tokių ypatingai garbių piliečių sąraše, su kuriuo galima susipažinti Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje kaunas.lt, yra 37. Skelbiama, jog „Kauno miesto garbės piliečio vardas suteikiamas asmeniui už aktyvų Kauno miesto vardo garsinimą Lietuvoje ir užsienyje savo darbais ir veikla meno, mokslo, kultūros, sporto, visuomeninėje ar kitose srityse, taip pat už svarų indėlį kuriant Kauno miesto gyventojų kultūrinę, ekonominę, socialinę ir dvasinę gerovę“.

Šį antradienį Kauno miesto taryba rengiasi priimti sprendimą, kuris reglamentuos miesto garbės piliečių laidojimo Kauno kapinėse, laidotuvių organizavimo, savivaldybės dalyvavimo organizuojant bei finansuojant laidotuves, parenkant amžinojo poilsio vietą Kauno kapinėse garbiajam mirusiajam, sąlygas ir tvarką.

Iki šiol, jei tik mirusį Kauno garbės pilietį laidodavę jo artimieji nepageidaudavo, kad jų mylimas žmogus atgultų krašto, iš kurio buvo kilęs, kapinėse, mūsų miesto savivaldybė suteikdavo leidimą velionį laidoti prestižinėmis vadinamose Petrašiūnų kapinėse. Savivaldybė laidotuves dažniausiai ir finansuodavo.

Kadangi Tarybos sprendimu patvirtinta minima Tvarka įsigalios tik nuo 2027-ųjų, tai šiemet mirusių ir Kaune laidojamų miesto garbės piliečių laidotuvėms reikalingos lėšos bus skiriamos „pagal konkretų poreikį“.

Anot sprendimo projektą parengusių savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus valstybės tarnautojų, šiuo metu Kauno miesto savivaldybėje nėra atskiro teisės akto, reglamentuojančio garbės piliečių laidotuvių organizavimo ir finansavimo tvarką. Tačiau, jei garbės piliečiai laidojami Kauno mieste, tai retai kada kituose, o ne Petrašiūnų kapinėse. Tokiais atvejais vadovaujamasi bendrosiomis kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklėmis bei tvarka.

„Siekiant užtikrinti aiškų, skaidrų ir nuoseklų teisinį reguliavimą, siūloma patvirtinti Kauno miesto Garbės piliečių laidojimo tvarkos aprašą, kuriame:- nustatomas garbės piliečio laidotuvių organizavimo procesas, įskaitant galimybę Savivaldybei organizuoti visas laidotuves ar atskiras jų dalis gavus laidojančio asmens prašymą.(...)- prašymus nagrinėja Savivaldybės mero potvarkiu sudaryta komisija;- apibrėžiami komisijos sudarymo principai, užtikrinant skirtingų sričių kompetencijų (teisės, kultūros, paveldo, protokolo, administravimo, kapinių priežiūros) atstovavimą;- nustatoma garbės piliečio laidojimo vietos parinkimo tvarka Kauno miesto kapinėse;- detalizuojama iš Savivaldybės biudžeto finansuojamų išlaidų apimtis;- nustatoma finansavimo skyrimo tvarka;- numatoma galimybė skirti vienkartinę netekties išmoką“, - Aiškinamajame rašte Kauno miesto politikams išdėstyti esminiai jų sprendimu nuo ateinančių metų įsigaliosiančios Tvarkos mementai.

Pirmuoju Kauno miesto garbės piliečiu buvo pripažintas (1991 metų vasarį) paskutinis tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys (diplomatas,politikas, literatas, vertėjas, apdovanotas Lietuvos, Estijos, Latvijos, Švedijos, Prancūzijos, Čilės, Vatikano ordinais ir medaliais). Kiek anksčiau, 1990-aisiais, J. Urbšys tapo Kėdainių krašto garbės piliečiu.

Užsienio reikalų ministro pareigas jis ėjo nepilnus du metus, iki 1940-ųjų birželio 15 dienos. Sovietų ištremtas į Rusiją, buvo kalintas Tambovo, Kirovo, Maskvos, kitų miestų kalėjimuose. 1943-1944 m. žiemą politinis kalinys J. Urbšys Josifui Stalinui nusiuntė 2 memorandumus...apie reikalingumą atstatyti Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Į Lietuvą grįžo 1956-aisiais. Apsigyveno Kaune. Ilgus metus gyveno daugiabutyje prie carinės tvirtovės 6-o forto, šalia kurio ant postamento stovėjo sovietų karinės galios „simbolis“ – tankas.

Juozas Urbšys mirė vos po kelių mėnesių, kai savivaldybės taryba paskelbė jį Kauno garbės piliečių - 1991 metų balandį.

Tarp kitų Kauno miesto garbės piliečių, primena naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“, yra ir garbus užsienio pilietis, niekada Kaune nesilankęs, netgi neturėjęs progos pasitarnauti (kad ir iš tolo) konkrečiai šio miesto labui Tai – Aleksandras Kwasniewskis - Lenkijos prezidentas (1995 – 2005-aisiais). Jam vadovaujant, Lenkija įstojo į NATO bei Europos Sąjungą. Įvertinus praeities istoriją, buvo normalizuoti ir santykiai su Lietuva. Lietuva jam atsidėkojo garbiais apdovanojimais. Kauno miesto tarybos sprendimu Garbės piliečio vardas Lenkijos prezidentui suteiktas 2005 m. kovo 3 d.

Tiesa, iš 37-ių Kauno garbės piliečių yra ne vienas asmuo, tokio pripažinimo sulaukęs po savo mirties. Diplomatas, širdžių prezidentu vadintas Stasys Lozoraitis Kauno garbės piliečiu tapo 1994 metų rugsėjį, mirė – keliais mėnesiais anksčiau Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur gyveno ir buvo palaidotas. Po penkerių metų perlaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.

Rašytojas, dramaturgas Juozas Grušas mirė 1986 metų gegužę, garbės piliečio vardas jam suteiktas 2001-ųjų spalį.

Politikas, socialdemokratas Rimantas Ruzas mirė 2002 metų spalį, Kauno miesto garbės piliečiu, politikų valia, paskelbtas 2003 metų vasarį.

Na, o ugningu laisvės fakelu 1972 metų gegužę Muzikinio teatro sodelyje suliepsnojęs Romas Kalanta, kuris tūkstančius žmonių pažadino eiti į gatves ir nebijoti priešintis okupacinei valdžiai, Kauno miesto garbės piliečiu pripažintas tik 2022-aisiais.