„Esame įsitikinę, kad laimėtume“: kodėl Vičiūnų gyventojai nutraukė kovą su savivaldybe

Savivaldybė praėjusią savaitę pranešė apie Vičiūnuose, Kruonio gatvėje, kilusio ginčo dėl valstybinėje žemėje pastatytos tvoros baigtį – sklypo savininkai atsisakė civilinių ieškinių teisme ir padengė tvoros pašalinimo išlaidas. Tačiau, pasak gyventojų interesus atstovavusio advokato, ieškinių atsisakyta dėl labai paprastos priežasties – teisinis bylinėjimasis tapo per brangus.

Kaip rašėme anksčiau, 2025 m. rugsėjo 15 d. savivaldybei pavaldi įmonė „Kauno švara“ išpjovė tujas, esančias šalia vieno Kruonio g. sklypo, nors tujas pjauti uždraudė teismas.

Šios tujos užėmė nedidelį plotą valstybinės žemės, tačiau Kauno apylinkės teismas dar 2025 m. kovo 25 d. nutartimi priėmė sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant pjauti tujas tol, kol įsiteisės byloje priimtas teismo sprendimas. Kauno savivaldybė skundė šį teismo sprendimą, tačiau skundą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas jį atmetė. Vėliau savivaldybė teikė atskirąjį skundą Šiaulių apygardos teismui, tačiau ir vėl nepasisekė – skundas atmestas, teismas paliko galioti Kauno apylinkės teismo sprendimą.

„Turime atlikti savo pareigą ir pašalinti savavališkai valstybinėje žemėje pasodintas tujas“, – tuomet sakė „Kauno švaros“ atstovė Kristina Parachomikienė.

Šią savaitę savivaldybė pasidalino pranešimu spaudai apie „pamoką valstybinės žemės užgrobėjams“. Savivaldybės teigimu, gyventojams esą ne kartą siųsti pranešimai dėl valstybinėje žemėje įrengtos tvoros, kuri, anot savivaldybės, ribojo patekimą į šią teritoriją.

2025 metų pavasarį, pirmą kartą savivaldybės ir „Kauno švara“ darbuotojams šalinant tvoros dalį (išsikišusi tvora apie 0,5 metro ir 2,5 metro iki gatvės), sklypo savininkai buvo iškvietę policiją. Policija nustatė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) yra suteikusi leidimą tvoros dalį nukelti dar po kelių mėnesių. Vadovaudamasi galiojančiu dokumentu, policija nurodė nutraukti neteisėtus veiksmus.

Minėta tvoros dalis buvo šalinama antrą kartą, lygiai po savaitės. Šį kartą tvoros pašalinime dalyvavo meras ir savivaldybės administracijos darbuotojai – administracijos direktorius, jo pavaduotojas, tvarkymo skyriaus vedėjas, „Kauno švaros“ atstovai, 5 policijos pareigūnai.

„Kauno švaros“ darbuotojai tą kartą pašalino tvorą, o po poros mėnesių savivaliaudami pašalino ir valstybinėje žemėje augusią tujų gyvatvorę. Už demontavimo ir išgabenimo darbus apskaičiuotos išlaidos.

Savivaldybė naujausiame pranešime nurodo, kad sklypo savininkai jos veiksmus apskundė teismams, tačiau spalį gyventojai dalį ieškinių atsiėmė ir padengė skolą už atliktus darbus. Posėdžių tvarkaraščių sistemos „Liteko“ duomenimis, vienos iš šių bylų posėdis vyko spalio 7 d. ir byla buvo nutraukta, ieškovams atsiėmus ieškinį.

Kaip portalui „Kas vyksta Kaune“ patikslino Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Jolanta Garmuvienė, sklypo savininkams teko sumokėti 415,50 Eur. Į šią sumą įskaičiuoti stulpų ir segmentinės tvoros ardymo, sugadintos vejos atkūrimo bei statybinių atliekų išvežimo darbai. Savivaldybės specialistė pabrėžė, kad tujų pašalinimo išlaidos į šią sumą neįtrauktos. J. Garmuvienė taip pat patvirtino, kad sklypo savininkai jau padengė visą apskaičiuotą sumą.

Savivaldybės minimo sklypo vienas iš savininkų portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė, kad ieškinį atsiėmė įsivertinęs milžiniškas teisines išlaidas.

„Paskaičiavome, įvertinome visą situaciją, esame 100 proc. įsitikinę, kad laimėtume. Bet einame į minusą“, – komentavo vienas iš sklypo savininkų, pridurdamas, kad savivaldybei ir „Kauno švarai“ buvo ne kartą siūloma taikiai susitarti.

Sklypų savininkų interesus teisme atstovavęs advokatas Saulius Dambrauskas taip pat patvirtino, kad ieškiniai buvo atsiimti įsivertinus teisines išlaidas. Advokatas suskaičiavo 6 teisminius procesus, kuriuose dalyvavo jo klientai. S. Dambrauskas pateikė ir konkretų pavyzdį – vienoje iš bylų atsakovai pareikalavo priteisti beveik 4 tūkst. Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pasak advokato, daugelis teisinių klausimų šiuo metu yra išspręsti, tačiau „Kauno švara“ dar gali apeliacine tvarka bandyti prisiteisti bylinėjimosi išlaidas.

„Jie [Kauno švara] pareikalavo faktiškai 4 tūkst. Eur išlaidų priteisimo. Aš motyvavau, kodėl tos išlaidos neturėtų būti priteistos, nes teismas gali atsižvelgti į procesinį elgesį.

Teismas įsiklausė į šitą prašymą. Byla yra nutraukta, bet „Kauno švara“ gali paduoti apeliaciją tik dėl teisinių išlaidų, išlaidų teismas paskutinėje byloje nepriteisė“, – komentavo advokatas.

Ar „Kauno švara“ pasinaudos tokia galimybe, kol kas neaišku, įmonė į „Kas vyksta Kaune“ klausimą, ar ketinama sprendimą skųsti, tiesiogiai neatsakė.

„Sprendimą dėl tolesnių procesinių veiksmų, įskaitant galimą teismo sprendimo apskundimą, bendrovė priims įvertinusi jų teisinį ir ekonominį pagrįstumą“, – portalui nurodė „Kauno švara“.

S. Dambrauskas taip pat patvirtino, kad savivaldybei ir „Kauno švarai“ buvo siūloma susitarti taikiai ir eiti mediacijos keliu, tačiau savivaldybė ir jai pavaldi įmonė atsisakė bendradarbiauti.

„Jeigu trukdoma žmonėms praeiti, išspręskime, kaip padaryti, kad žmonės galėtų praeiti. Kas juokingiausia, kad visame šiame rajone, taip pat įskaitant ir miesto merą Visvaldą Matijošaitį ir jo kaimynus, tarybos narę Jūratę Eleną Jorvaišienę, pas visus yra lygiai tas pats – tujos auga už tvoros, palei gatvę. Pas kitus dar išeina į gatvės teritoriją, o pas A. J. buvo paliktas praėjimas tarp jo tvoros ir tujos. Iš esmės žmonės galėjo vaikščioti. Bet buvo principo reikalas, nes jis ir Vičiūnų bendruomenė kažkada pasipriešino merui, perbėgo per kelią“, – teigė S. Dambrauskas.

Pasak advokato, jo klientai taip pat įsivertino, kad net laimėjus teisme, veikiausiai nebūtų įmanoma užtikrinti, kad savivaldybė ir jai pavaldžios įstaigos realiai vykdytų teismo sprendimą, mat anksčiau tujos buvo nupjautos galiojant laikinosioms teismo apsaugos priemonėms.

„Kokia prasmė? Net jei mes laimėtume ir teismas įpareigotų atsodinti tujas, ką tai reiškia? Sodintų savivaldybė, tad galėtų pasodinti taip, kad jos kitais metais nudžiūtų. Jeigu mums nepavyko apsaugoti tujų, kai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kaip mes galime priversti savivaldybę atsodinti tujas?“ – svarstė pašnekovas.

Anot S. Dambrausko, jo klientai po teismų maratono absoliučiai nusivylė teisingumo sistema, ypač dėl ankstesnių procesų, kai pirmosios instancijos teismui paskyrus baudą „Kauno švaros“ direktoriui už tujų nupjovimą, aukštesnės instancijos teismai pažeidimą pripažino, bet baudą panaikino.