Teismas panaikino N. Valatkevičiui skirtas nuobaudas, savivaldybei teks susimokėti

Regionų administracinis teismas patenkino buvusio Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus skundą – teismas pripažino, jog savivaldybė neturėjo kompetencijos pripažinti išduoto statybos leidimo neteisėtu, o tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada turėjo akivaizdžių trūkumų. Iš savivaldybės administracijos taip pat buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Teismui pateiktu skundu N. Valatkevičius prašė panaikinti 2026 m. balandžio 29 d. administracijos direktoriaus Tado Metelionio rezoliuciją, kuria pritarta komisijos išvadai, ir balandžio 30 d. įsakymą, kuriuo Nerijui Valatkevičiui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Kaip nurodoma Regionų administracinio teismo sprendime, ginčas kilo dėl 2024 m. lapkričio 4 d. išduoto statybas leidžiančio dokumento (SLD) dvylikai daugiabučių gyvenamųjų namų su automobilių saugyklomis Raudondvario pl. 109A statyti.

N. Valatkevičiui savivaldybė priekaištavo, kad jis, eidamas Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pareigas, netinkamai atliko savo funkcijas ir išdavė SLD pažeisdamas teisės aktus.

Savivaldybė nustatė tris pagrindines pažeidimų grupes – anot komisijos, SLD buvo išduotas neparengus žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento, projekte nebuvo išlaikytas norminis atstumas nuo vieno daugiabučio iki sklypo ribos, galiausiai, projekto sprendiniai neatitiko projektinių pasiūlymų.

Taip pat savivaldybė pažymėjo, jog Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) nebuvo įtraukta kaip viena iš objektą tikrinančių institucijų.

Nors savivaldybė N. Valatkevičiui skyrė tarnybinę nuobaudą, Regionų administracinis teismas pabrėžė, jog savivaldybė net neturėjo tokios kompetencijos – pagal Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymą statybos valstybinę priežiūrą, įskaitant SLD teisėtumo tikrinimą, vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI).

Tai reiškia, kad Savivaldybės administracija, jos sudaryta komisija ir administracijos direktorius neturėjo įgaliojimų savarankiškai konstatuoti, jog jų pačių išduotas statybos leidimas buvo neteisėtas.

VTPSI SLD patikrinimą atliko 2025 m. kovo 13 d. ir konstatavo, kad leidimas buvo išduotas teisėtai, nustatyti pažeidimai pašalinti. VTPSI buvo nustačiusi du pažeidimus: pirmiausia pastebėta, kad projekto sprendiniai neatitinka projektinių pasiūlymų, kuriems buvo pritarta. Tačiau, kaip pastebėjo teismas, 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo pakeistos Statybos įstatymo nuostatos.

Nuo šios datos nebeliko reikalavimo, kad projektas, kuriam išduodamas statybos leidimas, atitiktų projektinius pasiūlymus. Taip pat nebeliko savivaldybių administracijų pareigos tikrinti tokį atitikimą. Kadangi statybos leidimas išduotas lapkričio 4 d., t. y. jau po teisės aktų pakeitimo, teismas konstatavo, kad projekto neatitiktis projektiniams pasiūlymams tuo metu nebebuvo pažeidimas, tarnybinė atsakomybė negalėjo būti taikoma.

Be neatitikimo projektiniams pasiūlymams, VTPSI nustatė kitą trūkumą – projektuojant trečiąjį daugiabutį buvo numatytas 6,87 m atstumas iki sklypo ribos, nors Nacionalinės žemės tarnybos sutikime buvo nustatytas 7 m atstumas.

Teismas pabrėžė, kad vien formalus pažeidimo nustatymas dar nereiškia, jog už jį būtina skirti tarnybinę nuobaudą. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnį mažareikšmiu laikomas formalus pažeidimas, nesukėlęs neigiamų padarinių, kai nuobaudos skyrimas būtų neproporcingas.

Regionų administracinis teismas įvertino, kad neatitikimas buvo vos 13 cm, statytojas neatitikimą pašalino, jokių pavojingų pasekmių nustatyta nebuvo. Todėl šį pažeidimą teismas pripažino mažareikšmiu ir nusprendė, kad net ir švelniausios tarnybinės nuobaudos – pastabos – skyrimas būtų neproporcingas.

VTPSI papildomai paaiškino, kad pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas sklypas pateko į mažos tikimybės potvynių grėsmės teritoriją, kurioje statybos draudimas negalioja.

Savivaldybė nesutiko su tokiu vertinimu ir pati pradėjo procedūrą, kurios metu nusprendė, kad leidimas vis dėlto išduotas neteisėtai. Teismas atkreipė dėmesį, kad savivaldybė jau buvo bandžiusi ginčyti VTPSI vertinimą teisme. 2026 m. vasario 11 d. Regionų administracinis teismas savivaldybės skundą atmetė ir VTPSI poziciją pripažino teisėta bei pagrįsta. Savivaldybė šį sprendimą apskundė, o apeliacinė byla dar buvo nagrinėjama.

Vis dėlto, kaip pabrėžė teismas, net ir nesutikdama su Inspekcijos vertinimu, savivaldybė negalėjo tiesiog pati priimti priešingo sprendimo. Anot teismo, administracijos direktorius ir komisija peržengė savo kompetencijos ribas, nes savarankiškai išsprendė klausimą, kuris priklauso VTPSI ir teismo kompetencijai.

Savivaldybė laikėsi pozicijos, kad sklypas pagal aplinkos ministro patvirtintus potvynių grėsmės žemėlapius patenka į didelės tikimybės potvynių teritoriją. Todėl, jos vertinimu, pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (SŽNSĮ) 104 straipsnį gyvenamųjų namų statyba ten buvo draudžiama.

Tačiau teismas išskyrė esminę aplinkybę – kada specialiosios žemės naudojimo sąlygos buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

Kaip nurodoma teismo sprendime, 2022 m. gruodžio 23 d. buvo išduotas SLD apsauginei dambai statyti, kaip jau minėjome, SLD 12 daugiabučių statybai buvo išduotas 2024 m. lapkričio 4 d. Tačiau potvynių grėsmės teritorijos pagal aplinkos ministro patvirtintus žemėlapius buvo įregistruotos tik 2025 m. gruodį.

Pagal SŽNSĮ 10 straipsnį specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo atitinkamų teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos. Taigi, kai 2024 m. lapkritį buvo išduotas leidimas daugiabučiams, pagal potvynių žemėlapius nustatyta didelės tikimybės potvynių grėsmės teritorija dar nebuvo įregistruota NTR.

Tuo metu registre galiojo pagal dambos statybos projektą įregistruotos sąlygos, pagal kurias teritorija buvo priskirta mažos tikimybės potvynių grėsmės zonai.

Teismas nusprendė, kad N. Valatkevičius, išduodamas statybos leidimą, pagrįstai vadovavosi tuo metu galiojusiais NTR duomenimis, be to, už specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įregistravimą atsakingas ne N. Valatkevičius, ar skyrius, kuriam jis vadovavo, o AAA.

Savivaldybės komisija taip pat teigė, kad prieš išduodant statybos leidimą turėjo būti parengtas žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas.

Jo paskirtis, savivaldybės vertinimu, būtų buvusi išanalizuoti viso į potvynių rizikos zoną patenkančio kvartalo plėtrą, numatyti apsaugos nuo potvynių priemones ir visuomenės patekimą prie upės pakrančių.

Tačiau teismas šį priekaištą taip pat atmetė. Kaip pastebėjo teismas, VTPSI, atlikusi statybos leidimo patikrinimą, jau buvo konstatavusi, kad nėra pažeidimų dėl projekto sprendinių atitikties teritorijų planavimo dokumentams.

Kadangi savivaldybė neturėjo kompetencijos savarankiškai paneigti šios išvados, ji negalėjo tarnybinio nusižengimo pagrindu laikyti ir tariamo bendrojo plano pažeidimo.

Pradiniuose dokumentuose savivaldybė N. Valatkevičiui taip pat priekaištavo, kad į projektą tikrinančių institucijų sąrašą nebuvo įtraukta AAA, tačiau galutinėje tyrimo išvadoje, kuria remiantis paskirta nuobauda, šis pažeidimas nebuvo aiškiai įvardytas kaip konkretus tarnybinis nusižengimas.

Teismo vertinimu, vien tai, kad pažeidimas buvo paminėtas ankstesniuose dokumentuose ar įtarime, nėra pakankamas pagrindas už jį skirti nuobaudą. Tad teismas AAA net nenagrinėjo, ar AAA iš tiesų turėjo būti įtraukta į tikrinančiųjų institucijų sąrašą.

Galiausiai teismas pasisakė ir apie savivaldybės sudarytos komisijos darbą. Teismas pažymėjo, jog pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktiką, tarnybinio nusižengimo išvada turi aiškiai ir konkrečiai apibrėžti, kokius konkrečius veiksmus atliko arba neatliko valstybės tarnautojas, kokias konkrečias teisės normas jis pažeidė, kuo pasireiškė jo kaltė, kokios buvo pažeidimo pasekmės.

Tačiau vietoj to savivaldybė tik išvardijo teisės aktų normas ir, teismo vertinimu, netinkamai įvertino VTPSI patikrinimo aktą, neatsižvelgė į tai, kad pasikeitė teisinis reguliavimas, o pažeidimų pasekmes iš esmės grindė potvynių grėsme, nors pagrindiniai su potvyniais susiję kaltinimai buvo nepagrįsti.

N. Valatkevičius iš savivaldybės taip pat prašė priteisti 5 190,90 Eur advokato išlaidų, tačiau teismas priteisė kiek daugiau nei 3 tūkst. Eur, nesutikdamas pareiškėjui priteisti beveik 2 tūkst. Eur už tarnybinio tyrimo metu rengtus paaiškinimus. Pasak teismo, paaiškinimų rengimas tarnybinio tyrimo metu vyko dar iki kreipimosi į teismą, todėl šios išlaidos nelaikytinos bylinėjimosi išlaidomis pagal ABTĮ.

Teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas apeliacine tvarka. „Kas vyksta Kaune“ pasiteiravo Kauno miesto savivaldybės, ar planuojama šį teismo sprendimą skųsti, sulaukus atsakymo, publikaciją papildysime.

Teismai kol kas išnagrinėjo tris N. Valatkevičiaus pateiktus administracinius skundus: du patenkinti, vienas atmestas. Teismas patenkino skundus dėl Šv. Gertrūdos gatvės projekto ir drausminės nuobaudos, skirtos už statybos leidimo Raudondvario pl. 109A išdavimą. Tuo metu skundas dėl Č. Sasnausko gatvės projekto buvo atmestas – teismas pripažino, kad pažeidimas padarytas. Kiti procesai laukia teismų sprendimų: dėl vyriausiojo architekto funkcijų grąžinimo, savivaldybės struktūros pertvarkos, kito drausminio pažeidimo, atleidimo iš darbo ir VTEK sprendimo.

Primename, jog ilgametis Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas iš savivaldybės atleistas 2026 m. gegužės 4 d. Tuo metu jis jau nebevadovavo Miesto planavimo ir architektūros skyriui – šis skyrius buvo panaikintas, o jo funkcijas perėmė naujas Miesto plėtros ir paveldosaugos skyrius. N. Valatkevičius buvo perkeltas vadovauti Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriui, kitaip tariant, savivaldybės priimamajam.

Anksčiau, šaltinių teigimu, nesutarimų tarp N. Valatkevičiaus ir miesto mero Visvaldo Matijošaičio kilo dėl mero kišimosi į architektūrinius ir urbanistinius sprendimus.

Savivaldybės Personalo valdymo skyriaus vedėja Jurgita Kvedaravičienė nurodė, kad Valatkevičius atleistas už šiurkštų tarnybinį nusižengimą – eilę Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimų.

N. Valatkevičius atleidimo priežasčių komentuoti nenorėjo, tačiau teigė, kad situacija bus sprendžiama teismuose. Birželio 25 d. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai priėmė nagrinėti jo skundą, kuriuo prašoma panaikinti atleidimo įsakymą ir su juo susijusią drausminio pažeidimo išvadą. Jis taip pat siekia būti grąžintas į Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus vedėjo pareigas, prisiteisti 5 tūkst. eurų neturtinės žalos ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį iki teismo sprendimo įvykdymo.