NATO naikintuvus apžiūrėjęs G. Nausėda: Lietuva labiau stiprins oro gynybą
NATO naikintuvas / Asociatyvi / LR Prezidentūros nuotr.

Naujosios koalicijos partneriai žada didesnį dėmesį oro gynybai, kibernetinei saugai

Politika2026-06-15 19:14pagalBNSKarolina Ambrazaitytė, Saulius Jakučionis
Naują valdančiąją daugumą ketinantys sudaryti socialdemokratai, demokratai ir „valstiečiai“ žada skirti didesnį dėmesį oro gynybai ir apsaugai nuo bepiločių orlaivių bei stiprinti kibernetinį saugumą.
Pirmadienį baigtame derinti koalicijos sutarties projekte, kurį turi BNS, žadama „skubiai įveiklinti oro pavojaus atpažinimo ir gynybos, ypač prieš bepiločius orlaivius, sistemą“, taip pat – „išvystyti gyventojų perspėjimo sistemas, tęsti karinių pajėgumų modernizacijos projektus, ypatingą dėmesį skiriant oro gynybos stiprinimui“.
Oro gynyba Lietuvoje susirūpinta pastaraisiais metais stebint, kokią žalą Ukrainoje daro Rusijos vykdomi apšaudymai dronais ir raketomis. Dėl vystomų bepiločių technologijų stebimi pokyčiai ir pozicinėje karyboje.
Dėl Rusijos invazijos Ukrainoje dronų incidentai fiksuojami ir Baltijos šalių oro erdvėse.
Koalicija taip pat žada gynybai skirti ne mažesnį kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimą ir įgyvendinti svarbiausius krašto apsaugos sistemos projektus – išvystyti kariuomenės diviziją, pasiruošti Vokietijos brigados priėmimui. Be to, žadamas dėmesys Baltijos gynybos linijos vystymui.
Valdančioji dauguma ketina siekti „ilgalaikio ir nepertraukiamo“ JAV karinių pajėgumų buvimo Lietuvoje.
Taip pat žadama užtikrinti skaidrų gynybai skirtų lėšų panaudojimą, aiškius atskaitomybės mechanizmus ir veiksmingą parlamentinę kontrolę, sukurti veikiančią visuotinės gynybos sistemą, stiprinti gynybos pramonę.
Po incidentų – dėmesys ir kibernetiniam saugumui
Sutarties projekte koalicijos partneriai įsipareigoja atlikti valstybinių registrų ir svarbiausių informacinių sistemų auditus, stiprinti incidentų valdymo bei reagavimo mechanizmus, diegti papildomas priemones valstybės duomenų apsaugai užtikrinti bei griežtinti atsakomybę už saugumo pažeidimus.
„Sustiprinsime visų valstybės IT sistemų saugumą ir įtvirtinsime visuomenės informavimo apie incidentus tvarką. Užtikrinsime techninę valstybės informacinių sistemų apsaugą, privalomą personalo kibernetinio saugumo mokymą ir griežtą asmeninę atsakomybę – duomenų saugos reikalavimų nesilaikymas, tyčinis ar aplaidus, užtraukia teisės aktų nustatytas drausmines, administracines ar baudžiamąsias sankcijas“, – teigiama sutarties projekte.
Poreikis sustiprinti institucijų kibernetinį saugumą pabrėžiamas po pastaraisiais mėnesiais paaiškėjusių duomenų saugos incidentų.
Generalinė prokuratūra gegužę pranešė tirianti galimus neteisėtus prisijungimus ir daugiau nei 600 tūkst. Nekilnojamojo turto registro įrašų, įskaitant žmonių asmens kodus, pasisavinimą iš Registrų centro.
Taip pat žiniasklaidoje pranešta apie pusšimtį galimai nulaužtų vidaus reikalų sistemos paskyrų.
Be pavardžių
Jau anksčiau komentuodami susitarimą lyderiai akcentavo dėmesį šeimai. Dokumente teigiama, jog bus peržiūrima vaiko išmokų sistema, didinama parama šeimoms, plėtojamas vaikų priežiūros prieinamumas ir stiprinamas šeimai reikalingų paslaugų tinklas regionuose.
Koalicija iki 2027 metų pabaigos sieks įvesti nemokamą visų pradinių klasių mokinių maitinimą, didinti neformaliojo vaikų švietimo krepšelį, jų užimtumo priemonių kiekį, įvairovę ir prieinamumą.
Be to, žadama įtvirtinti lankstesnį vaiko priežiūros atostogų panaudojimo modelį, „sudarant galimybę dalį nepanaudotų dienų panaudoti vėliau, neilgindami bendros išmokų sistemos trukmės ir nepažeisdami socialinio draudimo tvarumo“.
Iki 2028 metų planuojama parengti visuotinės ikimokyklinio ugdymo prieigos nuo 18 mėnesių modelį, įvertinus savivaldybių infrastruktūrą, pedagogų poreikį ir finansavimą.
Būsimi valdantieji taip pat žada pertvarkyti paramos būstui programas, kad „jos pasiektų labiausiai paramos reikalingas šeimas“, sukurti nacionalinio būsto fondo modelį, kurio pagalba būtų teikiama finansinė parama šeimoms, norinčioms įsigyti būstą, sutelkiant valstybės, savivaldybių ir privačias lėšas.
Sutartyje kol kas nėra nurodyta, kas užims ministro pirmininko ir Seimo vadovo pareigas. Šios teksto vietos paliktos tuščios.
Kol kas lieka neaišku, ir kokias ministerijas gaus demokratai. Jie patys anksčiau teigė, jog Vyriausybėje turės tris ministrus.
BNS rašė, kad socialdemokratai naują daugumą buria nusprendę iš ligšiolinės koalicijos pašalinti „Nemuno aušrą“.
Socialdemokratų, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir „valstiečių“ koalicija Seime turėtų 75 atstovus. Derybas dėl naujos daugumos ketinama baigti šią savaitę.

Rekomenduojami video

Populiariausi straipsniai

Loading