Kauno politikai pyksta dėl be leidimų statomo apžvalgos rato vietos, vadina priešrinkiminiu manevru

Kaune planuojamas statyti apžvalgos ratas ir toliau kelia aistras – „Kas vyksta Kaune“ šią savaitę išsiaiškino, jog rato vieta statoma neišdavus statybos leidimo, nes teigiama, kad statomi nesudėtingi statiniai – pėsčiųjų takai. Savivaldybė taip pat neatskleidžia, koks yra tikslus statybų plotas. Savo ruožtu opozicinių Kauno miesto savivaldybės tarybos frakcijų nariai neslepia nusivylimo ir tikina, jog savivaldybė jau anksčiau turėjo atskleisti, kur ketinama statyti apžvalgos ratą.

Primename, jog tarptautinis konkursas apžvalgos ratui ir jo priežiūrai įsigyti buvo paskelbtas dar praėjusių metų pabaigoje, o balandžio 14 d. VšĮ „Kaunas IN“ po vykdyto konkurso pasirašė 4,6 mln. Eur vertės sutartį dėl 45 metrų aukščio apžvalgos rato su ne mažiau kaip 32 gondolomis įsigijimo. Sutartis numato įrenginio atgabenimą „iki Pirkėjo nurodytos vietos Kaune“ ir jo įrengimą, o tarpiniai mokėjimai tiekėjui susieti su konkrečių konstrukcijų – gondolų, atraminių kolonų, stipinų – pagaminimu.

Liepą Kauno miesto savivaldybė patvirtino ir apžvalgos rato kainas, nors dar nebuvo aišku, kur bus statomas ratas. Nors tarybos nariai teiravosi apie planuojamą vietą, savivaldybės atstovai ragino palaukti ir neatskleidė, kur gi bus statomas ratas.

Tačiau „Kas vyksta Kaune“ išsiaiškino, jog Nemuno saloje oficialiai kaip „pėsčiųjų takų“ projekte vykdomuose darbuose įrengiami apie 15 m gylio poliai ir maždaug 150 kv. m betoniniai pamatai, kurie, kaip teigia savivaldybė, gali būti reikalingi planuojamam 45 m aukščio apžvalgos ratui.

Darbai pradėti be statybą leidžiančio dokumento, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija (VTPSI) jau atliko patikrinimą statybų vietoje.

Savivaldybė aiškino, kad tai I grupės nesudėtingas statinys, tačiau pagal VTPSI paaiškinimą aikštelės iki 100 kv. m laikomos I grupės, o didesnėms naujoms aikštelėms mieste leidimas reikalingas. Šiuo metu savivaldybė teigia, jog pati nežino, koks yra statybų plotas – esą jis paaiškės tik po statybų ir kadastrinių matavimų.

Papildomų klausimų kelia tai, kad projektavimo sutartis su „URBAN LINE“ sudaryta dar gegužę, nors viešai tuo metu teigta, kad apžvalgos rato vieta dar neparinkta.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS) frakcijos narė Audronė Jankuvienė teigia, jog nors ratui reikalingos infrastruktūros statybos pradėtos, klausimų vis dar tebėra daugiau, nei atsakymų.

„Manau, jog ši istorija darosi labai groteskiška. Toks įspūdis, kad ratą pirmiausia nusipirkome, patvirtinome rato kainas net nežinodami, kur jis stovės. Miestas nesugalvoja, kur ratui būtų tinkama vieta – gal Nemuno sala, gal Vytauto parkas, gal mažasis Ąžuolynas. Nelabai suprantu – ar mes trijose itin jautriose Kauno vietose kasime gilias, iki 15 metrų gylio duobes, sutvirtinsime betonu ir po to galvoti, ar čia atkeliaus apžvalgos ratas kaip laikinas statinys. Pasielgta neapdairiai ir neapgalvotai“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė A. Jankuvienė.

LŽVS frakcijos narė taip pat tvirtino, jog tarybos nariai atsakymų į užduodamus klausimus nesulaukė – tarybos posėdžių metu, savivaldybės atstovai tik prašė palaukti ir tikino, jog artimiausiu metu apie statybas praneš. Nors galiausiai apie statybas, remdamasis skaitytojų informacija, pirmasis pranešė portalas „Kas vyksta Kaune“.

„Tas artimiausias metas... – pagal sutartį ratas tuoj turės suktis, bet atsakymų iki šiol neturime. Neaišku, ar rato poreikis pagrįstas, neaiški pasirinkta vieta, statybos klausimai“, – stebėjosi tarybos narė.

Savo ruožtu LVŽS frakcijos seniūnė Vaida Pranarauskaitė feisbuke rašė, jog apžvalgos rato statybų istorija primena ankstesnį atvejį, kai savivaldybė pietrytinio aplinkkelio statybos dokumentus išdavė neteisėtai.

„Nedžiūgavau, kai paaiškėjo faktas, kai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nustatė, kad Kauno pietrytinio aplinkkelio statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti neteisėtai, dėl to kilo ginčai ir teisiniai ginčai dėl jau atliktų ar būsimų darbų atitikties: aplinkkelis tarnaus visų miestiečių ir pravažiuojančių labui.

Tuomet galvojau, kad tai – tik vienkartinis atvejis ir bus iš tokių klaidų pasimokyta.

Tačiau išlindo naujas atvejis. Šį kartą – dėl apžvalgos ratui skirtos platformos įrengimo.

Tik šį kartą nueita dar toliau. Tarybos nariams, kurie būtent savo sprendimais ir įtvirtina visų naujų tiltų ir kitų miestui svarbių objektų statybas ir remontuojamų gatvių eiliškumą, nebuvo teikiami aiškūs ir konkretūs atsakymai.

Čia tas atvejis, kad man vienas Tarybos narys patinka, o kitas – ne, todėl jam nieko nesakysiu, netinka, nes Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio punktas vis dar galioja ir jokių išimčių Kauno miesto valdžiai nėra numatyta.

Nejaugi visų procedūrų privalo laikytis tik paprasti kauniečiai? Prisiminkime, itin operatyviai išpjautas tujas...“, – feisbuke skelbė V. Pranarauskaitė.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Rasa Duobaitė-Bumbulienė stebisi, kodėl iki šiol savivaldybė vengė atsakyti, kur bus statomas ratas, nors sutartis dėl pėsčiųjų takų statybos projekto buvo pasirašyta dar gegužės 12 d.

„Keista situacija, taip neturėtų būti. Priiminėjami sprendimai dėl statybos, kainų nustatymo, kai rato vieta nėra žinoma. Taryboje ne kartą teiravomės, kur ratas stovės – manome, jog visuomenė turi teisę žinoti. Girdžiu ir mieste žmonės spėliojant. Dabar pasirodė jūsų žinia apie statybas mokslo saloje – kiek čia tiesos yra, vėlgi, neaišku – savivaldybė dabar teigia, kad ten bus dviračių takai. Manau, jog bendravimo su visuomene ir žiniasklaida galėtų būti daugiau“, – portalui teigė R. Duobaitė-Bumbulienė.

Konservatorė taip pat pastebėjo, jog nors skubiai statomas apžvalgos ratas, Kauno miesto savivaldybė neketina analogiško dėmesio skirti Žaliakalnio funikulieriaus sutvarkymui.

„Nors nauji traukos objektai miestui yra gerai, ar tokiu taps ir planuojamas apžvalgos ratas – parodys laikas. Visgi, besivaikant naujovių, neturėtų būti pamirštas tikrasis Kauno išskirtinumas – pvz., istoriniai funikulieriai. Savivaldybei derėtų atkreipti kur kas didesnį dėmesį į šiuo metu neveikiantį Žaliakalnio funikulierių. Atkūrus jo veiklą, šią erdvę būtų galima pritaikyti įvairioms meno, edukacinėms ir pramoginėms iniciatyvoms. Negana to, atgijęs funikulierius vėl taptų patraukliu keliu, leidžiančiu pasiekti Kristaus Prisikėlimo baziliką, nuo kurios stogo atsiveria viena įspūdingiausių miesto panoramų“, – svarstė konservatorė.

Funikulierius šiuo metu priklauso bendrovei UAB „Kauno liftai“, o savivaldybė funikulieriaus išpirkti neketina, esą tai būtų per brangu.

Konservatorių frakcijos seniūnas Paulius Lukševičius taip pat stebėjosi savivaldybės nenoru teikti informaciją.

„Pusę metų neatsakoma į klausimus, kur tas daiktas stovės. Tiksli vieta paaiškėjo, tik kai buvo pradėtos konstrukcijų statybos. Tikriausiai buvo blaškomasi tarp kelių vietų, tačiau nežinome architektų, urbanistų nuomonės, kaip šis mechanizmas paveiks Kauno kraštovaizdį“, – stebėjosi P. Lukševičius.

Konservatorių frakcijos seniūnas neatmeta galimybės, jog rato reikiamą infrastruktūrą paskubomis pradėta statyti besiruošiant kitų metų savivaldos tarybų ir merų rinkimams.

„Pats procesas – apgailėtinas. Nebuvo klausta kauniečių, tarybos narių nuomonės. Galbūt tai yra noras pasirodyti prieš rinkimus – štai niekas nieko nežinojo, o mes kauniečiams padovanosime ratą“, – pridūrė frakcijos seniūnas.