Kaunas perka apžvalgos ratą: aiškėja, kiek kainuos pramogauti, kalbama apie 40-50 proc. pelningumą

Trečiadienį Kauno miesto savivaldybės Ekonomikos ir finansų komitete politikai aptarė planus įsigyti apžvalgos ratą, kurio operatoriumi taptų VšĮ „Kaunas IN“. Diskusijoje daugiausia klausimų kilo dėl projekto pelningumo, būsimos vietos bei finansinės rizikos.

Komitetui pristatyta, kad savivaldybė planuoja investuoti 3,8 mln. eurų į „Kaunas IN“ dalininko kapitalo didinimą. Šios lėšos būtų skirtos apžvalgos rato įsigijimui, sertifikavimui ir įrengimui.

Diskusijos metu Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LŽVS) frakcijai priklausanti tarybos ir komiteto narė Vaida Pranarauskaitė teiravosi apie planuojamą projekto pelningumą bei viešai aptartą galimą 12 eurų bilieto kainą.

Į klausimus atsakęs „Kaunas IN“ vadovas Tadas Stankevičius aiškino, kad šiuo metu analizuojami kitų Europos miestų modeliai, vertinami operaciniai kaštai ir kainodaros scenarijai.

„Mes žiūrime į šitą objektą tikrai su tikslu, kad jis atsipirktų ir kažkuriuo metu pradėtų generuoti tiesioginę ekonominę grąžą miestui“, – komitete sakė T. Stankevičius.

Pasak jo, preliminariai siekiama, kad projektas generuotų apie 40-50 proc. pelningumą, tačiau galutinė kainodara dar bus tvirtinama miesto taryboje.

Palyginimui, Palangoje veikiantis analogiško dydžio apžvalgos ratas šiuo metu taiko 10 eurų kainą tiek suaugusiesiems, tiek vaikams nuo 4 iki 12 metų. Šeimos bilietas dviem suaugusiesiems ir dviem vaikams kainuoja 35 eurus, o šeimai su trimis vaikais – 40 eurų.

Lankytojams taip pat siūlomos VIP kabinos: keturiems asmenims skirta privati gondola su putojančiu vynu kainuoja 100 eurų, o kiekvienas papildomas asmuo joje – dar 25 eurus.

Viešai skelbiama, kad Palangos apžvalgos ratas yra daugiau nei 40 metrų aukščio, turi 27 uždaras gondolas, o viena kelionė trunka apie 10 minučių. Verta pažymėti, kad Palangoje veikiantis ratas įrengtas ne už miesto biudžeto lėšas.

Politikams klausimų kilo ir dėl būsimos apžvalgos rato vietos. „Kaunas IN“ vadovas teigė, kad galutinė lokacija kol kas neskelbiama, nes šiuo metu atliekami grunto tyrimai.

„Nenorime dabar pasakyti, o paskui keisti sprendimų“, – aiškino jis.

Posėdyje taip pat paaiškinta, kad tiriama, ar pasirinktoje vietoje gruntas yra pakankamai stabilus tokiam įrenginiui, kad ateityje nekiltų konstrukcijos svyravimo rizika.

Diskusijų metu paliestas ir viešojo pirkimo klausimas. Savivaldybės atstovai aiškino, kad pasirinktas tiekėjas dalį rato konstrukcijų jau turi pagaminęs pagal savo verslo modelį, todėl Kaunas įrenginį galėtų gauti greičiau.

Taip pat akcentuota, kad avansai tiekėjui nebus mokami – atsiskaitymai vyks etapais tik už atliktus darbus. Galutinis mokėjimas numatytas tik tada, kai ratas bus pilnai sumontuotas, sertifikuotas, ištestuotas ir paruoštas eksploatacijai Kaune.

Savivaldybė taip pat planuoja samdyti atskirą projekto vadovą, kuris prižiūrės gamybos eigą bei vyks į gamyklą vertinti atliktų darbų.

Nors opozicijos atstovai kritikavo projektą dėl finansavimo savivaldybės lėšomis, komitetas galiausiai pritarė siūlymui didinti „Kaunas IN“ kapitalą.

„Esu prieš, kad tai būtų daroma savivaldybės pinigais“, – posėdyje sakė V. Pranarauskaitė ir balsuojant susilaikė, tačiau komiteto daugumos balsais sprendimo projektui pritarta.

„Kas vyksta Kaune“ primena, kad apžvalgos rato pirkimas sukėlė politinių diskusijų dar tvirtinant 2026 m. miesto biudžetą. Tąkart V. Pranarauskaitė komentavo, jog užsienio turistų pritraukimui skirtai papriemonei numatyta beveik 5,5 mln. Eur, iš kurių apie 4,5 mln. Eur skiriama apžvalgos ratui. Anot jos, „apžvalgos ratas iš principo niekuo neišsiskiria, jis nesugeneruos jokio užsienio turistų pritraukimo.“

Kauno miesto vicemeras Andrius Palionis tuomet laikėsi pozicijos, kad apžvalgos ratas yra „apžvalginis įrenginys, skirtas miesto įvaizdžiui, turizmo srautams skatinti ir palaikyti“.

Taip pat kaip vieną iš alternatyvų kauniečiai vietoje apžvalgos rato siūlė svarstyti lyno kelio maršrutą, jungiantį pagrindinius miesto turistinius taškus nuo Dariaus ir Girėno aerouosto iki Senamiesčio, Ąžuolyno ir Nemuno salos.

Kai kurie pasisakantieji primena, kad tuo metu, kai miesto savivaldybė planuoja išleisti kelis milijonus apžvalgos ratui, neveikiantis Žaliakalnio funikulierius – tarpukario Kauno simbolis – lieka neišpirktas ir neatstatytas.