Kauno onkologijos ligoninės
Paliatyviosios onkologijos skyriuje balandžio 17 d. mirė pacientė
– vėlionės artimųjų teigimu, moters gyvybė užgeso dėl pacientei
priskirtos gydytojos klaidų. Ligoninė savo ruožtu teigia, jog pacientės būklė buvo itin sudėtinga, tačiau dėl pacientės mirties ligoninėje pradėtas vidinis tyrimas.
„Mūsų
mamos, močiutės, prosenelės jau niekas neprikels, bet gal pavyks
išgelbėti kitų žmonių gyvybes“,–
taip
skunde, adresuotame ligoninei, teigia a.a. Danutės Teleišienės
artimieji.
Artimųjų
teigimu, staigiai jų mamos mirčiai įtakos galėjo turėti gydymo
metu padarytos klaidos, pavėluota diagnostika ir netinkamai parinkti
vaistai.
a.a.
D. Teleišienės artimieji portalui leido atskleisti vėlionės
sveikatos duomenis, kiek tai reikalinga publikacijai, bei leido
susipažinti su skundo turiniu. Kol kas artimieji kreipėsi tik į
pačią ligoninę ir paprašė atlikti vidinį tyrimą. Priklausomai
nuo tyrimo rezultatų, artimieji svarsto kreiptis ir į kitas
institucijas.
Medikai / Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
Balandžio
24 d. išsiųstą skundą pateikė D. Teleišienės dukros – skunde
nurodoma, jog dėl jų teigimu, netinkamai
suteiktų medicinos paslaugų Kauno onkologijos ligoninės
Paliatyviosios onkologijos skyriuje, mirė jų mama.
Pasak
dukrų, jų mama į ligoninę buvo paguldyta 2026 m. kovo 16 d., kur
jai buvo paskirta gydytoja Laima Dubinskienė. Gydymo pradžioje buvo
atlikti kraujo tyrimai ir plaučių rentgeno nuotrauka. Gydytoja L.
Dubinskienė informavo, kad pacientei taip pat atlikta kompiuterinė
tomografija (nors artimieji abejoja, ar kompiuterinė tomografija iš
tiesų buvo atlikta), bronchoskopija, pleuros ertmės punkcija ir
2026 m. kovo 19 d. – biopsija, kurios rezultatų esą reikės
laukti apie dvi savaites.
Tačiau
praėjus laikui ir nesulaukus jokių atsakymų, artimieji dar kartą
kreipėsi į gydytoją. Tuomet jiems buvo pasakyta, kad onkologinės
ligos nėra, o nustatytas tik uždegimas, kurį reikia gydyti. Dukrų
teigimu, gydytoja vengė kalbėti apie biopsijos rezultatus ir keitė
pokalbio temą.
Artimiesiems
kilo įtarimų dėl pateikiamos informacijos tikslumo, todėl 2026 m.
balandžio 7 d. artimieji kreipėsi į skyriaus vedėją Dalią
Skorupskienę. Peržiūrėjus medicininius dokumentus paaiškėjo,
kad biopsija apskritai nebuvo atlikta, o gydytoja negalėjo pateikti
jokių tyrimų rezultatų. Tą pačią dieną pacientės gydymą
perėmė kita gydytoja, buvo inicijuoti papildomi tyrimai, o vedėja,
anot artimųjų, išreiškė nuostabą dėl susidariusios situacijos.
Tuo metu taip pat buvo atlikta skysčių punkcija, po kurios
pacientės būklė staigiai pablogėjo. Chirurgas, paklaustas apie
priežastį, nurodė, kad procedūros metu galėjo būti pradurtas
plautis.
Greitoji medicinos pagalba / Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
Kitą
dieną, 2026 m. balandžio 8 d., pacientei atlikti papildomi tyrimai.
Nustatyta, kad jos CRB rodiklis siekia apie 240, jai reikalingas
deguonis, o atlikus kompiuterinę tomografiją galiausiai diagnozuota
onkologinė plaučių liga. Artimųjų teigimu, iki tol ši diagnozė
nebuvo nustatyta, nors pacientė skyriuje buvo gydoma jau beveik tris
savaites.
Gydymo
metu pacientei buvo paskirtas vaistas Petidinas – opioidinis
analgetikas, kuris, pasak artimųjų, gali slopinti kvėpavimą ir
būti pavojingas sergant plaučių ligomis. Jie teigia pastebėję,
kad pradėjus vartoti šį vaistą pacientės būklė ėmė blogėti:
kvėpavimas sulėtėjo, ji tapo mieguista, silpna, pradėjo kliedėti.
Vieną naktį ji iškrito iš lovos ir susilaužė ranką. Vėliau
šis vaistas buvo pakeistas kitu – tramadoliu.
Papildomai
artimieji nurodo, kad skyriaus slaugytojos kritikavo gydytojos darbą,
o taip pat pasakoja apie situaciją, kai gydytoja esą paprašė
pacientės artimųjų atnešti jai kiaušinių į kabinetą. Šios
aplinkybės, anot jų, kelia abejonių dėl gydytojos profesinės
etikos ir darbo kokybės.
Beje,
2017 m. INIT TV pranešė apie panašų korupcijos atvejį, susijusį su gydytoja L. Dubinskiene. Esą ji dirbdama Kauno onkologijos ligoninėje galimai paėmė 200 eurų kyšį, pacientui paprašius neleistinos eutanazijos.
Dėl šio įvykio buvo pradėtas STT (Specialiųjų tyrimų tarnybos) tyrimas, tačiau jis vėliau nutrauktas, nes nebuvo surinkta pakankamai duomenų kaltinimui pagrįsti.
Kauno klinikos atliko vidinį vertinimą; medikei ir vadovams buvo skirtos tarnybinės pastabos už informacijos apie tyrimą nepateikimą.
Medikai / Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
Anot skundą pateikusių artimųjų, 2026
m. balandžio 17 d. Danutė Teleišienė mirė. Artimieji įsitikinę,
kad laiku neatlikti tyrimai, klaidingai teikta informacija ir galimai
netinkamas gydymas galėjo turėti lemiamos įtakos jos būklei ir
gyvenimo trukmei. Jie kreipėsi su prašymu ištirti gydytojos
veiksmus, įvertinti galimas medicinines klaidas, paskirtų vaistų
pagrįstumą bei bendrą pacientės gydymo eigą. Taip pat prašoma
įvertinti, kodėl laiku nebuvo atlikti būtini tyrimai ir ar nebuvo
klaidinami pacientės artimieji.
Kauno klinikos – pradėtas vidinis tyrimas
Portalo
„Kas vyksta Kaune“ žurnalistai gegužės 5 d. išsiuntė 11
klausimų Kauno klinikų komunikacijos skyriui. Tačiau vietoj atsakymų į konkrečius
klausimus, buvo gautas bendro pobūdžio komentaras. Portalui
pateiktame komentare ligoninė nurodė, jog dėl pacientės mirties
pradėtas vidinis tyrimas, tačiau ligoninė laikosi pozicijos, jog
moters būklė buvo itin sudėtinga.
Pateikiame pilną Kauno klinikų komentarą:
„Pacientė
į Kauno klinikas buvo perkelta iš Marijampolės ligoninės, kur
buvo gydyta dėl progresuojančios plaučių ligos. Marijampolėje
buvo įtartas plaučių piktybinis navikas, kuris Kauno klinikose,
atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimą, buvo patvirtintas –
nustatyta pažengusi onkologinė liga, išplitęs plaučių navikas
su sunkiomis komplikacijomis. Ilgalaikis, daugiau nei 40 m. trukęs
rūkymas vertintinas kaip galima tokios būklės priežastis bei
veiksnys, sunkinantis bendrą klinikinę situaciją, ligos eigą ir
jos gydymą. Moters
būklė buvo sudėtinga – ji jautė ryškų dusulį, buvo
reikalingas papildomas deguonis. Siekiant palengvinti būklę, buvo
taikytas gydymas ir atliktos būtinos medicininės procedūros, tarp
jų – pleuros ertmės drenavimas, pašalinant susikaupusį skystį
ir orą. Nepaisant taikytų priemonių, dėl sunkios ir pažengusios
ligos pacientės būklė išliko kritinė. Deja, tokios stadijos
plaučių onkologinės ligos pasižymi ribotomis gydymo galimybėmis
ir didele komplikacijų bei mirštamumo rizika. Suprantame,
kad artimiesiems kyla daug klausimų dėl suteiktų sveikatos
priežiūros paslaugų ir mirties aplinkybių. Kauno klinikoms svarbu
kuo tiksliau įvertinti visą situaciją bei su ja susijusias
aplinkybes. Šiuo metu pradėtas vidinis tyrimas – sudaryta
komisija, kuri išsamiai nagrinėja pacientės atvejį, įskaitant ir
personalo bendravimą su paciente bei jos artimaisiais. Baigus
tyrimą, išvados bus pateiktos į ligoninę besikreipusiems moters
artimiesiems.“
Tiesa, nors Kauno klinikos portalui pateiktuose atsakymuose teigia, jog mirties priežastis laikomas išplitęs plaučių navikas su sunkiomis komplikacijomis, medicininiame mirties liudijime, kurį matė ir portalo žurnalistai, nurodoma kiek kitokia informacija. Mirties liudijime nurodoma, jog pagrindinė liga ar trauma, sukėlusi mirti gali būti broncho ar plaučio piktybinis navikas, tačiau tiksli diagnozė nėra nustatyta.