Gerinant kauniečių gerovę, didinant turistų pasitenkinimą Kaunu, betrūksta atrakciono?

Jei kažkam naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ straipsnio pavadinimas sukėlė prisiminimus apie pradinėje klasėje iš mokytojos lūpų girdėtą frazę „na, ir parašei, kaip sviestas sviestuotas“, tai žinokite, kad „gerinti gerovę“ ir kitos panašios frazės dabar aptiktos labai rimtame dokumente, kurio vardas „Kauno miesto savivaldybės strateginis plėtros planas iki 2030 m.“.

Gilintis į tą planą prireikė, norint išsiaiškinti, o kas konkrečiai numatoma turizmo plėtrai mieste. Ir dar, pripažinsiu, naiviai tikėjausi čia rasti bent užuominą dėl 4,5 mln. eurų „išėmimo“ iš mokesčių mokėtojų sudėto Kauno miesto savivaldybės biudžeto būtinybės, turint tikslą nupirkti ir sumontuoti apžvalgos ratą. Kauniečių ir turistų džiaugsmui. O kadangi paskui strategiją dar seka daugybė taktikų, pagaliau, ir pačią strategiją galima taisyti ne vieną kartą, tai sužinoti nepavyko, kas tikrasis autorius (asmuo, ne savivaldybei pavaldi įstaiga) idėjos įgyti miesto kaštais tokį nepigų daiktą.

Dera priminti, kad prieš keletą metų Kauno savivaldybė įgyvendino kitą „aukštybinį“ projektą ir nupirko oro balioną. Tiesa, tuomet jis kainavo 52 tūkst. eurų, - gerokai pigiau už būsimąjį municipalinį atrakcioną - apžvalgos ratą.

Kiek dabar kainuoja to pramoginio/reklaminio oro baliono eksploatavimas, kiek pajamų per metus jis uždirbo ar toliau uždirba Kauno miesto biudžetui, šiandien jau ne taip ir svarbu? Nes Kaunas „užaugo“ naujam projektui – apžvalgos ratui.

Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ atlikto tyrimo duomenimis pernai Lietuvą aplankė 1,5 mln. svečių iš užsienio (4,4 proc. daugiau nei 2024-aisiais). Kelionės trukmė vidutiniškai buvo 3,9 nakvynės, dažniausias turisto viešnagės Lietuvoje biudžetas svyravo tarp 101 – 300 eurų. Plačiausiai savo pinigines linkę atverti, besilankydami mūsų šalyje, turistai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, dalis jų (apie 40 proc.) tam gali skirti ir per 1000 eurų.

Oficialiai patvirtinta, jog 2025 metais Kauno miesto apgyvendinimo įstaigos sulaukė 203 658 svečių, kurie praleido 348 141 naktis. Svečių viešnagės vidutinė trukmė buvo toli nuo šalies vidurkio, - siekė 1,7 nakties. Bendrame turistų sraute Lietuvos -piliečiai sudarė 39,8 proc., likusį skaičių (60,2 proc.) – užsieniečiai.

Kaip savivaldybės įstaiga Kaunas IN paskelbė šių metų sausį, net 35,8 proc. miestą pernai aplankiusių užsienio turistų atvyko poilsio, per 11 proc. - darbo, vos keli procentai – sveikatinimo tikslais. Nemažai buvo taip vadinamų proginių turistų, į viešnagę Kaune išsirengusių dėl muzikos žvaigždžių koncertų S. Dariaus ir S. Girėno stadione ar „Žalgirio“ arenoje. Ir tomis progomis dalis jų (1200 ar keliais šimtais daugiau) po renginio likdavo nakvoti Kauno viešbučiuose.

Iš šių oficialių duomenų ar turistų skaičiaus kasmetinių pokyčių, kurie didelio augimo, deja, nerodo, žinoma, sunku spręsti, o kiek Kauną lankančių svečių netrukus mėgins miestą apžvelgti „iš aukštai“ per keletą ar keliolika apžvalgos rato apsisukimo minučių. Juolab, kai ir šiandien jie gali, savivaldybei nepanaudojus milijonų investicijų (viešųjų finansų!) netgi ilgiau „panoramoje“ dairytis, Žaliakalnyje liftu pasiekę apžvalgos aikštelę ant Kristaus Prisikėlimo bažnyčios stogo. Taip sakant, pamatyti prie trijų „ne“ (Nevėžio, Neries bei Nemuno) esantį Lietuvos miestą, jau „kitu kampu“.

Aiškinimai, jog apžvalgos ratą pirks ne savivaldybė, bet jos įsteigta įstaiga (agentūra) Kaunas Inn neskamba įtikinančiai, žinant, jog pinigus vis tiek ji šiam projektui gaus iš miesto biudžeto.

Ta proga – dar vienas pastebėjimas iš per kelis šimtus puslapių išdėstytos Kauno miesto plėtros iki 2030 metų strategijos: „Savivaldybėje nėra vieningos projektų valdymo sistemos, todėl valdant projektus, kyla tam tikrų iššūkių, susijusių su komunikacija tarp skyrių, tarp skirtingų kompetencijų darbuotojų, procesai neveikia pagal tvarkos aprašą, nėra apibrėžta aiškių darbuotojų atsakomybės ribų, neapibrėžti bendri projektų valdymo rodikliai“.

Jei kažkas per miesto tarybos posėdį antradienį nebalsuos už naująjį, šiemetinį Kauno miesto savivaldybės biudžeto pajamų ir asignavimų planą, abejodamas dėl kai kurių jo punktų (pavyzdžiui, ar tikslinga 4,5 mln. eurų išleisti per viešo pirkimo procedūrą įsigyjant atrakcioną, kurį, jei atvirai, sunkoka pritempti prie „savivaldos poreikių“), tai „Vieningas Kaunas“ - valdančioji dauguma - paklus savo lyderio valiai be jokių abejonių. „Susikomunikuos“, kaip visada. O opozicijai teliks patylėti, nes jos balsas...iki mero neina.

O gal tik tokio rato (ne gelbėjimosi) trūksta tvariai bei darniai miesto plėtrai, bendradarbiavimui ir bendrakūrai? (Lituanistai, nurimkit, – ne žurnalistės šie žodžiai, o „skolinti terminai“, kurių gausu įvairiuose oficialiuose dokumentuose). Negi kažkam gaila miesto pinigų? Juk šiuo atveju jų reikia ne kokiam „patręšusiam“ Žaliakalnio funikulieriui „atpirkti“ iš privatininko, kurį pats Kauno meras jau linkęs matyti...muziejaus pavidalu.

„Turistų viliotiniui“ įprasminti šiemet, pasak svarbiausio finansinio savivaldybės metinio dokumento, reikia „technikos pažangos“ objekto. Ir jeigu apžvalgos ratui išleidus puspenkto milijono eurų, pritrūks pinigų kitiems projektams, - visada galima skolintis...

Kiek tas „ratas“ tarnaus, ar atsipirks, - o koks kieno reikalas? Savivaldybė kitur pataupys, ir viskas bus čiki-piki. Pagaliau, dar vis yra ką mieste parduoti kokiems patikimiems, apie „tvarią miesto darną bei plėtrą“ išmanantiems pirkėjams.

Apie tai užsiminta ir miesto plėtros Strategijoje: Kauno miesto savivaldybės duomenimis, nuo 2015-ųjų per keletą metų (iki 2021m. sausio 1 d.) net 64 proc. paaugo Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių pastatų ir patalpų nenaudojamas plotas. Tiesa, vėliau skaičiai galėjo keistis, - kai ką savivalda pirko, kai ką pardavė.

Galimas daiktas, jog ir tas už mokesčių mokėtojų pinigus nupirktas brangus, modernus savivaldos „ratas“, kaip nuo Milikonių kalno nuvarytas jo privatus „brolis“, nesulauks turistų bei kauniečių „apgulties“. Ir visai logiška pasirodys ateityje Kauno politikams pasufleruota mintis, susijusi su atrakciono privatizavimu? Tarkim, už likutinę vertę?

Kauno rajono savivaldybė, 2025-iesiems baigiantis, viešai paskelbė turizmo plėtros rajone iki 2030-ųjų strategiją. Konkretumo joje yra nepalyginamai daugiau nei miesto savivaldybės „išplėstinės“ Strategijos vos keliolikos puslapių dalyje apie turizmo plėtrą.

„Turizmui skatinti svarbus ir miesto turistinio potencialo panaudojimas, darniai vystoma turizmo infrastruktūra, didinama turizmo paslaugų ir produktų įvairovė, kuriamas savitas miesto įvaizdis ir efektyvi tikslinių rinkų komunikacija. Tai sudaro prielaidas didinti miesto žinomumą, augti turistų ir jų nakvynių skaičiui, keliautojų pasitenkinimui lankantis Kauno mieste.“ (žodžiai iš Strategijos).

Žinoma, labai nedėkingas „amatas“ kurti prognozes ir strategijas, ne tik dėl turistų srautų tikėtino (pageidautino) intensyvumo, bet ir dėl kitų gyvenimiškų dalykų.

Tikriausiai visi mename viešus pareiškimus, skambėjusius prieš keliolika metų ar dar anksčiau. Prognozuota, pavyzdžiui, kad Kaunui plačiai pasiskelbus Hanzos miestui ir surengus pirmąsias Hanzos dienas, į jį suplauks minios užsieniečių. Ir paliks jie Kaune (kartu su lietuviais turistais) ne mažiau kaip 5 mln. litų. Na, bet nepaliko, nes tiek, kiek tikėtasi, svečių neatvyko.

Visai neseniai turėjome išskirtinį renginį, kuris per keletą metų net 26 mln. eurų patuštino Kauno miesto bei rajono savivaldybės ir valstybės biudžetus (iš bendros sumos vos per 2 mln. eurų buvo „Kaunas - Europos kultūros sostinė 2022“ projekto rėmėjų lėšos).

Statistikos departamento duomenimis, 2022-aisiais Kauno apgyvendinimo įstaigos sulaukė 309 953 svečių, kurie mūsų mieste praleido 647 237 naktis. Ir nors 2023-aisiais svečių skaičius sumažėjo 0,75 proc., tačiau, lyginant su 2019 m., nakvynių skaičius paaugo 32 procentais.

Vidutinė turisto viešnagės Kaune trukmė 2023 metais buvo 2,1 nakties. Kažkodėl pernai ta trukmė sutrumpėjo iki 1,7 nakties.