Investuotojai, dėmesio: savivaldybė apsisprendė parduoti ligoninės kompleksą Kauno centre

Pradžiai savivaldybės administracija siūlo šį pagal senąją savo paskirtį nebeveikiančių statinių kompleksą įtraukti į Viešame aukcione parduodamo Kauno miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. Apsispręsti dėl to turi vietos politikai. Paskutinis prieš vasaros atostogas Tarybos posėdis – antradienį.

Politinė valia turėtų pakeisti 2015 metų kovo 5 dieną priimtą sprendimą „Dėl viešame aukcione parduodamo Kauno miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo patvirtinimo“.

Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, jog būtent tų metų kovą įvyko pirmieji Lietuvoje tiesioginiai savivaldybių merų rinkimai, tačiau minimą Kauno tarybos sprendimą priėmė dar mero konservatoriaus Andriaus Kupčinsko vadovaujami vietos politikai. Bet prie savivaldybės vairo rinkėjų valia stojus Visvaldui Matijošaičiui ir dabar besirengiančiam dar vienai „meravimo“ kadencijai, 2015 metų kovo 5 dienos Tarybos sprendimas buvo keičiamas ne kartą ir ne du.

Kompleksą sudaro: ligoninė (bendras plotas – 1 767,71 kv. m, 3 aukštų mūrinis pastatas), administracinis pastatas (bendras plotas – 256,96 kv. m, 1 aukšto mūrinis pastatas), ligoninė (bendras plotas – 1 106,49 kv. m, 4 aukštų mūrinis pastatas), administracinis pastatas (bendras plotas – 118,61 kv. m, 1 aukšto mūrinis pastatas), transformatorinė ( 48,23 kv. m), garažas ( 102,47 kv. m, 1 aukšto mūrinis pastatas), ligoninė (2 401,89 kv. m, 3 aukštų mūrinis pastatas), garažas (49,59 kv. m, 1 aukšto monolitinis pastatas), garažas (69,62 kv. m, 1 aukšto mūrinis pastatas).

Prie komplekso priskirtina ir įstaiga (kokio profilio, – nedetalizuojama), o jos bendras plotas nurodomas, – 20,13 kv. m, 1 aukšto mūriniame pastate. Minima dar viena ligoninė, kurios bendras plotas – 1 048,62 kv. m (3 aukštų mūrinis pastatas), taip pat – kiemo rūsys (užstatytas plotas – 38 kv. m), ūkinis pastatas (užstatytas plotas – 22 kv. m, 1 aukšto metalinis karkasinis pastatas), kiemo statiniai (tvora, aikštelė). Viso šio Kauno miesto savivaldybei priklausančio nekilnojamojo turto adresas – Laisvės al. 17.

Tarp stambių NT „prekių“, kurias Kauno miesto savivaldybė rengiasi „urmu“ viešai parduoti aukcione, minima ir poliklinika (bendras plotas – 1 934,68 kv. m, 3 aukštų mūrinis pastatas Nepriklausomybės a. 10, ir dar ne viena ligoninė (vienos jų bendras plotas – 7 608,62 kv. m (4 aukštų mūrinis pastatas) Gedimino g. 36, kitos - 3 837,89 kv. m (3 aukštų mūrinis pastatas) Laisvės al. 19, Kaune. Prie viso šito „urmo“ dar priskirtas ir 25 aukštų mūrinis gyvenamasis namas (bendras plotas – 461,90 kv. m) Kęstučio g. 4A, Kaune.

Šio, išvardinto Tarybos sprendimo projekte, nekilnojamojo turto likutinė vertė – 5 mln. 850 078,74 Eur.

...negyvenamoji patalpa – ligoninės patalpos (bendras plotas – 606,61 kv. m, Laisvės al. 15A-1, 2 aukštų mūrinio pastato 1 aukšte). O šio turto likutinė vertė – 0 Eur, Taip pat savivaldybė rengiasi paleisti „solo“ po internetinio viešo aukciono „plaktuku“ ir tame pačiame name dalį negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės (89/100 nuo 238,89 kv. m bendrojo ploto), šio turto likutinė vertė – 18 108,25 Eur.

Kodėl tos patalpos nebuvo susietos su visu kompleksu, kurį rengiamasi parduoti, miesto politikų sprendimo projektą lydinčiuose dokumentuose paaiškinimo nėra. Bet kodėl buvusi „Raudonojo kryžiaus“ (vėliau – Kauno miesto) ligoninė parduodama visu kompleksu (teritorija – valstybinės žemės sklypas), paaiškinimą galima rasti viešuose Kauno miesto mero, verslininko V. Matijošaičio pasisakymuose. Vienu metu jis kalbėjo, jog vietoj senos ligoninės centre, prestižinėje Kauno vietoje, galima pastatyti puikų viešbutį, o visai neseniai per televizijos žinių laidą užsiminė, kad čia galima įrengti tris šimtus gerų butų.

Kai savivaldybė nusprendė dalį viešųjų finansų panaudoti naujos ligoninės (skubios pagalbos ir traumų punkto) statybai miesto pakraštyje, Šilainiuose, sprendimo būtinumą aiškino noru suteikti geresnes darbo sąlygas ligoninės Kauno centre darbuotojams. Taip pat – ir medicinos paslaugas gaunantiems gyventojams.

Dera priminti, jog vienas jos korpusas su metaliniais laiptais viduje pastatytas dar praėjusio amžiaus pradžioje. Miesto tarybos nario, tuometinio buvusio šios ligoninės vadovo Skirmanto Paukščio vadovaujama sveikatos įstaiga 2008-ųjų rudenį gražiai paminėjo 100 metų jubiliejų. Švęsta didžiuojantis jog Kaunas savo gyventojų patogumui miesto centre turi seniausią Lietuvoje veikiančią ligoninę. Apie tai bylojanti lentelė ir dabar yra ant daugiau kaip prieš šimtmetį pastatytos ligoninės mūrinio fasado. Kita lentelė primena, jog čia kūrėsi Lietuvos Raudonojo kryžiaus organizacija. Beje, ji keletą metų siekė „atsiimti savo turtą“, bet nebuvo lemta šiam sumanymui tapti realybe.

Po S. Paukščio mirties ligoninei pakaitomis vadovavo kiti direktoriai, o savivaldybė jai „padėjo“ savo politiniais sprendimais, – iš pradžių sujungti dvi ligonines, o paskui – atsisakydama jungtinės įstaigos steigėjos teisių.

Bet ligoninės pastatus, tarp kurių yra ir sovietmečiu pastatytas, o šiais laikais už Europos Sąjungos lėšas renovuotas, langais žvelgiantis į Įgulos bažnyčią (Nepriklausomybės a.) gydymo įstaigos korpusas, Kauno miesto savivaldybė apdairiai pasiliko sau, kaip nuosavybę.

Kiek realiai tikimasi dabar gauti šią nuosavybę (tiksliau – visiems kauniečiams priklausantį NT) pardavus, kol kas anksti kalbėti. Galutinė kaina paprastai sužinoma per aukcioną. O iki jo dar gali prabėgti nemažai gražaus laiko...