Infrastruktūros tvarkymas: pinigų miesto biudžete yra, bet lėšos lieka „neįsisavintos“

Naujienų portalą „Kas vyksta Kaune“ šią vasarą ypač daug pasiekia besipiktinančių gyventojų laiškų apie „vienu ypu griebiamas“ tvarkyti gatves. Uždraudus eismą jose, keliems mėnesiams maksimaliai apsunkinamas susisiekimas miesto teritorijoje ar su gretimu rajonu, iš kurio nemažai žmonių atvyksta dirbti Kaune. Net pačioje miesto savivaldybės administracijoje darbuojasi atvykėliai iš kitų savivaldybių. „Mainais“ keli tūkstančiai Kauno gyventojų dirba Kauno rajone esančios laisvosios ekonominės zonos įmonėse. Šimtai kauniečių į savo darbovietes kasdien traukiniu vyksta Vilniun, daug kas keliauja į Prienų, Kaišiadorių ar kokį kitą rajoną. Bet visais atvejais jų mokami gyventojų pajamų mokesčiai papildo būtent Kauno savivaldybės biudžetą. Kadangi GPM atitenka savivaldybei, kurioje deklaruota mokėtojo gyvenamoji vieta.

Miestui, o tiksliau, jam „augti, tobulėti, gerinti“ reikalingi į savivaldybės biudžetą mokesčių mokėtojų sudėti pinigai jau ne vieną kadenciją skiriami programiniu principu. Tai numato įstatymai. Tačiau ataskaitas apie lėšų panaudojimą privalu pateikti visuomenei viešai. To principo Kauno savivaldybė laikosi, tik visuomenei nelinkusi aiškinti, kodėl ne vienerius metus kai kurioms programoms neretai suplanuojama lėšų daugiau, nei pajėgiama tuos pinigus realiai panaudoti.

Ar tai reiškia, kad, pavyzdžiui, gatves tvarkant, „apžiojamas didesnis kąsnis“? Ar „dėl viso pikto“ planuojamas lėšų poreikis didesnis, o paskui paaiškėja, jog planą vykdyti nėra pajėgumų? Čia, kaip tame sename anekdote apie dvi paneles, kurios į vakarėlį užsikvietė 16 kavalierių (nes pusė jų neateis, o iš atėjusiųjų dalis – nenorės ar nemokės, ir galiausiai liks tik du…)

Kadangi neretai savivaldybės stambų užsakymą gavę remontininkai (sprendžiant pagal „Kas vyksta Kaune“ pasiekiančius skaitytojų skundus) neturi tiek dirbančiųjų, kiek reikėtų vienam ar kitam užsakymui atlikti, tai ir paramos Programos lėšos „sutaupomos“. Bet kažkodėl kauniečiai ant miesto valdžios pyksta. Jie kaltina savivaldybę prastu Kauno gatvių remonto eiliškumo planavimu, neracionaliu lėšų naudojimu (kai dėl nekokybiško darbo tenka iš naujo tvarkyti dangas ten, kur vos prieš metus ar du jau pasidarbavo remontininkai) ar dar kitomis „nuodėmėmis“.

Gyventojai išsirenka politikus ir turi teisę žinoti, kaip atsakingai jų valdoma savivaldybės administracija naudoja viešuosius finansus. Jeigu ji kada nors viršija projektines lėšas (o taip neretai pasitaiko), ar nepanaudoja to, ką suplanavusi, norėtųsi gauti konkretų atsakymą, kodėl.

Bet pirmiausia tas „kodėl“, savaime aišku, labiau turėtų rūpėti politikams, nes tuoj bus nauji savivaldybių tarybų bei merų rinkimai, ir bent prieš juos pravartu prieš rinkėjus „pasirodyti kuo geriau“.

Praėjusią savaitę vietos politikai be jokių viešų diskusijų Tarybos posėdyje pritarė Infrastruktūros plėtros rėmimo programos 2025 m. ataskaitai. „Kas vyksta Kaune“ primena, jog ši programa nesusijusi su tiltų statybų, rekonstruojamos transporto magistralės per HE ar kitų gatvių finansavimu. Tam skirtos kitos programos ir kiti milijonai. Ar jos vykdomos laiku, kitos temos...

Pernai iš minimos Infrastruktūros plėtros rėmimo programos lėšų liko nepanaudotos beveik pustrečio milijono eurų (2 mln. 251,6 tūkst.). Pažymėtina, jog 2025 m. sausį fiksuotas likutis buvo 2 mln. 482,8 tūkst. Eur.

Per praėjusius metus įmokos prioritetinei infrastruktūrai, vykdant Programą, paaugo nuo planuotų 300 tūkst. Eur iki 341,1 tūkst. Neprioritetinės infrastruktūros įmokomis Programos finansavimo planas buvo ženkliai viršytas (planuota 600 tūkst. eurų, vykdymas – 1 mln. 339 tūkst. Eur).

Prioritetinių objektų finansavime, šalia tam skirtų kitomis programomis tikslinių milijonų, planuota pernai panaudoti ir 657,4 tūkst. Eur Infrastruktūros plėtros paramos programos pinigų.

Iš tuo tikslu numatytos sumos 157,4 tūkst. Eur turėjo atitekti darbams Neries krantinėje, o pusė milijono eurų – Brastos g., Neries kr. ir Jurbarko g. rekonstravimui. Deja, tie pinigai nepanaudoti. Kai pagrindiniai „procesai“ tose vietose stringa, ir jų finansavimui savivaldybės biudžeto skirtos lėšos laiku „neįsisavinamos“, tie vadinamieji plėtros paramos pinigėliai labai pritinka ten, kur viskas eina „kaip per sviestą“?

Praėjusiais metais toliau tęsti infrastruktūros gerinimo darbai jau ne vienerius metus tvarkomame Karaliaus Mindaugo prospekte. Ir tai Programoje nebevadinama prioritetu (finansavimo parėmimui planuota 1,5 mln., per 2025-uosius panaudota 881,8 tūkst. ).

Kukliau „paremtas“ ir infrastruktūros gerinimas Pramonės prospekte (planuota 590 tūkst., skirta 313,2 tūkst. Eur). Tačiau Panerių gatvės atžvilgiu Programos planas (585,4 tūkst.) buvo viršytas (panaudota 644 tūkst. Eur).

Anot Aiškinamąjį raštą Kauno miesto savivaldybės politikams surašiusių Administracijos valstybės tarnautojų, „kompensacijoms infrastruktūros plėtros iniciatoriams už patirtas infrastruktūros plėtros sutartyje nustatytas Savivaldybės prioritetinės ir neprioritetinės infrastruktūros plėtros išlaidas mokėti – 40 tūkst. eurų (planuota), išleista 74,4 tūkst.“

Iš viso per praėjusius metus panaudota kiek daugiau nei pusė suplanuotų Programos lėšų (3 mln. 382,8 tūkst. Eur – planas, 1 mln. 913,4 tūkst. Eur - išlaidos).

Paaiškinimų, kokios konkrečiai priežastys trukdė vykdyti planą, ir tiek 2024-uosius, tiek 2025-uosius Programai baigti su nemažu lėšų likučiu, viešai paskelbtame Aiškinamajame rašte neaptiksime. Jų nesigirdėjo Tarybos posėdyje, kurio transliaciją, kaip ir Tarybos komitetų posėdžių, galima stebėti internetu.

Tiesa, Aiškinamajame rašte yra ir tokia frazė: „Programos lėšų panaudojimo ataskaita pateikiama kartu su auditoriaus išvada. Komisijai nustačius, kad Programos lėšos panaudotos pagrįstai, Programos lėšų panaudojimo ataskaita kartu su Komisijos išvada teikiama tvirtinti savivaldybės tarybai“.

Deja, nieko nepasakyta, kokia Komisija domėjosi Ataskaita, tuo pat metu ir prie politikams (bei Kauno gyventojams) viešai paskelbtų Tarybos sprendimo projekto „prisegtų“ dokumentų Auditoriaus išvados nėra...